Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi laikinai einančio Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono komisariato viršininko pareigas Z. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarimo, kuriuo S. J. pagal Lietuvos Respublikos ANK 209 straipsnio 7 dalį nubaustas 4000 Eur dydžio bauda, konfiskuojant 3000 vnt. pakelių cigarečių „NZ“, nepaženklintų Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu laikinai einantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono komisariato viršininko pareigas Z. G. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarimą pakeisti, konfiskuoti tiesioginį administracinio nusižengimo padarymo įrankį – automobilį „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo atsižvelgti į patraukto administracinėn atsakomybėn S. J. asmens charakteristiką, jo polinkį daryti tokio pobūdžio teisės pažeidimus. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimu S. J. jau buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 25 d., apie 15 val., S. J., vykdamas iš Rusijos Federacijos per muitinės Panemunės kelio postą automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Panemunės kelio postą, nepateikdamas muitinės kontrolei, slėpdamas specialiai perdarytame kuro bake kontrabandos būdu gabeno cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti nepaskyrus papildomos nuobaudos – automobilio „Šcoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimo.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio „Šcoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas D. S. taip pat yra linkęs daryti tokio pat pobūdžio pažeidimus, už jų padarymą buvo nubaustas net kelis kartus, o pažeidimus padarė pasinaudodamas ne tik jam nuosavybės teise priklausančiais automobiliais, bet ir seseriai D. S. priklausančiu automobiliu, todėl apeliantas daro išvadą, kad automobilio „Šcoda Oktavia“ savininkas D. S. žinojo, kad jo automobiliu bus gabenamos kontrabandinės cigaretės, nes naudojantis jo arba jo artimiesiems priklausančiais automobiliais buvo daromi analogiško pobūdžio nusižengimai, t. y. buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės. Šiuo atveju automobilis buvo tiesioginis teisės pažeidimo padarymo įrankis, nes iš nustatytų aplinkybių matyti, kad S. J. automobilio bagažinėje gabeno 3000 vnt. pakelių kontrabandinių cigarečių, ir nors transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta, neįrengtos slėptuvės, tačiau automobilis buvo tiesiogiai panaudotas pažeidimui daryti, nes gabenti tokio didelio kiekio cigarečių (3000 vnt. pakelių) be transporto priemonės S. J. nebūtų galėjęs. Grąžinus automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bus sudarytos visos sąlygos minėtą automobilį ir toliau naudoti neteisėtos veiklos vykdymui – akcizinių prekių cigarečių gabenimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniu skundu prašoma skirti administracinio poveikio priemonę – konfiskuoti administracinio nusižengimo priemonę – automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija dviejų šimtų penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Šio straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių konfiskavimą. Už šio straipsnio 5, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas. Už šio straipsnio 6, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimą.

Taigi už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, padarymą ANK 209 straipsnio 10 dalyje numatytas akcizais apmokestinamų prekių neteisėto gabenimo priemonės konfiskavimas yra alternatyvi administracinio poveikio priemonė, ji gali, bet neprivalo būti skiriama. Sprendžiant dėl tokios gabenimo priemonės konfiskavimo atsižvelgiama į bylos aplinkybes, tiek apibūdinančias patį administracinį nusižengimą, tiek šį nusižengimą padariusį asmenį.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nustatant turtines sankcijas, be kita ko, turto konfiskavimą, už padarytus teisės pažeidimus, asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, nuosavybės gynimas susiaurėja pagal sankcijos numatytas ribas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Kiekvieno fizinio ar juridinio asmens teisė netrukdomam naudotis savo nuosavybe įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje (Nuosavybės apsauga). Pagal šio straipsnio 2 dalį valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį patenka turto konfiskavimas. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (pvz., 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Ismayilov prieš Rusiją, peticijos Nr. 30352/03).

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet svarbiausia tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013). Būtent pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau minėta, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, padarymą ANK 209 straipsnio 10 dalyje numatytas akcizais apmokestinamų prekių neteisėto gabenimo priemonės konfiskavimas yra alternatyvi administracinio poveikio priemonė, ji gali, bet neprivalo būti skiriama, todėl visais atvejais turi būti nustatytos aplinkybės, kurios padidintų šio nusižengimo pavojingumą tokiu mastu, kad neteisėto prekių gabenimo priemonės konfiskavimas taptų proporcingu padaryto pažeidimo pavojingumui. Teismų praktikoje laikomasi tokios pozicijos, kad akcizais apmokestinamų prekių neteisėto gabenimo priemonė paprastai konfiskuojama, jeigu ji specialiai pritaikoma tokioms prekėms neteisėtai gabenti (pvz., transporto priemonėje specialiai įrengiant akcizais apmokestinamų prekių slėptuves), tačiau be to, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, taip pat būtina atsižvelgti ir į gabentų akcizais apmokestinamų prekių bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabenamos cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nuosavybės teise priklauso ne nubaustajam S. J., bet kitam asmeniui – D. S..

Už Administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas).

