- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e2-192-1003/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02978-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Atsakovas
- R. N.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.3Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
- 2.6.10.5.2.18Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei J. G., atsakovei R. N., jos atstovui advokato padėjėjui N. U., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovei N. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. N. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis ieškovės pusėje, (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė VšĮ (duomenys neskelbtini) pareikštu ieškiniu atsakovei R. N. prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 14133,50 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2022 m. gruodžio 28 d. atliko buvusiai ieškovės direktorei R. N. priskaičiuoto ir gauto darbo užmokesčio auditą, surašė audito ataskaitą, kurioje konstatavo, jog atsakovė R. N. jos darbo sutarties galiojimo laikotarpiu darė pažeidimus, susijusius su darbo užmokesčio nustatymu bei jo išsimokėjimu, be teisėto pagrindo ir be darbdavio (duomenys neskelbtini) mero sprendimo nurodė apskaičiuoti ir išmokėti sau pačiai, būnant įstaigos vadove, didesnę pareiginę algą, jos priedus, priemokas, premijas, kurių bendra suma yra 14590,93 Eur. Dalį sumos, t. y. 457,43 Eur, į ieškovės sąskaitą buvo grąžinta, likusi negrąžintina 14133,50 Eur suma laikytina ieškovės patirta žala.
Šalies argumentai
3. Ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškindama, kad be darbdavio sprendimo atsakovė neteisėtai darė sau išmokas, padarydama ieškovei žalą, kuri nėra pateisinama net ir Covid-19 infekcijos protrūkio metu, esant dideliam medicinos personalo darbo krūviui. Atsakovė, kaip įstaigos vadovė, buvo atsakinga už tinkamą darbo ligoninėje organizavimą, turėjo užtikrinti tinkamą sergančių darbuotojų pavadavimą, tačiau ne savavališkai dirbti pačiai slaugytoja, protezavimo kabinete bei neteisėtai išsimokėti darbo užmokestį bei kitas išmokas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji, kaip įstaigos vadovė, pandemijos laikotarpiu siuntė prašymus, užklausas, ieškojo trūkstamų darbuotojų Užimtumo tarnyboje, pagal skelbimus, kreipėsi į mokymosi įstaigas, organizacijas dėl darbuotojų pritraukimo į gydymo įstaigą, neinformavo savivaldybės apie darbuotojų stygių. Atsakovės kaltė neteisėtai pasiskyrus sau darbo užmokestį, priedus turėtų būti preziumuojama. Būtinojo reikalingumo situacijos nebuvo. Neaišku, ką darė atsakovė protezavimo kabinete. Atsakovė galėjo dirbti bet kokį darbą, tačiau neišsimokėdama sau papildomo užmokesčio. Egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Prašo tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė netenkinti ieškinio, nurodydama, kad 2020 m. kovo 16 d. prasidėjo Covid-19 pandemija, buvo įvesta ekstremalioji padėtis, sukurtas štabas, ligoninei pavestos vykdyti naujos funkcijos. Susirgus vienam ligoniui ar vienam darbuotojui, ligoninės darbuotojai izoliavosi ištisais skyriais. Nesant darbuotojų, ji, turėdama galiojančią slaugytos licenciją, pradėjo dirbti slaugytoja. Karantino laikotarpiu ji dirbo papildomai, izoliacinėje palatoje budėjo paromis, dirbo mobiliojo mėginių ėmimo punkto vadove, taip pat dirbo dantų protezavimo kabinete valytoja ir laborante, sterilizuodavo įrankius. Jos darbas buvo fiksuojamas darbo žiniaraščiuose, su ja dirbo ir kiti ligoninės darbuotojai, pati ligoninė dėl jos darbo nepatyrė jokios žalos. Už darbą protezavimo kabinete gaudavo 350 Eur darbo užmokestį kas mėnesį kaip ir kitos valytojos. Mobiliajame punkte ir izoliacinėje palatoje budėjo švenčių dienomis, gaudavo darbo užmokestį kaip ir kitos medicinos seselės. Atsakovė dirbo slaugytojos darbą todėl, jog nebuvo kitų žmonių galiojančia licencija tą darbą dirbti. Meras žinojo apie sudėtingą situaciją ligoninėje dėl darbuotojų trūkumo pandemijos metu, sakė merui, kad pati turi dirbti slaugytojos darbą dėl izoliavusių darbuotojų (1 t., b. l. 173-179).
