Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-03 · Administracinė byla Nr. I-4455-208/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-03
Bylos Nr.
I-4455-208/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05051-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4455-208/2016Proceso Nr. 3-61-3-05051-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–2) prašydamas priteisti iš atsakovo Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, jog 2015-07-27 kreipėsi į Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 6 būrio viršininką, kad jį iš antro aukšto lovos perkeltų į pirmą aukštą. 2015-07-30 jis buvo nuvykęs į nuteistųjų skirstymo komisiją (toliau – ir Komisija), kuri atsisakė pareiškėją paguldyti į pirmąjį lovos aukštą, nes kitas nuteistasis turi medicininę pažymą gulėti pirmajame lovos aukšte. Pareiškėjas nurodė Komisijos pirmininkui, jog jis turi tokią pačią medicininę pažymą, tačiau Komisija vis tiek atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą nurodydama, jog apie medicininę pažymą neturi duomenų. Pareiškėjas teigia, jog Komisijoje jis buvo neišklausytas, nebuvo galimybės teikti paaiškinimus, todėl pareiškėjas 2015-07-31 parašė skundą Alytaus PN direktoriui dėl Komisijos pirmininko veiksmų Skunde nurodė, jog jis buvo vienintelis iš keturių nuteistųjų pateikęs prašymą paguldyti jį į miegamąją vietą Nr. 3.12, tačiau jo prašymas Komisijoje nebuvo tenkintas. Atsakymas iš Alytaus PN direktoriaus gautas praleidus nustatytą 14 dienų terminą ir tokiu būdu pažeidus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 str. 3 d., 7 str. 1 d., 183 str. 1 d., buvo pažemintas pareiškėjo orumas. Atsakymas buvo gautas tik po to, kai pareiškėjas buvo pateikęs skundą Departamentui. 2015-08-22 pareiškėją išsikvietė Komisijos pirmininkas ir Alytaus PN Žvalgybos skyriaus viršininkas, kurie prašė atsiimti Departamentui pateiktą skundą ir nurodė, jog 6 būrio viršininkas rekomendavo į miegamąją vietą Nr. 3.12 guldyti kitą nuteistąjį, tačiau pareiškėjas atsisakė atsiimti skundą. 2015-08-24 pareiškėjas Departamentui pateikė papildytą skundą, kuriame nurodė, jog 6 būrio viršininkas nepagrįstai rekomendavo į miegamąją vietą Nr. 3.12 guldyti kitą nuteistąjį. Tokiu būdu jis pažeidė BVK 5 str. 3 d. ir 7 str. 1 d., pažemino pareiškėjo orumą. Komisijos pirmininkas nepagrįstai atsižvelgė į 6 būrio viršininko rekomendaciją, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus ir neatliko savo tiesioginių pareigų taip pažeisdamas pagrindinius pareigūnų etikos principus. Komisijos pirmininkas turėjo atsižvelgti į tai, jog Klaipėdos m. psichiatrijos ligoninėje jis yra įskaitoje.

Iš Departamento direktoriaus pavaduotojo atsakymą pareiškėjas gavo 2015-09-28, o pareiškėjo skundas, jo teigimu, buvo neišnagrinėtas, Alytaus PN pareigūnų veiksmai nepagrįstai buvo pateisinti. Tokiu būdu Departamento direktoriaus pavaduotojas neatliko savo pareigų. Jis nepagrįstai rėmėsi tik Alytaus PN administracijos pateiktais duomenimis, neatsakė į pareiškėjo skunde pateiktus klausimus, viršijo savo įgaliojimus ir taip pažeidė BVK 5 str. 3 d. ir 7 str. 1 d., tokiu būdu pažemindamas pareiškėjo orumą ir jį sumenkindamas.

Teigia, jog visi anksčiau minėti pareigūnai nesilaikė Departamento 2003-12-05 įsakymo Nr. 4/07-235 „Dėl Pataisos inspekcijų pareigūnų elgesio ir bendradarbiavimo su asmenimis, esančiais pataisos inspekcijų įskaitoje, bendrųjų taisyklių patvirtinimo“ 4.5 p. Dėl minėtų pareigūnų veiksmų pareiškėjui sutriko sveikata, jis tapo irzlus ir nervingas. Nurodo, jog dėl trofinės opos (atviros žaizdos) ant kairiosios kojos kulno, jam yra sunku laipioti į antrąjį lovos aukštą

Šalies argumentai

Departamentas, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 15–17).

