Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui D. P., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), baustam už administracinius teisės pažeidimus, neteistam, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

VšĮ „Teleradijo kompanija Hanza“ kebelinio (laidinio) radijo tinklais retransliuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radijo programą „Lietuvos radijas“, neturėdama Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotos licencijos, tuo (duomenys neskelbtini) M. A. pažeidė LR ATPK 173 str. 1 d. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su surašytu ATPK protokolu nesutinka, mano, jog Lietuvos radijas kuria programą ir siunčia signalą tiesiogiai jiems, kad jį persiųstų toliau, jie nesikiša, nes signalas ateina ir nueina, jie jo nepasirenka, jis geras ar blogas, nieko savo jie negali pridėti, tiesiog persiunčia tai, kas ateina. Retransliavimas yra taip, kad jeigu pasiimi kažkur iš kito palydovo, tada išsiimi licencijas ir retransliuoji, Hansa turi ir tokią veiklą. Retransliavimas – pasiimamas iš palydovo ir tada jau jie patys reguliuojam tam tikrom valandom, sudaro programą. Gavę signalą, skirsto pagal regionus kur programa tą valandą turi eiti, vykdoma tam tikra atranka, koks signalas turi eiti, kaip numatyta licencijoje. Šiuo atveju signalas yra siunčiamas ir jis prabėga, neužsilaiko ir niekas nesikiša į signalo turinį, nes jis yra persiunčiamas toliau. Visas tinklas yra laidinis, tai yra radijo taškai. Galvoja, kad šiuo metu pagal įstatymo galiojančią redakciją licencijos nereikia. Jeigu yra privaloma perdavinėti signalus, tuo atveju licencija nereikalinga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D. P. paaiškino, kad kai kalbame apie siuntimą ir retransliavimą kaip apie atskiras, savarankiškas veiklas, retransliavimas yra licencijuojama veikla, tačiau Hansa Lietuvos radijo programą siuntė, o ne retransliavimo, tai yra visai kita veikla užsiėmė. Retransliavimas yra susijęs su atitinkamomis modifikacijomis, su palydovais ir pan. Kalbant apie retransliavimą, kurio Hansa nevykdė, tai kalbama apie Visuomenės informavimo įstatymo 33 str. 3 d., kuri įpareigoja, retransliuotojus vieną Lietuvos radijo programą retransliuoti, tame tarpe laidinio radijo tinklais, t.y. retransliuotojai, teikiantys radijo programų retransliavimo paslaugas kabelinės televizijos ar laidinio radijo tinklais, privalo retransliuoti vieną LRT radijo programą, tai kad yra Hansa yra retransliuotojas, tai faktas, nes Hansa turi dvi licencijas, tame tarpe ir transliavimo, retransliavimo veikla gali užsiimti, akivaizdu, kad Hansa privalo pagal įstatymo galiojančią redakciją retransliuoti vieną LRT radijo programą. Nuo liepos 1 d. nelieka tokio imperatyvaus įpareigojimo. Nepaisant to, kad Hansa tos retransliavimo veiklos nevykdo, net jeigu ir tikėti komisija, kuri sako, kad veikla buvo vykdyta ir tarkime komisija pateiks dokumentus, patvirtinančius, kad tokia veikla buvo vykdyta, nors Hansa to nevykdė, tai yra įstatymo imperatyvus nurodymas tą daryti ir už įstatymo leidėjo nurodymus ir reglamentavimo nenuoseklumą Hansa ar jos vadovas negali atsakyti. Hansa kreipėsi į komisiją ir paraiškose nurodė, kad prašo licencijos kabeliniam radijui ir būtent tokios licencijos kabelinio radijo jai yra išduotos. Vis dėlto jeigu pažeidėjo pusė bandytų akcentuoti tai, kad yra kažkokia kitokia technologija naudojama, nori pabrėžti, kad veikla yra licencijuojama, nepriklausomai nuo naudojamų technologijų, bet šiuo atveju išvedžiojimai nėra labai tikslūs, nes Visuomenės informavimo įstatymas numato vieną apibrėžimą, kad tai yra kabelinis radijas. Radijo programa eteryje gali būti tik tuo atveju, jeigu ją kažkas transliuoja ar retransliuoja, šiuo atveju yra fiksuojamos faktinės aplinkybės, monitoringo skyriaus darbuotojai parašė, kad transliuojama, o ne retransliuojama. Tačiau pačiame akte nurodyta, kad tai yra neteisėtas retransliavimas ir tai yra tik išvados, jau toliau išvadas daro tik komisija ir, padariusi atitinkamas išvadas, imasi atitinkamų veiksmų. Čia yra pats faktas, kad tame tinkle yra programa, kurios neturėtų ten būti tuo momentu. Ar anksčiau Hansa vykdė tos programos siuntimo veiklą, nėra žinoma, surasti prisijungimo tašką yra pakankamai sudėtinga, netgi gauti tą pačią priėmimo įrangą yra pakankamai sudėtinga. Čia klausimas dėl to, kuris asmuo prisiima atsakomybę už tai, kad konkreti radijo programa yra kabeliniame tinkle, ji gali būti transliuojama arba retransliuojama, t.y. du būdai, kuriais gali radijo programa atsidurti eteryje. Darytina išvada, kad programa yra retransliuojama ir tai daroma neturint programos transliuotojo sutikimo. Siuntimo veiklai nei tada, nei šiuo metu leidimų nereikia, bet transliavimo ir retransliavimo licencijuojama. Siuntimo veikla galima užsiimti nelicencijuojant, bet pagal Elektroninių ryšių įstatymą turi teisę teikti tik asmeniui turinčiam atitinkamą transliavimo licenciją, kurioje įrašytas konkretus siuntėjas. Pagal 49 str. galima teikti siuntimo paslaugas tik licencijuotam transliuotojui.