5. Atsakovė, jos atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškindami, kad ji turėjo užtikrinti įstaigoje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas pandemijos laikotarpiu, kad būtų išvengta žalos pacientams. Nebuvo jokių realių galimybių pritraukti medicinos darbuotojus iš išorės, o personalo sergamumas buvo masiškas. Papildomą darbą dirbo ne įstaigos vadovo darbo laiku. Protezavimo kabinete atliko valymo, instrumentų sutvarkymo pareigas, talpyklas su įrankiais nunešdavo į specialias patalpas, iš kurių jie buvo vežami sterilizuoti. Savo piktnaudžiavimo pareigomis nemato, žala įstaigai nebuvo padaryta, nes suteikė atitinkamas paslaugas ir gavo atlygį pagal nustatytą darbo užmokesčio mokėjimo tvarką. Papildomą darbo užmokestį, priemokas, premijas skyrė sau ne kaip direktorei, o kaip slaugytojai už atliktą darbą, esant būtinojo reikalingumo aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju nėra jos veiksmuose civilinės atsakomybės pagrindų žalai kilti. Teritorinė ligonių kasa (toliau tekste – TLK), kontroliuodama atliktų medicininių paslaugų kiekį, kokybę, atliko mokėjimus gydymo įstaigai už suteiktas pacientams medicinines paslaugas, taigi, TLK nenustatė jokių paslaugų neatlikimo faktų. Pati ligoninė, kai jai vadovavo atsakovė, dirbo pelningai. Prašo atmesti ieškinį, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
6.1. (duomenys neskelbtini) mero 2016 m. lapkričio 15 d. potvarkiu Nr. MK-54(2.7) R. N. 2016 m. lapkričio 18 d. priimta į VšĮ (duomenys neskelbtini) pareigas pagal terminuotą darbo sutartį penkerių metų laikotarpiui (1 t., b. l. 31);
6.2. 2016 m. lapkričio 15 d. darbo sutartimi Nr. DS2-9(4.14) (duomenys neskelbtini) savivaldybė, atstovaujama mero A. B., priėmė į darbą R. N. VšĮ (duomenys neskelbtini) pareigose, darbo sutartis sudaryta penkerių metų kadencijai nuo 2016 m. lapkričio 18 d., vėliau kadencijos terminas buvo pratęstas nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki 2026 m. lapkričio 17 d. (1 t., b. l. 32-35);
6.3. (duomenys neskelbtini) mero 2022 m. lapkričio 9 d. potvarkiu Nr. MK-95(2.7E) R. N. 2022 m. lapkričio 11 d. atleista iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pareigų šalių susitarimu, išmokant jai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę išmoką (1 t., b. l. 31);
6.4. Šiaulių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2022 m. gruodžio 28 d. audito ataskaitoje „VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui priskaičiuoto ir gauto darbo užmokesčio pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas“ Nr. VA-6 (5.1) nurodyta, kad nustatytos šios R. N. priskaičiuoto darbo užmokesčio permokos: 2017 m. – 5,34 Eur, 2019 m. – 107,43 Eur, 2020 m. – 2573,24 Eur, 2021 m. – 6060,57 Eur, 2022 m. – 6207,07 Eur, iš viso priskaičiuota 14590,93 Eur darbo užmokesčio permoka (1 t., b. l. 44-57);
6.5. VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu „Dėl bendrosios praktikos slaugytojos darbo apmokėjimo“ Nr. P-128 direktorė R. N., dėl esamos ekstrinės situacijos ir gamybinio būtinumo nuo 2020 m. spalio 1 d. jai dirbant slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje bendrosios praktikos slaugytojos pareigose (budėjimuose izoliacinėje palatoje), pavedė buhalterijai apmokėti už bendrosios praktikos slaugytojos darbą pagal faktiškai išdirbtas valandas, skaičiuojant nuo 978 Eur darbo užmokesčio (1 t., b. l. 102);
6.6. VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. spalio 22 d. įsakymu „Dėl priedo prie atlyginimo skyrimo darbuotojams, dirbantiems Covid-19 infekcijos židinyje“ Nr. V-72 direktorė R. N., atsižvelgdama į ekstremalią situaciją ligoninėje, esant nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. ligoninės II aukšto slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje patvirtintam Covid-19 infekcijos plitimui, nustatė nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus II aukšto slaugytojoms, slaugytojų padėjėjoms ir gydytojui, dirbančiam Covid-19 ligos židinyje, mokėti kasmėnesinį 170 Eur priedą prie atlyginimo už 1,0 etato darbo krūvį (1 t., b. l. 100);