Departamentas nurodo, jog Alytaus PN administracija 2015-07-31 gavo pareiškėjo 2015-07-31 skundą, į kurį pateikė atsakymą 2015-08-24 raštu Nr. 8-12765. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, pareiškėjas pateikė skundą Departamentui. Skunde nurodė, jog 2015-07-27 su prašymu kreipėsi į Alytaus PN administraciją, kad būtų iš lovos antrojo aukšto perkeltas į pirmąjį, nes jis turi Sveikatos priežiūros tarnybos išduotą pažymą, jog jam rekomenduojama miegoti lovos pirmame aukšte, tačiau Alytaus PN administracija pareiškėjo prašymo netenkino. Nagrinėdamas skundą Departamentas kreipėsi į Alytaus PN administraciją, kurios paprašė pateikti dokumentinę medžiagą apie pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Iš Departamentui pateiktų duomenų buvo nustatyta, jog pareiškėjas ir dar trys kiti nuteistieji 2015-07-30 kreipėsi į Alytaus PN administraciją su prašymu pakeisti jų miegamąsias vietas. Visi keturi nuteistieji pretendavo į dvi miegamąsias vietas. Komisija, atsižvelgusi į įstaigos būrio viršininko rekomendacijas, į norimas miegamąsias vietas paskyrė kitus du nuteistuosius, taip pat turėjusius Sveikatos priežiūros tarnybos išduotas pažymas. Alytaus PN administracija paaiškino, jog atsiradus laisvai vietai pareiškėjas galės vėl kreiptis su prašymu perkelti jį į kitą miegamąją vietą. Departamentas pažymi, jog pareiškėjo skunde nebuvo jokių faktinių duomenų ar kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Alytaus PN sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl jo skundas Departamentui buvo atmestas. Departamentas į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, todėl Departamento sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. reikalavimus. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jo prašomą neturtinę žalą, nes nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytų sąlygų neturtinei žalai kilti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri kilo dėl to, jog pareiškėjas buvo neperkeltas į pirmojo aukšto lovą, pareiškėjui priteisimo.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju teigia, jog neturtinė žala jam kilo dėl to, kad netenkinus prašymo perkelti jį iš antrojo aukšto lovos į pirmąjį jam, dėl trofinės opos (atviros žaizdos) ant kairiosios kojos kulno, buvo sunku užlipti į miegamąją vietą, nepagrįstai atsisakius tenkinti jo prašymą, jam kilo sveikatos sutrikimai, buvo pažemintas jo orumas, tapo irzlus ir nervingas.

Visų pirma teismas pažymi, jog pareiškėjas nesiekia, kad būtų panaikinti Alytaus PN ir Departamento sprendimai, kuriais atsisakyta tenkinti jo prašymą perkelti jį iš lovos antrojo aukšto į pirmąjį, todėl šių individualių administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su Departamentu, jog jis, kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, byloje turėtų būti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pažymėtina, jog pareiškėjas pats aiškiai pasirinko atsakovą, iš kurio prašo priteisti patirtą neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas nagrinėjamu atveju turi nustatyti, ar netenkinus pareiškėjo prašymo perkelti jį į pirmojo aukšto lovą jis patyrė neturtinę žalą.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-763/2013).

Neteisėtumo pagal CK 6.271 str. prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš Alytaus PN 2015-08-24 atsakymo Nr. 8-12765 į pareiškėjo 2015-07-05-31 skundą matyti, jog į Komisiją pareiškėjas kreipėsi 2015-07-30. Tą pačią dieną su analogiškais prašymais kreipėsi dar trys nuteistieji. Visi nuteistieji pretendavo į dvi miegamąsias vietas, o atsižvelgus į būrio viršininko rekomendacijas ir medicinines pažymas į šias vietas buvo perkelti kiti du nuteistieji. Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė, atsiradus laisvai norimai miegamajai vietai, kreiptis su pakartotiniu prašymu (b. l. 21). Pareiškėjas 2015-08-21 kreipėsi į Departamento direktorių skunde nurodydamas, jog 6 būrio viršininkas ir Komisija nepagrįstai atsisakė perkelti jį iš antrojo aukšto miegamosios vietos į pirmąjį ir nurodė, jog turi gydytojo rekomendaciją. Taip pat nurodė, jog Alytaus PN nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl 6 būrio viršininko ir Komisijos sprendimų (b. l. 19–20). Departamentas 2015-09-23 sprendimu Nr. 2S-4245 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nes nebuvo gauta duomenų, jog Alytaus PN pažeistų teisės aktus (b. l. 26–27).

Kaip matyti iš minėtų faktinių aplinkybių, pareiškėjo prašymas buvo netenkintas iš esmės dėl to, jog buvo nuspręsta, kad laisvos miegamosios vietos turi būti skiriamos kitiems dviems nuteistiesiems, atsižvelgiant į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę ir amžių.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 p. numato, kad pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.

Įvertinus aprašytas aplinkybes darytina išvada, jog smulkesnis nuteistųjų skirstymas yra pataisos įstaigos administracijos diskrecijos teisė, t. y. teisė elgtis savo nuožiūra. Kita vertus, administracija, skirstydama nuteistuosius į būrius, negali pažeisti imperatyvių bausmių vykdymo teisės normų. Be to, teisės aktai nenumato nuteistajam teisės rinktis lokalinį sektorių, būrį ar gyvenamąją vietą, todėl sutiktina su Alytaus PN 2015-08-24 atsakyme Nr. 8-12765 padaryta išvada, jog į nuteistųjų prašymus Nuteistųjų skirstymo komisija gali atsižvelgti, tačiau tai nėra prievolė, todėl Departamentas pagrįstai nenustatė neteisėtų Alytaus PN administracijos veiksmų. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, netikslinga šioje byloje vertinti likusias sąlygas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo R. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius