Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2210-992/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
1-2210-992/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00174-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
V. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2210-992/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00174-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1.; 1.1.7.2.1.; 2.3.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Linai Sadovskai,dalyvaujant prokurorei Laurai Golubkienei,kaltinamajam V. U. (V. U.), jo gynėjui advokatui M. M.,

nedalyvaujant civilinės ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste - BUAB) (duomenys neskelbtini) administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste - UAB) (duomenys neskelbtini) atstovei I. K. – R,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. U. (V. U.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 183 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. U. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2018 m. spalio 18 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas atsakingas už jo žinioje buvusį turtą - pinigines lėšas, esančias UAB (duomenys neskelbtini) SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad 2018 m. spalio 11 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, kurios numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, tyčia, turėdamas tikslą pasisavinti bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) turtą, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniuje, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu SEB banko išduota mokėjimo kortele, iš bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, per Vilniaus miesto bankomatus išgrynino bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, t. y., 2018 m. lapkričio 15 d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 2 000 eurų, 2018 m. lapkričio 16 d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per penkis kartus išgrynino 2 000 eurų; 2018 m. lapkričio 17 d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per keturis kartus išgrynino 2000 eurų; 2018 m. lapkričio 18 d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) , per tris kartus išgrynino 2000 eurų; 2018 m. lapkričio 19 d. bankomate, esančiame, per tris kartus išgrynino 1700 eurų; 2018 m. lapkričio 29 d. bankomate, esančiame , išgrynino 100 eurų ir šias bendros 9800 eurų vertės pinigines lėšas neteisėtai pavertė savo turtu, tokiu būdu pasisavino svetimą - bankrutuojančiai UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - 9800 eurų.

Kaltinamasis V. U. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad įmonėje (duomenys neskelbtini)iš pradžių dirbo meistru, visas turtas priklausė S. R., kuris paprašė jo direktoriauti įmonėje. Kaltinamasis su tokiu pasiūlymu sutiko, nes jam žadėjo, kad įmonė dirbs labai gerai, buhalteriją ves tvarkingai, jam davė tik antspaudą ir paliko spręsti gamybinius klausimus. Jis pats turėjo priimti žmones, užsakyti medžiagas. Buhalterinę apskaitą vedė kita įmonė – UAB (duomenys neskelbtini), ją parinko S. R.. 2015 m. gruodžio pabaigoje kaltinamasis suprato, kad su buhalterija kažkas yra ne taip, nes pradėjo trūkti lėšų, įmonė gamino nemažai, sąskaitų išrašydavo už 300 tūkstančių eurų, o pinigų trūko net darbuotojams sumokėti ir medžiagoms pirkti. Tada nusprendė išsiimti savo vardu banko generatorių, pažiūrėti, kas darosi banke, pamatė, kad banke per tą laikotarpį, nors jis išrašydavo sąskaitų - faktūrų už 300 - 400 tūkstančių eurų, tik 10 - 15 tūkstančių eurų buvo per banką perėję, tai buvo ir išlaidos, ir pajamos. S. R. juridiškai įmonėje (duomenys neskelbtini) nieko neturėjo, nors faktiškai buvo vienasmenis vadovas, nuo kurio priklausė visi sprendimai įmonėje, būtent jis modeliavo įmonės veiklą.

Kaltinamasis paaiškino, kad per ketverius metus į įmonės (duomenys neskelbtini) veiklą įdėjo apie 16 tūkstančių eurų savo asmeninių lėšų, iš jų pirko medžiagas, furnitūrą, kad būtų, iš ko gaminti baldus, vykdyti užsakymus, turi kai kurių pirkimų dokumentus, jo asmeninės lėšos bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos. Suvokė, kad grynina įmonei priklausančias lėšas, pripažįsta, kad išgrynino 9800 eurų, šiuo pinigus išleido šeimos reikmėms. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad pinigai, kuriuos išgrynino bankomate, įmonės sąskaitoje atsirado pardavus stakles. Žinojo, kad tuo metu jau buvo paskelbta įmonei (duomenys neskelbtini) bankroto byla, kurioje jis pats nėra pareiškęs kreditorinių reikalavimų. 9800 eurų pasiėmė kaip savo, iš tų 16 tūkstančių, kuriuos pats investavo.