Liudytojas V. P. teismui paaiškino, kad jis dirba LRT komisijos teisininko pareigose. Parodė, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 47 str. 1 d. yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė transliavimo ir retransliavimo klausimais pagal LR įstatymus yra vienintelė kompetentinga institucija, galinti spręsti šiuos klausimus arba teikti ekspertines išvadas. Jeigu teismas mano, kad yra reikalinga, gali jį apklausti kaip specialistą arba ekspertą. Kalbant apie susiklosčiusią situaciją su Hansa, kovo 03 d. buvo atliktas jos vykdomos veiklos patikrinimas, kurio metu monitoringo grupė nustatė, kad Hansa priklausančių kabelinių radijo tinklų yra retransliuojama radijo programa Lietuvos radijas ir yra retransliuojama radijo programa Darožnoje radijo, tai yra sudedamoji Melodija programos dalis, pagal VšĮ Hansa išduotos licencijos sąlygas, kalbant apie Lietuvos radiją, tai Lietuvos radijo ir televizijos komisija nebuvo išdavusi nei leidimo, nei licencijos viešai įstaigai retransliuoti, įvyko susirašinėjimas, kurio metu buvo aiškinamasi, kuri iš minėtų įstaigų, ar LRT ar Hansa be leidimų ar licencijų transliuoja ar retransliuoja tą programą kabelinio radijo tinklais ir po susirašinėjimo pavyko išsiaiškinti, kad LR tos programos netransliuoja ir nėra davęs jokio sutikimo retransliuoti tą programą ir prašo imtis visų reikiamų veiksmų, kad neteisėti veiksmai, tokie kaip radijo programos retransliavimas būtų nutrauktas, reaguodama į šį visuomeninio transliuotojo prašymą komisija kreipėsi į ekonominę policiją, tai yra viena iš komisijos funkcijų pagal Visuomenės informavimo įstatymo 48 str. viena iš komisijos funkcijų yra kreiptis į įgaliotą instituciją dėl neteisėtos veiklos nutraukimo. Jie parašė atitinkamą prašymą ir policijos atstovams paprašius pateikė papildomus paaiškinimus. Policijos atstovai pasakė, kad jiems esamų rašytų ir duomenų pakanka ir jiems suprantama viskas, tuo viskas ir pasibaigė. Galiausiai gavo teismo pranešimą su prašymu pateikti įrodymus, jog Lietuvos radijo programa buvo retransliuojama balandžio 01 d. 00:00 val. komisijos žiniomis tiek iki kovo 03 d., programa yra retransliuojama, pažeidimas yra tęstinis, pats ATP protokolo surašymas, matyt, niekaip neįtakojo neteisėtos veiklos. Papildomai gali pateikti 4 patikrinimo aktus-liepos 08, 13, 15, 18 dienų aktus. Po to, kai gavo teismo kreipimąsi, jie reguliariai atlikinėjo patikrinimus ir paskutinis patikrinimas buvo atliktas vakar, visomis tomis dienomis kabelinio radijo tinklais buvo retransliuojama pirmuoju kanalu Lietuvos radijo programa, trečiuoju kanalu retransliuojama radijo programa Dorožnoje radijo. Jeigu kažkur yra radijo programa, tai turi būti, kad kažkas ją transliuoja arba retransliuoja, siuntimas yra techninio proceso dalis, apimanti tiek transliavimą, tiek retransliavimą, siutimas yra tolimesnis signalų spinduliavimas, tai techninio proceso pusė. Informacijos siuntimas yra ir transliavimo ir retransliavimo sudedamoji dalis, yra programos parengimas ir jos siuntimas, šios dvi dalys ir sudaro transliavimo procesą. Po to, kai visa programa yra išspinduliuota į kabelius, jeigu tos programos transliuotojas netransliuoja, tai vadinasi, kad ją kažkas retransliuoja, galima sutikti su Hansa teiginiu, kad ji siunčia Lietuvos radijo programą, jeigu tokiu atveju Lietuvos radijas pripažintų, kad ji yra transliuotojas ir ji transliuoja tą programą ir naudojasi techniniais siuntimo duomenimis, tačiau Lietuvos radijas pati programos netransliuoja, Hansos teikiamomis siuntimo paslaugomis nesinaudoja, jie prieštarauja, kad jų programa būtų, tokia paslauga kaip siutimas nėra teikiama. Šiuo atveju yra vagiamas signalas iš eterio ir toliau neteisėtai, neturint Lietuvos radijo ir televizijos sutikimo yra retransliuojama kabeliniais radijo tinklais. Hansa turi dvi išduotas licencijas, viena turi transliuoti radijo programai Melodijai ir taip pat radijo programai Hansa. Esama kabelinio radijo programa leidžia jiems tris programas siųsti, formaliai jie turi licencijas dviems programoms, o trečias kanalas kabelinio tinklo yra laisvas ir tokiu būdu jie neteisėtai retransliuoja Lietuvos radijo 1 programą. Liudytojo žiniomis kovo 03 d. patikrinimo metu dalyvavo pensionato direktorė, jis tuo metu patikrinime nedalyvavo, o kitomis dienomis kas dalyvavo patikslins A. K.. V. P. dalyvavo liepos 08 d. patikrinime, tai ten buvo pensionato direktorės pavaduotoja. A. K. dar tris kartus važiavo tikrinti, o liudytojas daugiau prižiūrėjo juridinę pusę, faktiniais duomenimis rūpinosi kiti darbuotojai.

Liudytojas A. K. teismui paaiškino, kad Direktoriaus nurodymu kartu su specialistu M. L. ir R. D. iš komisijos pusės, vyko į Fabijoniškių pensioną. Nuvažiavo, įjungė laidinio kabelinio radijo imtuvą ir nustatė, kad buvo transliuojama LRT programa Lietuvos radijas ir dar viena programa su šaukiniais Darožnoje radijo, žinant turimas licencijas buvo galima numatyti, kad buvo transliuojama radijo programa Melodija. Šio tyrimo metu taip pat dar buvo toje patalpoje pensiono direktorė, tai gali būti V. S.. Ji buvo viena, kitų darbuotojų, atrodo, nebuvo, su ja buvo suderintas vizitas. Išvados yra monitoringo akte, jis pats asmeniškai nepadarė išvadų, monitoringo skyriaus specialistas padarė šias išvadas. Siuntimas bendrąja prasme yra sudėtinė retransliavimo ir transliavimo dalis, be signalų perdavimo transliavimas ir retransliavimas yra neįmanomas, tam, kad signalas pasiektų galutinį vartotoją, tą kuriam yra skiriama informacija. Tam tikrais atvejais gali būti, kad siuntimo veiklą atlieka tretieji asmenys, o ne tos programos rengėjai. Iš techninės pusės būtų galima pasakyti, kad buvo perduotas signalas iš kažkokio šaltinio dviejų radijo programų - Lietuvos radijo ir Darožnoje radijo. Tas radijo imtuvas turi galimybę priimti tris radijo programas, vienu iš kanalų nebuvo jokio signalo. Viena licencija buvo išduota programai Melodija transliuoti ir tikėtina, kad ta programa buvo transliuojama tuo metu, kita licencija yra išduota radijo programai Hansa, joje yra galimybė retransliuoti kitas programas, bet Lietuvos radijo programos nėra toje licencijoje, t.y. neminima, kad Hansa turi teisęs retransliuoti Lietuvos radijo programą. Mes klausėmės keletą minučių, tam, kad nustatyti, kokia buvo programa, kaip yra numatyta įstatymo yra reikalavimas skelbti radijo programų šaukinius, pagal kuriuos galima nustatyti, kokia tai yra radijo programa. Liudytojas parodė, kad asmeniškai girdėjo Darožnoje radijo šaukinį, iš kurio buvo galima nuspręsti, kad tai yra Darožnoje radijo programa, nes iki jo ir po jo buvo muzikiniai kūriniai. Atitinkamai klausant Lietuvos radijo negalėjo tiksliai pasakyti, ar buvo išgirsti šaukiniai, bet dėl Darožnoje radijo tikrai buvo šaukiniai. Liudytojas negalėjo nurodyti dėl Lietuvos radijo, ar sulaukė, o dėl Darožnoje tikrai sulaukė signalo. Kadangi dalyvauja komisijos teisininkas ir pats Hansa atstovas paskelbti tam tikrą informaciją iš paraiškos gegužės 05 d. kurią pateikė Hansa, tai buvo paraiška gauti transliavimo licencijai kabelinio radijo tinklais. Toje paraiškoje buvo nurodyta, kad Hansa 2000 m. iš buvusio Lietuvos telekomo įsigijo laidinio radijo tinklą, kuriuo buvo siunčiami radijo programos signalais. Bet kuris laidas, kuriuo yra siunčiamas signalas, yra laikomas tinklu, galima sakyti, kad visą įrangą, kiek reikalinga programoms siųsti, kompanija Hansa turi, o tinklo prašymas toje paraiškoje buvo. Patikrinimo vietoje buvo nustatyta, kad su minėtu imtuvu turėjo galimybę priimti dvi radijo programas. Atsakant į teisėjo klausimus, liudytojas nurodė, kad transliuoti reiškia, kad programos rengėjas parengia ir perduoda, o retransliuoti – paimti iš kažkur ir toliau galutiniam vartotojui perduoti. Klausantis iš radijo taško nėra galimybės nustatyti, ar yra transliuojama, ar retransliuojama, ar kitokiu būdu perduodama programa, galima nustatyti tik faktą, kad yra pateikiama programa. Jie tą užfiksavo, o išvados buvo padarytos turint kitą informaciją, būtent licenciją.