Nagrinėjant bylą, nubaustasis S. J. teigė, kad jis pasiskolino iš D. S. minėtą automobilį, nepasakęs kokiam tikslui, todėl šiuo atveju būtų galima manyti, jog automobilio savininkas D. S. nežinojo, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis bus panaudotas administraciniam nusižengimui daryti, tačiau kartu pažymėtina, kad bet kokiu atveju, ir pačiam automobilio savininkui tvirtinant, kad jis nežinojo, jog jo automobilis bus panaudotas administraciniam nusižengimui daryti, dar nereiškia, jog tai nėra tik jo deklaratyvus tvirtinimas, siekiant neprarasti turto natūra dėl kito asmens padaryto administracinio nusižengimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2016 m. spalio 28 d. analogišką pažeidimą, už kurį nubaustas S. J., padarė M. S., kuris gabeno cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka, taip pat pasinaudodamas būtent D. S. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volkswagen Vento“, ir buvo nubaustas Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog, D. S. teigimu, jis nežinojo, kad jo automobilis bus panaudotas administraciniam pažeidimui daryti, automobilis nekonfiskuotas. 2016 m. lapkričio 16 d. M. S. padarė vėl analogišką administracinį pažeidimą, pasinaudodamas jau D. S. seseriai D. S. priklausančiu automobiliu „Volkswagen Passat“, ir už šį padarytą pažeidimą Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu buvo nubaustas bauda, konfiskuojant ne tik gabentas cigaretes, bet ir D. S. priklausantį automobilį. Aptarti duomenys aiškiai parodo, kad D. S. vienareikšmiškai žinojo, kad S. J. padarius administracinį nusižengimą, gresia jam priklausančio automobilio konfiskavimas, tačiau jis jokio prašymo nei Tauragės apskrities VPK, nei teismui dėl to, kad būtų jam grąžintas nuosavybės teise priklausantis automobilis „Škoda Octavia“, nes jis neva nežinojo, jog jo automobilis bus panaudotas administraciniam nusižengimui daryti, nepateikė. Šiuo atveju yra pagrįstas pagrindas manyti, kad tiek S. J., tiek ir D. S. vėl tikėjosi išvengti automobilio konfiskavimo, nes neva D. S. taip pat nežinojo, kokiu tikslu bus panaudotas jo automobilis. Kartu akcentuotina ir tai, kad 2016 m. gruodžio 13 d. D. S. ir pats padarė analogišką administracinį pažeidimą, už kurio padarymą buvo nubaustas Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimu bauda, konfiskuojant gabentas cigaretes bei automobilį. Todėl esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju D. S., perleisdamas laikinam naudojimui savo automobilį S. J., nežinojo, jog automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Kartu pažymėtina ir tai, kad jeigu, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, kiekvieną kartą tik formaliai būtų vadovaujamasi ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis ir neatsižvelgta į kitas reikšmingas aplinkybes, kaip šiuo atveju, kurios yra svarbios, siekiant įgyvendinti administracinių nuobaudų paskirtį, pažeidėjui, padariusiam nusižengimą, pasinaudojant ne jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, būtų nepagrįstai taikyta švelnesnė atsakomybė, nei tam pažeidėjui, kuris darydamas analogišką administracinį nusižengimą tomis pačiomis sąlygomis, pasinaudojo jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, todėl atsižvelgus tik į automobilio savininko deklaratyvų teiginį dėl to, kad jis nežinojo, kokiam tikslui bus panaudotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis, ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių automobilio savininko teiginius, nebūtų galimybės tinkamai įgyvendinti administracinių nuobaudų paskirties (ANK 22 straipsnis). Pagal teismų praktiką, iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 26 straipsnio 1 dalyje, šiuo metu ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad cigaretės automobilyje buvo gabenamos specialiai tam įrengtose slėptuvėse, tačiau neteisėtai gabentų 3000 pakelių cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra net 8970 Eur. 2002 m. gegužės 31 d. pagaminto automobilio „Škoda Octavia“ (b. l. 9), kuriuo buvo gabenamos cigaretės, vertės apylinkės teismas nenustatinėjo. Pažymėtina, kad šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl automobilio konfiskavimo, konkretaus automobilio tikslią vertę nustatyti ir nebūtina, tačiau iš viešai prieinamo internetinio puslapio autoplius.lt matyti, kad tokių pat metų, tokios markės automobilio vertė yra net kelis kartus mažesnė, nei gabentų cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Taip pat svarbu akcentuoti, kad pažeidėjas S. J. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimu jau buvo baustas už padarytą panašaus pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, jam buvo konfiskuotos ne tik neteisėtai gabentos cigaretės, bet ir automobilis, tačiau jis išvadų iš ankstesnio baustumo nepadarė, žinodamas tokio nusižengimo darymo pasekmes, kad gali būti konfiskuotas automobilis, jis nusižengė ir vėl. Ir tai neabejotinai parodo, kad jis yra linkęs daryti tokio pobūdžio nusižengimus.

Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su tuo, kad šiuo konkrečiu atveju neteisėto prekių gabenimo priemonės konfiskavimas taptų proporcingu padaryto pažeidimo pavojingumui, nekonfiskavus administracinio nusižengimo priemonės – automobilio, nebūtų įgyvendinta administracinių nuobaudų paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, todėl automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabentos cigaretės, pažeidžiant „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200, 3.1.2 punkto reikalavimus, konfiskuotinas (ANK 209 straipsnio 10 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą S. J. administracinio nusižengimo byloje.

S. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą – 4000 Eur dydžio baudą, konfiskuojant 3000 vnt. pakelių cigarečių „NZ“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomus Tauragės apskrities VPK.

Nutarimas neskundžiamas.