Šiuo metu turi apie 21 tūkstantį eurų skolos, ją išieško antstoliai, žmona dvejus metus moka po 350 eurų šiai skolai padengti, pats uždirba apie 500 eurų per mėnesį, supranta, kad civilinis ieškovas prašo priteisti išgrynintus 9800 eurų. Sutinka dirbti viešuosius darbus, jei teismas paskirtų tokią bausmę. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamasis V. U. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardyti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl svetimo turto pasisavinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4075-275/2018 (įsiteisėjusios 2018 m. spalio 11 d.) duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., 10-22, 23 - 48 b. l.).

Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2018 m. spalio 18 d. įregistruotas V. U..

Bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) direktorės 2018 m. spalio 12 d. įsakymo dėl dokumentų ir turto perdavimo duomenys patvirtina, kad V. U. buvo 2018 m. spalio 19 d. pasirašytinai supažindintas su šio įsakymo turiniu (1 t., 49 – 53 b. l.).

Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. gruodžio 22 d. atidaryta SEB banko atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). AB SEB banko 2019 m. gegužės 3 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini)duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai V. U., 2017 m. gruodžio 22 d. buvo išduota debeto kortelė (1 t., 113 – 123 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, išrašo bei mokėjimo kortelės panaudojimo ataskaitos duomenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 15 d. bankomate (duomenys neskelbtini), per du kartus (po 1000 Eur) paimta 2000 Eur suma; 2018 m. lapkričio 16 d. bankomate (duomenys neskelbtini), per penkis kartus (po 400 Eur) paimta 2000 Eur suma; 2018 m. lapkričio 17 d. bankomate (duomenys neskelbtini), per keturis kartus (tris kartus po 600 Eur ir vieną kartą 200 Eur) paimta 2000 Eur suma; 2018 m. lapkričio 18 d. bankomate (duomenys neskelbtini), per tris kartus (600 Eur, 1000 Eur, 400 Eur) paimta 2000 Eur suma; 2018 m. lapkričio 19 d. bankomate (duomenys neskelbtini), per tris kartus (1000 Eur, 600 Eur, 100 Eur) paimta 1700 Eur suma; 2018 m. lapkričio 29 d. bankomate (duomenys neskelbtini), paimta 100 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. L. parodė, kad V. U. buvo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) direktorius; ji, kaip buhalterinės apskaitos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, pagal sutartis tvarkė šių įmonių buhalterinę apskaitą. V. U. į UAB (duomenys neskelbtini) atveždavo jai UAB (duomenys neskelbtini) pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), banko sąskaitų išrašus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius arba šiuos dokumentus atsiųsdavo jai el. paštu. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pažinojo tik V. U.. Buhalterinės apskaitos programa pirminius UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus suvesdavo į registrus (kasos, banko, pirkėjų, tiekėjų), paskaičiuodavo atlyginimus, teikdavo ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai, ruošė metines finansines atskaitomybes, prisijungimui prie Mokesčių inspekcijos, Sodros turėjo ankstesnio įmonės direktoriaus įgaliojimus. Kai pasikeitė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, buhalterinės apskaitos sutartis nutraukta nebuvo. Ji prisijungimo prie UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų neturėjo, jokių pavedimų nedarė. Nežino, kas mokėjo darbo užmokestį UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, direktoriui. Ji paskaičiuodavo darbo užmokestį, skaičius pateikdavo V. U..