Liudytojas J. V., teismui paaiškino, kad jis dirba kompanijoje Hansa radijo programų grupės vadovu. Liudytojas mano, kad komisijos teigimas, kad reikalinga licencija yra neteisėtas, nes veikla nuo 2000 m. vykdoma, kai jie įsigijo tinklą ir buvo viešai deklaruojama veikla, buvo visų institucijų pritarimas gautas. Buvo išduotas leidimas eksploatuoti radijo tinklus ir teikti siuntimo paslaugas, tokią veiklą jie vykdo iki šiol. Radijo tinklais tokia veikla vykdoma iki šiol. Kadangi siuntimo veikla nėra licencijuojam, o buvo duodami tik Ryšių reguliavimo leidimai ir jie buvo išdavinėjami du metus, o toliau buvo panaikinta leidimų sistema šiai veiklai ir daugiau jokių reguliavimo formų, išskyrus, kad reikėjo pateikti ataskaitas, jokių licencijų nereikėjo, todėl komisijos reikalavimas, kad reikia gauti kažkokią licenciją yra neteisėtas. Siuntimo paslauga nėra niekaip licencijuojama, tai čia dviejų subjektų reikalas, ar reikalinga ta sutartis, ar ne. Ta sutarti nėra labai reikalinga, nes įstatyme numatyta, kad privaloma transliuoti ir Lietuvos radijo programą, retransliavimas skiriasi nuo siuntimo, bet siuntimo darbas įeina į retransliavimo paslaugas, jie turėdami siuntimo sutartį ir ją vykdydami, nematė prasmės pasirašyti sutartį. Licencijos mokestis yra fiksuotas, jį nustato Kultūros ministras įsakymu, mokestis priklauso nuo teritorijos ir nuo gyventojų skaičiaus. Metinis mokestis, kurį reikia mokėti vieną kartą per metus. Licencijos yra išduotos ne laidiniam radijui, o kabeliniam radijui kur nurodyta visos Lietuvos teritorija, bet tai visai skirtingas tinklas, dėl to, kad jie savo laidiniu tinklu perduodavo tik tris programas, nes daugiau praktiškai neįmanoma perduoti, tokie yra resursai. Rinka diktuoja tokias sąlygas, kad eteryje yra 20 stočių. Imtuvas, kuris yra skirtas kabelinio radijo tinklui, nepriims nė vienos laidinio tinklo programos. Skirtingi dalykai ir visiškai skirtingos kainos būtų abonentinio mokesčio, jeigu FM imtuvas kainuoja 20-30, 40 Lt, tai laidinio radijo imtuvas yra brangus ir jis kainuoja daugiau kaip 120 Lt, bet jo nėra ir jo negalima nusipirkti, dėl to jie galvoja, kad reikia pakeisti dalį savo tinklų, išnuomoti dalį tinklų, kad galėtų turėti du tinklus visoje Lietuvoje – Melodija ir Hansa.

Liudytojas A. Č. teismui paaiškino, kad dirba kompanijoje Hanza paslaugų teikimo grupės vadovu nuo 2000 m. Dirbant šioje pareigose liudytojas yra atsakingas už tinklo priežiūrą. Kompanijoje tinklai veikia laidinio tikslo principu. Kompanijos patalpose yra vidinė spinta, į kurią ateina ryšių kabeliai ir kabelis iš Konarskio g., kuris pajungtas į minėta spintą. Šioje spintoje jokių imtuvų nėra, o gautą signalą siunčia toliau vartotojui.

Liudytoja V. S. teismui paaiškino, kad dirba Fabijoniškių socialinių paslaugų pensiono direktorė. Parodė, kad patikrinimui buvo atvykę Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, kurie paprašė leidimo leisti patikrinti, ar pensionato esančiose kambariuose yra įrengti radijo imtumai, ir, ar juose yra transliuojamos kokios nors programos. Komisijos nariai buvo užėję į kambarį Nr. 17, kuriame gyvena V. V., turintis fizinę negalią. Buvo įjungtas kambaryje esantis radijo imtumas ir buvo klausimąsi Lietuvos 1-aji programa. Patikrinimas truko apie 30 minučių, kurio metu komisijos nariai užfiksavo tam tikrus duomenis, tačiau kokie tai buvo duomenys, liudytoja nurodyti negalėjo. V. S. teigimu, pensiono gyventojai gaudavo sąskaitas už pragyvenimą, kuriose buvo įskaičiuotas radijo aparatūros (radijo taškas) mokestis, kurio dydis siekė nuo 4,90 Lt iki 3,00 Lt, minėto mokesčio dydį „Hanza“ pakeisdavo vienašališkai. Pensiono pastatas pastatytas 1991 m. ir name buvo įrengti radijo taškų laidai, pajungimo lizdai. Buvo nupirkta radijo aparatūra kiekvienam kambariui. Tuo atveju, jei į pensiono administraciją kreipdavosi gyventojai su nusiskundimais dėl radijo taško gedimo, administracija skambindavo kompanijai Hanza, kurios darbuotojai ir tvarkė gedimus. Liudytojos teigimu, kai mokėjimo mokestis už radijo tašką padidėjo iki 5 Lt. Daugumą gyventojų atsisakė mokėti ir rašė prašymus. Su Hanza nebuvo sudarytų sutarčių dėl paslaugos tiekimo radijo taško. Liudytoja patvirtino, jog dalyvaujant komisijos nariams girdėjo Lietuvos 1-os programos retransliavimą.

Liudytoja D. S. paaiškino, kad nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. dirba Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorės pavaduotojos pareigose. 2011 m. vasarą liudytojai teko dalyvauti patikrinime, kai buvo tikrinta, ar jų pensionato patalpose yra transliuojamos programos per radijo tašką. Liudytoją kartu su atvykusiais trimis vyrais buvo nuėjusi į butą Nr. 17, kur nepavyko įjungti radijo taško, tačiau nuėjus į administracijos direktorės patalpas bei pasijungus prie radijo taško, D. S. išgirdo radijo programos transliavimą rusų kalba, o vėliau ir lietuvių kalba, grojo muzika, bet tos programos pavadinimo nurodyti negalėjo, tačiau neatmeta, kad tai buvo programa „Melodija“. Pasak liudytojos, radijo taško aparatus turėjo daugelis pensionato gyventojų ir ji dažnai lankydavosi pas gyventojus, kurie turi fizinę negalią, jai teko girdėti, kaip jie klausosi radijo taško. Pasak liudytojos, jai yra žinoma, kad pensiono gyventojai moka už patarnavimus, tarp kurių yra įtrauktas ir mokestis už radijo taško naudojimą. Dar 2006 metais šis mokestis už šią paslaugą siekė 3 litus su centais, vėliau šis mokestis sudarė apie 4 litus. Atsiunčia žiniaraščius UAB „Fabeta“, kuriuose būna atskirai nurodytas mokestis eilutėje „radijo taškas“. Teko girdėjo gyventojų nusiskundimus, kad neveikia radijo taškas, todėl skambindavo į „Hanza“ bei prašė pagalbos, po kiek laiko gėdimai buvo pašalinami. Liudytojos teigimu signalas radijo taško prieina kiekviename bute. UAB „Fabeta“ mokestį už radijo taško nustojo siųsti 2011 m. vasario mėn.

Liudytoja A. M. paaiškino, kad dirba Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorės pareigose. 2011 m. liepos mėn. į pensionatą buvo atvykę LRT darbuotojai, kurie tikrino ar transliuojamos radijo programos per radijo tašką. Apie LRT darbuotojų apsilankymą pensionate liudytojai sakė direktorė V. S., kuri tuo metu buvo kasmetinėse atostogose. Iš viso LRT darbuotojai patikrinimui buvo atvykę į pensionatą du kartus. LRT darbuotojai prašė sudaryti jiems galimybę paklausyti ar butuose per radijo tašką girdėjosi radijo programų transliavimas. Pensionato darbuotoja D. S. nuvedė juos į keletą butų, po to nuvedė į administracijos patalpas. Liudytojai teko girdėti Lietuvos radijo programą, o programos „Dorožnoje radijo“ neteko girdėti. Papildomai paaiškino, kad pensionato gyventojai moka už patarnavimus, jie moka už šildymą, už vandenį, elektrą, kas turi moka už telefoną.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad dirba LRT Technikos centro direktoriaus pareigose. Paaiškino, kad LRT programų transliavimą vykdo LRTC- Lietuvos radijo ir televizijos centras. 2011-04-11 radijo centrinėje aparatinėje kompanijai „Hanza“ buvo atliktas signalo padavimo atjungimas, kadangi pasibaigę 2001-10-29 sutarties tarp VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos bei VŠį „Teleradio kompanijos Hanza“ dėl Lietuvos radijo pirmosios programos siuntimo laidinio radijo pirmuoju kanalu LR teritorijoje galiojimo terminalui. Liudytojo teigimu, kompanija „Hanza“ LRT tiekiamu signalu naudojasi neteisėtai, nes neturėjo LRT leidimo. Elektroninio ryšio įstatymas reglamentuoja, kad norint retransliuoti ar transliuoti signalą reikalinga licencija. Liudytojo teigimu kompanijai „Hanza“ nereikėjo atlikti jokių papildomų darbų dėl LRT signalo gavimo, nes laidai buvo pajungti ir signalas buvo gaunamas.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad dirba VšĮ Lietuvos radijo ir televizija budinčiu inžinieriumi. Dėl LRT signalo atjungimo kompanijai „Hanza“ paaiškino, kad 2011 m. balandžio antroje pusėje savo viršininko J. K. žodiniu nurodymu jis atliko signalo atjungimą, reikėjo atjungti tik jungtį. Atliekant savo darbą liudytojas dirba komutacinėje srityje ir šiuo metu yra įrengti elektroniniai prietaisai, matricos, o radijo taškai yra pasenusi technologiją, kurią faktiškai mažai kas naudoja. Liudytojo teigimu iki aukščiau minėto LRT signalo atjungimo „Hanza“, LRT Pirmos radijo programos signalas buvo transliuojamas be jokių kliūčių.

Liudytojas M. L. paaiškino, kad dirba LRT komisijos monitorinio skyriaus specialisto pareigose. Liudytojo teigimu, LRT keletą kartų tikrino kompanija Hanza bei buvo nuvykęs kartu su A. K. į pensionatą, siekiant patikrinti minėtos kompanijos veiklą. Tyrimo metu viename kambaryje per veikiančią radijo tašką buvo užfiksuotas radijo programa Dorožnoje radijo, kuri yra radijo programos Melodija susėdamoji dalis, taip pat Lietuvos radijo 1-oji programa. Liudytojo teigimu, jis asmeniškai girdėjo programą Dorožnoje radijo ir Lietuvos radijo 1-oji programa. Visuomenės informavimo įstatymo 38 str. 12 p. įpareigoja radijo ir televizijos transliuotojus skelbti savo programos pavadinimą ne mažiau kaip kas valandą, bet dažniausiai radijo stotyse, tai daroma daug dažniau. Tokiu būdu buvo identifikuotos tos programos šaukinys. Analogiški tyrimo rezultatai buvo gauti ne tik 2011 m. kovo mėn. bet ir 2011 m. liepos mėn. transliavimo veikla vykdė Hanza.

Liudytojas A. S. paaškino, kad dirba Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigose. Paaiškino, kad 2011 m. kovo 4 d. iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos gavo raštą, kuriame buvo prašoma pateikti duomenis, ar jų instituciją buvo išdavusi leidimą kompanijai „Hanza“ transliuoti Lietuvos radijo programą. Komisiją buvo informuota, kad tokio leidimo „Hanza“ nebuvo išdavusi ir kaip tokio leidimo LNRT neišduoda iš viso, tai ne jų funkcija. Lietuvos radijo programa kurią LNRT, o šią programą transliuoja AB LRTC. LRT įstatymas reglamentuoja, kad Lietuvos radijo programą vartotojas gauna nemokamai. Liudytojo teigimu su kompanija „Hanza“ buvo pasirašytą sutartis dėl leidimo transliuoti Lietuvos programa, kurį galiojo 2001-10-29 - 2004-12-31 laikotarpiu. Pasibaigus šios sutarties galiojimo terminui, sutartis su „Hanza“ pratęsta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką yra nurodęs, jog kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Šis veiką kvalifikuojantis požymis ATPK 173 straipsnio dispozicijoje apibrėžtas sąvoka „vertimasis veikla“, kuri apibūdina veiklos versliškumą, t. y. sistemingumą, pastovumą ir pelno siekimą ar gavimą. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo M. A. paaiškinimų bei iš liudytojų V. P., A. K., J. V., V. M., R. K. parodymų matyti, jog VšĮ „Teleradijo kompanija Hanza“ kebelinio (laidinio) radijo tinklais Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radijo programą „Lietuvos radijas“ retransliuoja nuolat (sistemingai), t.y. Lietuvos radijo ir televizijos komisija patikrinimo metu nustatė programos retransliavimo faktus - 2011 m. kovo 3 d. 14.07 val. (b. l. 36-37), 2011-07-08 nuo 11.07 val. iki 11.19 val. (b. l. 46-47), 2011-07-13 d. nuo 10.55 val. iki 11.08 val. (b. l. 50-51), 2011-07-15 d nuo 10.56 val. iki 11.06 val. (b. l. 48-49), 2011-07-18 d. nuo 10.51 val. iki 11.05 val. (b. l. 52-53), ir toks programos retransliavimas buvo nevienkartinis veiksmas. Pažymėtina, kad iš Fabijoniškių socialinių paslaugų namų gauto rašto Nr. 16 bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, jog nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. pensionato gyventojas V. V. mokėjo mokestį už naudojimąsi radijo tinklais, nors nekartą prašė pensionato administracijos, kad atsisako šio paslaugos tiekimo (b.l. 111-124). Fabijoniškių pensionato darbuotojų V. S., D. S., A. M. teigimu pensionato gyventojų butuose yra įrengti radijo taškai, gyventojai butuose turi radijo imtuvus, kurias klausėsi įvairias transliuojamas radijo programas. Pagal liudytoją V. S., pensionato gyventojai, kurie yra pagyvenę ir neįgalūs asmenys, mokėdavo mokestį už radijo taško naudojimą, šios sumos svyruodavo nuo 3 iki 4,90 Lt. Radijo taško naudojimo mokestį gyventojai mokėdavo pagal išrašytas sąskaitas ir šios paslaugos tiekimas buvo iškirtas į atskirą sąskaitos eilutę (b.l. 118). Tai, jog LNRT radijo programos „Lietuvos radijas“ retransliavimas vyko ATPK protokole nurodytu laikotarpiu, t.y. 2011 m. balandžio 1 d. 00.00 val. patvirtina Lietuvos radijo ir televizijos komisijos surašytas patikrinimo aktas (b.l. 37), kur nuodyta, jog patikrinus adresu S.Stanevičiaus g. 57, Vilniuje, (Fabijoniškių socialinių paslaugų namų pensionato pastatas) kabelinio radijo tinklais perduodamų programų tūrinį, kabelinio radijo priėmimo įrangos (radijo imtuvas TRIO PT-207) pagalbą užfiksuotas transliuojamos radijo programos „Lietuvos radijas“ ir „Dorožnoje radijo“. Šie duomenys neprieštarauja liudytojų V. S., D. S., A. M. parodymams apie tai, jog LRT darbuotojai patikrinimo metu užfiksavo „Lietuvos radijas“ retransliavimo signalą. Teismas kritiškai vertina VšĮ „Teleradio kompanijas Hanza“ pateiktus duomenis, jog prie pastato adresu S.Stanevičiaus g. 57, Vilniuje, nėra privestos „Hanza“ priklausančios laidinio radijo linijos (b.l. 125-135). Kaip seka iš pateiktų dokumentų 2004-05-17 akto Nr.34 aprašomosios dalies, tarp kitų kabelinių linijų atkarpų - pagrindiniai taškai 1 lentelė, nurodyta, jog „paklojimo telefoninės kanalizacijos trasoje“ prieina prie įvado į kolektorių prie S.Stanevičiaus g., 55, Vilniuje. Kai tuo tarpu 2000-03-31 kolektorių išsidėstymo Stanevičiaus g., Vilniuje, schemos kopijoje tokio statinio (pastato pažymėto numeriu 55) iš viso nėra pažymėtas. Apie tai, jog LRT retransliavimo signalas buvo konstatuotas būtent adresu S.Stanevičiaus g. 57, Vilniuje, galima daryti įvertinus LRT komisijos pateiktus papildomus patikrinimo aktus (b.l. 46-47, 48-49, 50-51, 52-53). Teismo vertinimu monitorinio skyriaus darbuotojai nustatydami retransliavimo programos „Dorožnoje radijo“ faktą aukščiau minėtų adresu kabeliniais tinklais pažymėjo, tai patikrinimo akte. Taigi visuma aptartų įrodymų laikytina, kad M. A. veika buvo sisteminga, surinktais duomenimis yra įrodyta, jog yra nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų. Pažymėtina kad liudytojas V. P. teismui nurodė, kad kompanija „Hanza“ 2011 m. liepos 8, 13, 15, 18 dienomis kabelinio radijo tinklais retransliavo pirmuoju kanalu Lietuvos Radijo programa, trečiuoju kanalu retransliavo radijo programa Dorožnoje radio. Šie faktai buvo nustatyti surašant patikrinimo aktus (b.l. 58).

Be to, Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorės V. S. teigimu pensionato gyventojai mokėdami komunalinius patarnavimo mokesčius pagal kiekvieno buto atsiskaitymo knygelių išrašytas sąskaitas, mokėjo mokestį ir už naudojimąsi radijo tinklais, kuris (mokestis) buvo įtrauktas sąskaitoje į patarnavimus pažymėtus „kitos paslaugos“ (b.l. 112-115). Pažymėtina, kad minėtose išrašytuose sąskaitose nurodytas būtent adresas S.Stanevičiaus g. 57, Vilniuje, o sąskaitų išrašymo laikotarpis siekia nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. Šie duomenis, patvirtina, kad pensionato gyventojai minėtais laikotarpiais mokėjo mokesčius už naudojimąsi radijo tinklais, t.y. kompanija „Hanza“ pajamas gaudavo nuolat. Tai, jog periodinį mokestį už naudojimąsi radijo tinklais privalėjo mokėti pensionato gyventojai patvirtino ir šios įstaigos administracijos vadovė, pagal kurią sąskaitos apmokėjimui buvo siunčiamos nepriklausomai nuo to, jog jokių sutarčių dėl šios paslaugos tiekimo su „Hanza“ pensionatas nebuvo sudaręs.

Kiti byloje esantys rašytiniai duomenis, įrodyto M. A. veiksmų sistemingumą, pastovumą, pelno siekimą ar gavimą. Esant byloje duomenims, kurie įrodo M. A. veiklos versliškumą, teismas konstatuoja, kad jo veiksmuose yra ATPK 173 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties ir administracinio teisės pažeidimo 2011-05-27 protokolas jo atžvilgiu surašytas pagrįstai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija, jog kompanijai „Hanza“ siuntimo veiklai nei tada, nei šiuo metu leidimų nereikia, siuntimo veikla galima užsiimti nelicencijuojant, bet pagal Elektroninių ryšių įstatymą turi teisę teikti tik asmeniui turinčiam atitinkamą transliavimo licenciją, neatitinka realybės, kadangi ji paneigta aukščiau aprašytų aplinkybių visuma, todėl yra laikytina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Elektroninių ryšių įstatymo (Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 15 d. Elektroninių ryšių įstatymas Nr.IX-2135, redakcija 2009 m. kovo 15 d.) 3 straipsnio 54 punktas reglamentuoja, kad „Siuntėjas – ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (ar) retransliuotojus, turinčius Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių tinklu perduodantis radijo ir (ar) televizijos programų signalus visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo dažnius (kanalus), skirtus radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)“.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (2003 m. kovo 21 d. Įstatymo Nr. IX-1355 redakcija) reglamentuoja, jog viešas atlikimas apibrėžiamas kaip kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė (ATGTĮ 2 straipsnio 29 dalis). Viešas paskelbimas apibrėžiamas kaip kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (ATGTĮ 2 straipsnio 30 dalis). ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte prie viešo paskelbimo yra priskiriamas ir kūrinių transliavimas bei retransliavimas. Teismo manymu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kompanija „Hanza“ galėjo transliuoti ar retransliuoti tik tas programas, kurioms Komisija yra išdavusi licencijas, t.y. ginant autorinės teisės, kurios reglamentuojamos ne tik Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis bei Europos Sąjungos teisės aktai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Berno konvencijos 11bis straipsnio 1 dalį, kurioje literatūros ir meno kūrinių autoriams, be kita ko, suteikta išimtinė teisė leisti viešai skelbti transliuotą eteryje kūrinį garsiakalbiu ar bet kokiu kitu ženklų, garsų ar vaizdų siuntimo prietaisu (Berno konvencijos 11bis straipsnio 1 dalies (iii)). Nors teisės doktrinoje nėra vieningos nuomonės dėl šios teisės prigimties, reikia pažymėti, kad ji yra susieta ir papildo toje pačioje nurodyto straipsnio dalyje įtvirtintą autoriaus teisę leisti transliuoti savo kūrinius eteryje ar viešai skelbti juos visuomenei bet kokiu kitu belaidžiu ženklų, garsų ar vaizdo siuntimo būdu bei viešai skelbti visuomenei eteryje jau transliuotus kūrinius laidais ar belaidžiu būdu, kai tai daro kita nepradinė organizacija (Berno konvencijos 11bis straipsnio 1 dalies (i) ir (ii)).

Šiuo atveju laikytina, jog versliškumo požymis M. A. veikoje yra nustatytas. Bylos tyrimo metu liudytojai V. S., D. S., A. M. nurodė, kad pensionato gyventojams atsiskaitymo sąskaitose kartu su kitomis suteiktomis paslaugomis buvo nurodytas ir radijo taško mokestis, šis mokestis buvo mokamas 2009-2010 m laikotarpiu (b.l. 111-123), t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, užsiima neteisėta veikla, kadangi radijo tinklais retransliuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radijo programą „Lietuvos radijas“, neturint Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotos licencijos.

M. A. veika atitinka ATPK 173 str. 1 d., sudėtį, pažeidėjas baustinas.

M. A. kaltė įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.10P-930088-11 (b.l. 3), 2011-05-27 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 4-5), Lietuvos radijo ir televizijos komisijos raštu Nr. S-228 su priedais (b.l. 6-14), Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patikrinimo aktais (b.l. 37, 46-47, 48-53), Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pateiktais duomenimis (b.l. 68-81), Fabijoniškių socialinių paslaugų centro raštu Nr. 161 su priedais (b.l. 111-124), liudytojų V. S., D. S., A. M., V. P., A. K., J. V., A. Č., V. M., R. K., M. L., A. S. parodymais, 2011-04-14 Vilniaus apskrities VMI patikrinimo pažyma Nr.(4.65)-448-513 duomenimis, kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, ir daro išvada, kad M. A. skirtina nuobauda, artima įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijos minimumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 173 str. 1 d., 224 str., 287 str., teismas,-

nutarė:

M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 173 straipsnio 1 dalį paskirti 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą be gautų pajamų konfiskavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.