6.7. VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu „Dėl būtinųjų darbo funkcijų atlikimo protezavimo kabinete“ Nr. P-126 direktorė R. N., atsižvelgdama į iškilusį gamybinį būtinumą ir dirbant sudėtingomis ekstremalios situacijos sąlygomis, negalint kitaip užtikrinti kvalifikuoto personalo trūkumo, nuo 2020 m. spalio 1 d. po savo tiesioginio darbo valandų pradėjo dirbti protezavimo kabinete higieninio valymo ir odontologinių instrumentų iki sterilizacinio paruošimo darbus, pavedant buhalterijai už papildomų darbo funkcijų atlikimą mokėti jai 350 Eur priemoką prie atlyginimo (1 t., b. l. 129);
6.8. VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. spalio 22 d. įsakymu „Dėl R. B. pavadavimo“ Nr. P-145 direktorė R. N., atsižvelgdama į sudėtingą Covid protrūkio situaciją ligoninės skyriuje, ūmiai susirgus bendrosios praktikos slaugytojai R. B. ir sutrikus jai pavadavimu priskirtų slaugos administratoriaus funkcijų vykdymui, negalint niekam kitam pagal kompetenciją pavesti šių svarbių funkcijų, perėmė nuo spalio 22 d. jų vykdymą iki R. B. ligos laikotarpio pabaigos, pavedant buhalterijai išmokėti jai už intensyvų darbą 350 Eur vienkartinę išmoką (1 t., b. l. 101);
7. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama ir kaip darbinių pareigų, nustatytų įstatymais, kitais norminiais teisės aktais, tarp jų – lokaliniais, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Darbuotojo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus.
8. CK 2.87 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (3 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą (5 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (7 dalis).
9. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau tekste – VŠĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais (VŠĮ 2 str. 4 d.). Pagal VŠĮ 4 straipsnio 1 dalį viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas. VŠĮ 9 straipsnyje nustatyta, kad viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? viešosios įstaigos vadovą. Viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Viešosios įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo paskyrimo dienos, jeigu jį paskyrusio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime nenustatyta kitaip, o kai viešoji įstaiga steigiama, – nuo viešosios įstaigos įregistravimo dienos (VŠĮ 9 str. 1 d., 3 d., 4 d.).
10. Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodyta, kad savivaldybės meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; šio įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys.
11. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų (toliau kartu – vadovaujantieji darbuotojai) darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinis darbo užmokestis susideda iš pastoviosios ir kintamosios darbo užmokesčio dalių. LNSS viešųjų įstaigų vadovų mėnesinio darbo užmokesčio maksimalų dydį (pastovioji ir kintamoji darbo užmokesčio dalys kartu) nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, atsižvelgdamas (atsižvelgdami) į tai, kad įstaigos visų darbuotojų ir įstaigos vadovo mėnesinio darbo užmokesčių suma negali viršyti savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyto LNSS viešosios įstaigos darbo užmokesčio fondo dydžio (Įstatymo 15¹ str. 11 p.). LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiajam darbuotojui už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų atlikimą paskutinį kalendorinių metų mėnesį iš sutaupytų viešosios įstaigos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, gali būti išmokama premija, kuri negali būti didesnė už praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinį vidurkį (Įstatymo 15¹ str. 12 p.).
12. VšĮ (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – VšĮ (duomenys neskelbtini)) Įstatų 1 punkte nurodyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomasis subjektas, iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, teikiantis jos įstatuose numatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal įstaigai suteiktą licenciją. Įstatų 9 punkte nustatyta, kad įstaigos vienintelis dalininkas (savininkas) – (duomenys neskelbtini) savivaldybė. Įstatų 42, 43 punktai nustato, jog įstaigos vadovas į darbą priimamas viešo konkurso būdu penkeriems metams Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, darbo sutartį su įstaigos vadovu sudaro ir nutraukia bei kitas funkcijas, susijusias su įstaigos vadovo darbo santykiais, įgyvendina (duomenys neskelbtini) meras Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Įstaigos vadovo kompetencija nustatyta Įstatų 49 punkte ir vėlesniuose šio punkto papunkčiuose (1 t., b. l. 14-28).
13. Byloje nėra šalių ginčo dėl Šiaulių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2022 m. gruodžio 28 d. audito ataskaitoje „VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui priskaičiuoto ir gauto darbo užmokesčio pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas“ Nr. VA-6 (5.1) nustatytų atsakovei R. N. priskaičiuoto darbo užmokesčio permokų, t. y. 2017 m. – 5,34 Eur, 2019 m. – 107,43 Eur, 2020 m. – 2573,24 Eur, 2021 m. – 6060,57 Eur, 2022 m. – 6207,07 Eur, iš viso 14590,93 Eur. Taip pat byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad darbo užmokesčio permokos susidarė atsakovei, kaip ieškovės vadovei, priėmus šiuos įsakymus: 2020 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. P-128 „Dėl bendrosios praktikos slaugytojos darbo apmokėjimo“, 2020 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. V-72 „Dėl priedo prie atlyginimo skyrimo darbuotojams, dirbantiems Covid-19 infekcijos židinyje“, 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. P-126 „Dėl būtinųjų darbo funkcijų atlikimo protezavimo kabinete“, 2020 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. P-145 „Dėl R. B. pavadavimo“, 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. V-97 „Dėl metinių premijų skyrimo ligoninės darbuotojams“, 2021 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. V-3 „Dėl mėnesinės algos padidinimo darbuotojams, dirbantiems su COVID-19 infekuotais pacientais ir kontaktiniais asmenimis už 2021 m. sausio mėnesį“, 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. V-91 „Dėl priemokų išmokėjimo darbuotojams už Covid-19 ėminių paėmimą“, 2022 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. V-24 „Dėl priemokų išmokėjimo darbuotojams už Covid-19 ėminių paėmimą“, 2022 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. V-36 „Dėl priemokų išmokėjimo darbuotojams už ėminių paėmimą“, 2022 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. V-46 „Dėl priemokų išmokėjimo darbuotojams už ėminių paėmimą“, 2022 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. V-52 „Dėl priemokų išmokėjimo darbuotojams už ėminių paėmimą“. Pagal šiame punkte nurodytus įsakymus atitinkamai apskaičiuotų priemokų, atostoginių dydžių, jų apskaičiavimo tvarkos tiek atsakovės, tiek kitų ligoninės darbuotojų atžvilgiu šalys taip pat neginčijo. Teismo posėdžiuose ieškovės atstovė patvirtino, kad ieškovės tikslas – įrodyti, jog atsakovė, nesant būtinojo reikalingumo pagrindams, dirbo papildomus darbus be darbdavio sutikimo ir jai buvo išmokėtos Audito ataskaitoje nurodytos su papildomu darbu susijusios permokos. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėja ir neginčija aplinkybių, susijusių su atsakovės be darbdavio sutikimo dirbtų darbų atlikimu, paslaugų ligoninei suteikimu.
14. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad šio sprendimo 13 punkte nurodyti jos, kaip ligoninės direktorės, įsakymai ir pagal juos atsakovei išmokėtos sumos buvo suderintos (duomenys neskelbtini) savivaldybe, meru ir atitinka CK 2.87 straipsnio, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio, Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatas, todėl spręstina, kad 2020 m. spalio ir gruodžio mėnesiais be darbdavio sprendimo atsakovei jos pačios nuožiūra ir sprendimu buvo skirta/ paskaičiuota 740,93 Eur didesnė pareiginė alga, 2020 m. spalio – gruodžio mėnesiais be darbdavio sprendimo atsakovei buvo skirta ir prie darbo užmokesčio priskaičiuota 1647,27 Eur suma, t. y. 77,27 Eur priedas prie atlyginimo, 1050 Eur priemoka, 350 Eur vienkartinė išmoka, 170 Eur premija, 2021 m. sausio mėnesį be darbdavio sprendimo atsakovei buvo skirta/ paskaičiuota 218,76 Eur didesnė pareiginė alga, 2021 m. sausio – gruodžio mėnesiais be darbdavio sprendimo atsakovei buvo skirta ir prie darbo užmokesčio priskaičiuota 4668,32 Eur suma, t. y. sausio mėnesį skirta/ priskaičiuota 84,93 Eur kitų išmokų suma, sausio – gruodžio mėnesiais skirta/ priskaičiuota 3683,39 Eur priemoka, gruodžio mėnesį skirta/ priskaičiuota 900 Eur priemoka, 2021 m. gruodžio mėnesį be darbdavio sprendimo atsakovei paskaičiuota didesnė 604,58 Eur atostoginių suma, 2021 metais atsakovei buvo paskaičiuota 568,91 Eur didesnė atostoginių suma, 2022 metais be darbdavio sprendimo dėl darbo mobiliajame punkte atsakovei buvo priskaičiuota 132,07 Eur didesnė pareiginė alga, 2022 m. sausio – lapkričio mėnesiais be darbdavio sprendimo atsakovei buvo skirta ir prie darbo užmokesčio priskaičiuota 4836,59 Eur suma, t. y. sausio – lapkričio mėnesiais skirta/ priskaičiuota 3291,59 Eur priemoka, kovo mėnesį skirta/ priskaičiuota 560 Eur priemoka, balandžio mėnesį skirta/ priskaičiuota 630 Eur priemoka, gegužės mėnesį skirta/ priskaičiuota 300 Eur priemoka, liepos mėnesį skirta/ priskaičiuota 55 Eur priemoka, be to, 2022 metais atsakovei buvo paskaičiuota 561,32 Eur didesnė atostoginių suma bei priskaičiuota 677,09 Eur didesnė išeitinė išmoka.
15. Nustatinėjant civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus, tik įvertinama, ar buvo neteisėti veiksmai objektyviąja prasme, t. y. ar buvo pažeista teisinė pareiga. Todėl ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ginčo permokos atsakovei buvo išmokėtos pažeidžiant teisinį reglamentavimą, be darbdavio sutikimo dėl objektyvių priežasčių – Covid-19 pandemijos aplinkybių, nėra teisiškai reikšmingos. Tačiau aplinkybės, lėmusios teisinės pareigos pažeidimą, gali turėti reikšmės nustatant atsakovės kaltę, taip pat sprendžiant dėl civilinės atsakomybės netaikymo arba atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės, atsakomybės sumažinimo (CK 6.253, 6.259 straipsniai).
16. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi, vertinant žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos (ne)buvimą, vertintina, ar nuostoliai – turėtos išlaidos, yra priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais veiksmais, ir neturi teisinės reikšmės, ar kreditorius (nukentėjęs asmuo) iš neteisėtų skolininko veiksmų gavo naudos, todėl atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ginčo permokos jai buvo išmokėtos už faktiškai atliktą darbą, ir ieškovė iš to gavo konkrečią naudą, pacientams atsakovės darbu buvo suteiktos paslaugos, vertinant, ar jų išmokėjimu atsakovei buvo padaryta žala (nuostoliai) ieškovei, vertintina kaip teisiškai nereikšminga.
17. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007). Tyčią suponuoja savo veiksmų ir dėl jų atsirandančių padarinių suvokimas ir noras, kad jie kiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės veiksmai priimant įsakymus, kurių pagrindu jai buvo išmokėtos ginčo permokos ir, atitinkamai, padarant ieškovei jų, t. y. išmokėtų ginčo permokų, dydžio nuostolius vertintini kaip tyčiniai. Ginčo permokos buvo išmokėtos atsakovei jos, kaip ligoninės vadovės, priimtų įsakymų, t. y. valinių atsakovės veiksmų (sprendimų), pagrindu, atsakovė sąmoningai priėmė įsakymus, kurių pagrindu jai išmokėtos permokos ir kurias išmokėjus ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius, todėl atsakovės veiksmai vertintini kaip tyčiniai.
Žemesnės instancijos teismas
19. CK 6.249 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo dėl to, kad atsakovė papildomai dirbo ir suteikė ieškovės pacientams slaugos paslaugas, dirbdama bendrosios praktikos slaugytojos pareigose, dirbo mobiliajame punkte su Covid-19 mėginių paėmimu susijusį darbą, taip pat atliko papildomas darbines funkcijas, susijusias su higieninio valymo ir odontologinių instrumentų iki sterilizacinio paruošimu, protezavimo kabinete.
20. Liudytojas G. S. parodė, kad jis dirbo ieškovės įstaigoje gydytoju, ligoninėje esant dideliam sergamumui ir sveikų darbuotojų trūkumui, jis ne vieną kartą matė dirbančią slaugytojos darbą atsakovę, matė ją dirbančią naktį poste. Už papildomą darbą ligoninės slaugytojoms buvo kompensuojama.
Žemesnės instancijos teismas
21. Liudytoja G. G. parodė, kad ji dirba ieškovės įstaigoje bendrosios praktikos slaugytoja. Dėl Covid-19 pandemijos, didelio sergamumo, darbuotojų trūkumo, ligoninės direktorė dirbo slaugytoja izoliatoriuje, direktorė dirbo naktį, turėjo slaugytojos licenciją.
22. Liudytoja J. K. parodė, kad ieškovės įstaigoje vykdo informacinių sistemų specialistės pareigas. Covid-19 pandemijos metu atsakovė buvo mobiliojo punkto koordinatorė, suvesdavo į kompiuterį testus, ataskaitas.
23. Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirbo gydytojo odontologo padėjėja protezavimo kabinete. Kabineto valymas buvo atliekamas po darbo valandų. Valymo darbus protezavimo kabinete atliko atsakovė, ji visada rasdavo kabinetą sutvarkytą. Panaudoti instrumentai buvo vežami sterilizavimui į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Valytoja surinkdavo infekuotų atliekų taras, atlikdavo nemedicininių priemonių valymą, dezinfekciją. Kai ji pradėjo dirbti (gal 2020, gal 2021 metais) protezavimo kabinete, atsakovė jau jame dirbo. Nebuvo taip, kad protezavimo kabinetas nebūtų valomas. Atsakovė ateidavo į protezavimo kabinetą ir darbo metu.
24. Įvertinus šio sprendimo 20-23 punktuose aptartus liudytojų parodymus, spręstina, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, teismas neturi duomenų, kad liudytojai yra šališki ir suinteresuoti duoti atsakovei palankius parodymus, todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo grafikai (1 t., b. l. 87-91, 104-111, 125-128; 2 t., b. l. 37-39; 3 t., b. l. 75-90, 93, 95-100) patvirtina, kad atsakovė, būdama ieškovės direktore, asmeniškai priimtų įsakymų pagrindu dirbo papildomą darbą ir jai buvo išmokėtos su šiuo darbu susijusios išmokos, aptartos šio sprendimo 14 punkte. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes dėl atsakovės suteiktų papildomų paslaugų ieškovei. Darytina išvada, kad atsakovė neteisėtai, neturėdama darbdavio sutikimo, jos pačios išleistų įsakymų pagrindu dirbo ieškovės įstaigoje papildomus darbus, t. y. dirbo bendrosios praktikos slaugytojos pareigose, dirbo mobiliajame punkte su Covid-19 mėginių paėmimu susijusį darbą, taip pat atliko higieninio valymo ir odontologinių instrumentų iki sterilizacinio paruošimo darbą protezavimo kabinete, gavo su šiais darbais susijusias permokas, dėl ko ieškovė patyrė ir žalą, ir gavo naudą, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės gautą naudą dėl atsakovės suteiktų paslaugų įskaityti į ieškovės patirtus nuostolius (CK 6.249 str. 6 d.).
Dėl būtinojo reikalingumo sąlygų (ne)buvimo
25. Atsakovė įrodinėjo, kad priimdamas įsakymus, kurių pagrindu jai buvo išmokėtos permokos, iš esmės veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi ligoninė veikė Covid-19 pandemijos sąlygomis, kas lėmė pacientų ir ligoninės personalo sergamumo padidėjimą, su sergamumu susijusio darbo krūvio personalui padidėjimą, minimalias galimybes pritraukti darbuotojus iš išorės. Atsakovė nurodė, kad susiklosčiusioje situacijoje, esant kelių vertybių sandūrai, atsakovė pagrįstai pasirinko užtikrinti kertines, aukščiausiu lygmeniu saugomas vertybes – darbuotojų ir slaugomų asmenų teisę į sveikatą bei gyvybę, teisingą apmokėjimą už darbą, sąžiningumo principo užtikrinimą, nes neturėjo galimybės rinktis kito teisėto, teisės normų, principų ir jų saugomų vertybių nepažeidžiančio ar mažiau pažeidžiančio elgesio varianto.
26. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.
27. CK 6.253 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos.
28. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Taigi, nagrinėjamu atveju našta įrodyti, kad priimdama įsakymus, kurių pagrindu jai buvo išmokėtos permokos, atsakovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tenka būtent atsakovei, jog žalos ieškovei padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos.
29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įvestas karantinas dėl Covid-19 pandemijos, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 17 d. Rudenį prasidėjus antrajai pandemijos bangai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje vėl buvo įvestas karantinas dėl Covid-19 pandemijos, kuris tęsėsi iki 2021 m. liepos 1 d.
30. Sutiktina su atsakove, kad dėl pandemijos ligoninės darbuotojų darbo krūvis galėjo padidėti, nes padaugėjo pacientų, daliai darbuotojų buvo taikomas karantinas, dalis darbuotojų susirgo Covid-19 pandemija ir tapo nedarbingais, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti duomenys apie darbuotojų nedarbingumo laikotarpius (3 t., b. l. 44-64). Teismo posėdyje liudiję G. S., G. G., J. K. patvirtino, kad dėl pandemijos ligoninės darbuotojų darbo krūvis galėjo padidėti. Tačiau iš 2020 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) posėdžio protokolo matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorė R. N. pateikė išsamią informaciją apie epidemiologinę situaciją įstaigoje bei akcentavo, kad imtasi visų reikalingų priemonių apsaugoti darbuotojus ir pacientus, vykdomos visos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateiktos rekomendacijos. R. N. pažymėjo, kad sergamumas ligoninėje yra didelis, 17 įstaigos darbuotojų yra suteiktas laikinas nedarbingumas, tačiau darbuotojų srautai yra valdomi, darbas yra perorganizuojamas, personalo rezervas bus paimtas iš priėmimo skyriaus ir konsultacinės poliklinikos, personalas suteikia visą reikalingą priežiūrą pacientams, papildomai personalo iš kitų įstaigų nereikia (3 t., b. l. 102-103).
31. 2020 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) posėdžio protokole nurodyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorė R. N. pateikė informaciją apie epidemiologinę situaciją įstaigoje, akcentavo, jog personalo darbas yra užtikrinamas (2 t., b. l. 107-109).
32. 2020 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) posėdžio protokole nurodyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorė R. N. pasidalino gerąja praktika ir pateikė rekomendacijas dėl būtinų veiksmų užtikrinant prevencijos ir kontrolės priemonių vykdymą, taip pat akcentavo būtinumą sudaryti įstaigose personalo rezervą iš įstaigos darbuotojų bei siūlė kreiptis į VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl galimybės sveikatos mokslų studentus ir dienos centrų darbuotojus įtraukti į rezervo sąrašus (3 t., b. l. 104-108).
33. 2020 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini) posėdžio protokole nurodyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorė R. N. informavo posėdžio dalyvius, jog 2020 m. lapkričio 10 d. buvo testuotas personalas, kuris aptarnauja laboratorinę grandį, naujų susirgimų nenustatyta. Socialinės globos padalinyje susirgimų taip pat nenustatyta. Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pacientai sveiksta. Dvidešimt vienam įstaigos darbuotojui yra suteiktas laikinas nedarbingumas. Kitą savaitę bus teikiamas prašymas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dėl paslaugų atnaujinimo (2 t., b. l. 95-98).
34. 2020 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) posėdžio protokole nurodyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorė R. N. pateikė informaciją apie epidemiologinę situaciją įstaigoje, informavo apie paslaugų teikimo atnaujinimą, jog dirbama pagal patvirtintas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro higienos rekomendacijas (3 t., b. l. 109-111).
35. 2020 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) posėdžio protokole nurodyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorė R. N. pasidalijo gerąja praktika dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcija) plitimo kontrolės (3 t., b. l. 112-115).
36. 2021 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini) posėdžio protokole nurodyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorė R. N. trumpai referavo apie vykdomus darbus, pabrėžė, jog paslaugų spektras plečiasi, įstaigoje sergančių darbuotojų nėra, vyksta periodinis personalo testavimas, personalo netrūksta (3 t., b. l. 116-118).
37. Įvertinus šio sprendimo 30-36 punktuose aptartus atsakovės pateiktus (duomenys neskelbtini) duomenis, spręstina, kad atsakovės, kaip įstaigos direktorės, pateikta informacija apie epidemiologinę situaciją įstaigoje nevertintina kaip kritiška, sąlygojanti būtinumą pačiai atsakovei šalia direktorės pareigų dirbti papildomus darbus, nesuderintus su darbdaviu, siekiant išvengti didesnės žalos pacientams, pačiai įstaigai. (duomenys neskelbtini) posėdžių protokolų turinys atskleidžia, jog atsakovė posėdžių metu teikė informaciją, kad įstaigos darbuotojų srautai yra valdomi, darbas yra perorganizuojamas, personalo darbas yra užtikrinamas, personalas suteikia visą reikalingą priežiūrą pacientams, papildomai personalo iš kitų įstaigų nereikia. Atsakovė dalinosi gerąja praktika, teikė rekomendacijas dėl būtinų veiksmų užtikrinant prevencijos ir kontrolės priemonių vykdymą, akcentavo būtinumą sudaryti įstaigose personalo rezervą iš įstaigos darbuotojų ir kitų įstaigų. Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovės pastangas informuoti (duomenys neskelbtini) posėdžių dalyvius apie sudėtingą, kritinę situaciją ligoninėje ir būtinumą dirbti papildomą darbą pačiai atsakovei. Į bylą nepateikti duomenys, jog atsakovė, būdama ieškovės direktore, kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ar kitas mokymosi įstaigas dėl galimybės sveikatos mokslų studentus įtraukti į rezervo sąrašus, kreipėsi į kitas gydymo įstaigas, jų darbuotojus, dienos centrų darbuotojus dėl galimybės įtraukti asmenis į rezervo sąrašus, įtraukti į ligoninės personalą.
38. 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje liudijusi (duomenys neskelbtini) visuomenės informavimo grupės vadovė I. R. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) posėdžių metu atsakovė nekėlė problemų dėl darbo organizavimo ligoninėje, nekėlė klausimo dėl darbuotojų trūkumo, kad yra problemų su ligoninės personalu, neprašė pritraukti į ligoninę kitų įstaigų darbuotojus, o ji pati nežinojo, jog atsakovė, eidama direktorės pareigas, dirbo ir slaugytoja, toks darbas nebuvo derintas su darbdaviu. Liudytojas A. B. parodė, kad atsakovė, kaip ligoninės direktorė, neturėjo jo, ėjusio mero pareigas, sutikimo dirbti ginčijamus papildomus darbus.
39. Konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, kad ligoninėje buvo netikėta ar ekstremaliai sudėtinga situacija, objektyviai kėlusi grėsmę tinkamam įstaigos funkcionavimui ir sąlygojusi būtinumą pačiai atsakovei be darbdavio sutikimo dirbti papildomus darbus, jog jos dirbti papildomi darbai buvo nulemti objektyvių ir sudėtingų aplinkybių, o ne darbo organizavimo trūkumų ar kitų nuo vadovo diskrecijos priklausančių sprendimų, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė neteisėtai veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, dėl kurių atsakovės atsakomybė galėtų būti ribojama ar ji galėtų būti nuo jos atleista.
40. Atsižvelgiant į šiame sprendime nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, nurodytą suformuotą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog atsakovė neteisėtai, neturėdama darbdavio sutikimo, jos pačios išleistų įsakymų pagrindu, nesant būtinojo reikalingumo pagrindams, dirbo ieškovės įstaigoje papildomus darbus, gavo su šiais darbais susijusias permokas, dėl ko ieškovė patyrė ir turtinę žalą, ir gavo naudą, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės gautą naudą dėl atsakovės suteiktų paslaugų įskaityti į ieškovės patirtus nuostolius, atmetant ieškinį vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatytu reglamentavimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
41. Atsakovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 2100 Eur teisinių paslaugų išlaidas, kurios susideda iš advokato padėjėjo paslaugų konsultuojant, rengiant ir teikiant teismui procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, pasirengiant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 184; 2 t., b. l. 4, 141; 3 t., b. l. 178-181; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.). Vertindamas atsakovės patirtų teisinių paslaugų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau tekste – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas). Įvertinus atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, bylos trukmę, jos apimtį, spręstina, kad atsakovės patirtos 2100 Eur teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, teismo įsitikinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti atsakovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, atsakovei iš ieškovės priteistinos 2100 Eur teisinių paslaugų išlaidos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš VšĮ (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) teisinių paslaugų išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.