2016 metų gegužės mėn. gavo V. U. pranešimą, kad jis nutraukia sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kuriame jis prašė jam pateikti UAB (duomenys neskelbtini) didžiosios knygos už 2014, 2015, 2016 m. kopijas susipažinti. Ji prašomų dokumentų nedavė dėl įsiskolinimo už paslaugas. Neatsimena, kada atidavė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus V. U., aktas dėl dokumentų perdavimo jam nebuvo sudarytas. Liudytoja ar UAB (duomenys neskelbtini) neturi UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų (1 t., 81 – 92 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. K. – R. parodė, kad dirba įmones administruojančioje UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ teisininke. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB (duomenys neskelbtini). Liudytojai buvo žinoma, kad V. U. 2018 m. spalio 11 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, per teismo nustatytą 15 dienų terminą, (iki 2018 m. spalio 26 d.) privalėjo bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus, turtą pagal balansą nutarties įsiteisėjimo dienai, įmonės antspaudą, prisijungimus prie įmonės sąskaitų, mokėjimo korteles, t. y., perduoti visą įmonei priklausantį turtą, dokumentus. Apie įmonės turto, dokumentų perdavimą V. U. buvo pranešta tinkamai, taip pat jam buvo pranešta apie tai, kad jis yra atleistas ir įmonės vardu negali daryti jokių veiksmų, tačiau V. U. įmonės dokumentų bankroto administratorei neperdavė, nepasakė apie tai, kad įmonės vardu turi banko mokėjimo kortelę. Dėl neperduotų dokumentų bankroto administratorius kreipėsi į teismą, 2019 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi V. U. paskirta 500 Eur bauda. Susipažinus su įmonės sąskaitomis pastebėta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, per bankomatus buvo išgrynintos piniginės lėšos, iš viso 9800 Eur. V. U. bankroto administratoriui neteikė prašymo įtraukti jį į BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą, nors apie tokią galimybę jis žinojo. Dėl įmonei padarytos 9800 Eur turtinės žalos prašo pripažinti BUAB (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškovu (1 t., 96 – 102 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos vertinimo

BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. U. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, BUAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, – 9800 eurų. Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme, įvardijo nusikaltimo padarymo aplinkybes, paaiškino, kad žinojo apie į BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą įplaukusias lėšas už parduotas stakles, dalį pinigų išgrynino tokiu būdu atsiimdamas bent dalį savo paties į įmonės veiklą investuotų asmeninių lėšų. Žinojo ir suprato, kad lėšos yra įmonės, kad įmonei paskelbtas bankrotas, iškelta bankroto byla; išgrynintus pinigus panaudojo savo ir savo šeimos reikmėms. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti duomenys – BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, išrašai dėl pinigų srauto judėjimo, įsiteisėjusių teismų sprendimų dėl bankroto bylos kaltinamojo vadovautai įmonei iškėlimo duomenys, bankroto administratoriaus atstovo parodymai, pagrindžiantys faktines aplinkybes, kad kaltinamasis V. U. buvo pasirašytinai informuotas apie pareigą bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus, kad nebegali atlikti jokių veiksmų kaip įmonės vadovas. Atsižvelgiant į tai, kad V. U. suprato savo, kaip BUAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įgaliojimų pabaigą, į tai, kad V. U. nėra įtrauktas į BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą, teigtina, jog V. U. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

BK 190 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad V. U. pasisavino jo žinioje buvusį 9800 eurų vertės svetimą turtą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytos veikos savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į tai, kad V. U., veikdamas tyčia, padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Tiriant V. U. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje nėra teistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi. V. U. yra saistomas tvirtų socialinių ryšių – yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, dirba; be kasdienių išlaidų buičiai, šeimoms reikmėms tenkinti, turi daugiau nei 21 tūkstančio eurų dydžio įsiskolinimą, vykdomą priverstinio išieškojimo būdu.

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (sunkumą), jos sukeltas neigiamas pasekmes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kad V. U. praeityje niekada nebuvo teistas, turi rimtų finansinių įsiskolinimų, yra darbingas, į bylą nepateikta duomenų, kad kaltinamasis turėtų kokių nors sveikatos problemų, ir sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti ne mažiau nei trisdešimt valandų visuomenės labui, yra pakankama bei atitinkanti teisingumo ir proporcingumo kriterijus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl civilinės ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), veikdama kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė, ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 9800 eurų turtinės žalos. Prašoma priteisti suma, kurią sudaro iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išgryninta pinigų suma, yra pagrįsta banko sąskaitos lėšų judėjimą patvirtinančiais dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, civilinio ieškovo patirta turtinė žala priteistina iš kaltinamojo V. U..

Kiti klausimai

Kaltinamajam V. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, jam įsiteisėjus, naikintina. Laikinai sulaikytas V. U. nebuvo.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. U. (V. U.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų įpareigojant per mėnesį visuomenės labui išdirbti ne mažiau kaip po 30 valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. U. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui išdirbti ne mažiau kaip po 30 valandų.

Tenkinti civilinės ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir iš V. U. priteisti 9800 (devynis tūkstančius aštuonis šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, jam įsiteisėjus, panaikinti.

I. V. U., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol bus atidirbtos paskirtos valandos. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė