Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-95-880/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-26
Bylos Nr.
1-95-880/2012
Teisminio proceso Nr.
1-95-2-00011-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
J. T., A. T.
Civilinis ieškovas
Z. T.
Advokatai
Raimondas Garlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-95-880/2012(Teisminio proceso Nr. 1-95-2-00011-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 26 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,kaltinamiesiems J. T. ir A. T., jų gynėjui advokatui Sergej Pelš,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. T. atstovui advokatui Raimondui Garlauskui,teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. T., gim. 1954-03-15 Širvintose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir

A. T., gim. 1977-04-12 Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį, o būtent:

J. T. 2010 m. liepos 25 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, konflikto metu, bendrininkaudamas su savo sūnumi A. T. ir veikdamas kartu, rankomis mušė savo brolį Z. T., suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį, rankas, kitas kūno vietas, o A. T. tuo pat metu Z. T. mušė rankomis, lazda ir spardė kojomis į galvos sritį, rankas, kitas kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas odos nubrozdinimas pakaušyje, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir kairėje užausinėje srityje, muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su paviršiniu odos įtrūkimu kairės akies apatiniame voke ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinė ir odinė kraujosruvos dešiniame skruoste, paviršinės muštinės žaizdos su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kakle, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame dilbyje, plati difuzinė poodinė kraujosruva kairės plaštakos V-ame piršte su kairės plaštakos V-o piršto I-o pirštakaulio lūžiu ir II-o pirštakaulio panirimu, t. y. nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes Z. T. ilgai sirgo ir gydymas užtruko ilgiau 10 dienų.

Tokiais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

A. T. sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, o būtent:

A. T. 2010 m. liepos 25 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) namo kambaryje, konflikto metu, bendrininkaudamas su savo tėvu J. T. ir veikdamas kartu, tyčia kojomis spardė, rankomis ir lazda mušė dėdę Z. T., suduodami smūgius į galvos sritį, rankas, kitas kūno vietas, o J. T. tuo metu brolį Z. T. mušė rankomis ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas odos nubrozdinimas pakaušyje, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir kairėje užausinėje srityje, muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su paviršiniu odos įtrūkimu kairės akies apatiniame voke ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinė ir odinė kraujosruvos dešiniame skruoste, paviršinės muštinės žaizdos su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kakle, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame dilbyje, plati difuzinė poodinė kraujosruva kairės plaštakos V-ame piršte su kairės plaštakos V-o piršto I-o pirštakaulio lūžiu ir II-o pirštakaulio panirimu, t. y. nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes Z. T. ilgai sirgo ir gydymas užtruko ilgiau 10 dienų.

Tokiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. T. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinimu sutinka iš dalies ir labai gailisi. Jis nurodė, kad su sūnumi atvažiavo į sodybą. Z. T. pjovė žolę ir neįleidinėjo į sodybą šienaudamas su trimeriu jam per kojas. J. T. jį nustūmė ir įėjo į vidų. Z. T. metė trimerį ir įėjo iš paskos. Tada jie pradėjo stumdytis, sudavė vienas kitam kelis smūgius ir pargriuvo ant grindų. Kai Z. T. nugriuvo, J. T. gulėjo apačioje. J. T. atsikeldamas atsistojo nukentėjusiajam ant rankos ir lūžo pirštas. Tada užėjo jo sūnus A. T.. Sūnus gynė, kai jis gulėjo ant grindų. Įbėgo S. T., stvėrė šluotą ir jam davė su kotu kelis kartus į nugarą. Stasė jį apdraskė, tik jis niekur nesikreipė. Jis atėmė šluotą ir numetė, bet su ja nukentėjusiajam Z. T. nekirto. J. T. buvo blaivus, nes vairavo automobilį. Sūnus irgi buvo blaivus. Dabar su Z. T. taikytis nebandė, nes negalėjo susisiekti su Stase. Su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, tačiau nurodė, kad pirštas nekainuoja 8000 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. liepos 25 d. apie 13 val. su savo sūnumi A. T. atvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini) Šią sodybą po mamos mirties paveldėjo jis su trimis broliais ir seserimi. Atvažiavus į sodybą, čia buvo jo brolis Z. T. su žmona, dukra bei anūkais. Tik išlipus iš mašinos, Z. T. užsipuolė juos ko čia atvažiavo. Pasakė, kad atvažiavo ir į jiems priklausančią sodybą pabūti. Tada Z. T. užvedė trimerio, kuriuo pjovė žolę, variklį ir pradėjo vedžioti pjaunamąja dalimi jam palei kojas, gąsdinti. Tada pribėgo A. T. ir nustūmė Z. T. nuo jo. Po to su sūnumi nuėjo į namo vidų, į kambarį. Z. T. atėjo iš paskos. Kilo konfliktas. Aiškinosi žodžiais. Ką kas konkrečiai sakė, nepamena. Kalba ėjo apie tėvų kapus ir namą. Toliau ginčijosi. Negali pasakyti kas pirmas pradėjo, bet abu su broliu susistumdė. Šis jam sudavė kumščiu per galvą. Jis sudavė atgal kumščiu į galvos sritį. Taip jie sudavė vienas kitam į galvos sritį po kelis kartus. Nežino tiksliai po kiek kartų ir kur tiksliai pataikė. Tada A. T. nustūmė Z. T. nuo jo ir šis nugriuvo ant lovos. Tuo metu į kambarį atėjo ir Z. T. žmona bei jo dukra. S. T. jam stvėrė už dešinės ausies kartu su plaukais ir atitraukė atgal. Tada jau jie su sūnumi išėjo iš namo pamatę, kad nėra ko ten pasilikti, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Konflikto metu Z. T. buvo neblaivus. Jis su sūnumi buvo blaivūs. Brolio kojomis nespardė ir lazda nemušė (b.1. 60-61).

Kaltinamasis A. T. apklaustas teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Jis nurodė, kad jie su tėvu atvažiavo į sodybą žvejoti. Z. T. šienavo. Broliai kalbėjosi, kol S. T. nepasakė, kad jo tėvo vieta kapuose, ir Z. T. nepradėjo mosikuotis trimeriu. Tada prasidėjo konfliktas. A. T. porą kartų sudavė Z. T., kad galėtų atimti trimerį, kuris buvo įjungtas. Tai jis darė tam, kad apgintų tėvą. Trimerį iš Z. T. atėmė kartu tėvu. Tada Z. T. su tėvu nuėjo į namus. Buvo sumaištis. Namuose jie pradėjo voliotis. Z. T. gulėjo ant tėvo, todėl jis gindamas tėvą, namuose sudavė Z. T.. Jis bandė ištraukti tėvą, išskirti juos. Z. T. kartu su jo tėvu gulėjo, todėl jis jų spardyti negalėjo. Liudytojai parodė, kad Z. T. sėdėjo ant lovos, bet buvo ne taip. Jis tik gynė tėvą, o kad sužalojo Z. T., parašė tyrėjas. Z. T. kūno sužalojimas padarytas ne jo, jis nelietė jo piršto, gal tik veidą. A. T. nurodė, kad su tėvu buvo išgėrę po buteliuką alaus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. liepos 25 d. apie 13 vai. su savo tėvu J. T. atvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini) Šią sodybą po močiutės mirties tėvas paveldėjo su trimis broliais ir seserimi. Atvažiavus į sodybą, čia buvo tėvo brolis Z. T. su žmona, dukra bei anūkais. Z. T. trimeriu šienavo žolę aplink namus. Atvažiavus jo žmona Stanislava užsipuolė tėvą, ko šis atvažiavo, kad jo vieta kapuose. Kilo konfliktas. Z. T. užvestu trimerio varikliu pradėjo vedžioti pjaunamąja dalimi tėvui palei kojas, gąsdinti. Tada jis pribėgo prie Z. T. ir atėmė iš jo trimerį. Po to Z. T. su tėvu nuėjo į namo vidų. Girdėjosi, kad viduje vyksta barnis. A. T. nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad jie susikabinę vienas su kitu ir abu rėkavo. Tada jis juos atitraukė vieną nuo kito. Į kambarį buvo subėgę ir Z. T. žmona su dukra, anūkais. Z. T. paėmė šepetį su mediniu kotu ir pradėjo daužyti tėvą. Jis atėmė tą šepetį ir su tėvu nustūmė Z. T., kuris nugriuvo ant sofos. Tada su tėvu išėjo, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Z. T. jie nespardė, o tik stūmė. Griūdamas galėjo kur susižeisti. Jo šepečiu nemušė ir rankom nedaužė (b.1. 70).

Z. T. praėjus kuriam laikui po nusikalstamos veikos padarymo susirgo insultu ir neprisimena prieš insultą buvusių įvykių. Nepamena konflikto su broliu J. T. (b.l. 7, 10, 17-18, 22-23), todėl byloje vadovaujamasi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Z. T. parodė, kad 2010 m. liepos 25 d. jis su žmona, dukra ir anūkais atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią mirusių tėvų sodybą. Vėliau atvyko jo brolis J. T. su sūnum A. T., kurie buvo girti. Su broliu pykstasi jis dėl paveldėtos žemės. Jis tuo metu šienavo aplink sodybą žolę. Baigęs darbus, nuėjo į namą persirengti. Brolis atėjo iš paskos ir iš karto jį užsipuolė. J. T. kelis kartus kumščiu trenkė jam per galvą. Taip pat sudavė ir atėjęs A. T.. Nuo smūgių apsvaigo ir nugriuvo ant sofos, kur liko gulėti. Tada A. T. šepečio kotu pradėjo daužyti jam per galvą, suduodamas apie 10 kartų. Tuo pat metu J. T. smūgiavo kumščiais jam per galvą ir kitas kūno vietas. Žmona ir dukra bandė juos raminti, bet šie nesiklausė. Tik, kai kažkas paskambino į policiją, J. T. su A. T. apsiramino ir išvažiavo iš sodybos. Jam stipriai buvo sumuštas veidas, stipriai skaudėjo kairės rankos plaštaką. Iškvietė greitąją pagalbą. Jis buvo išvežtas į ligoninę, kur jam nustatytas pirštakaulio lūžis. J. T. ir A. T. jį mušė dėl asmeninių priežasčių, pyko, nes pagal testamentą jiems neatiteko žemės sklypas.

Liudytoja L. J. parodė, kad 2010 m. liepos 25 d. ji su tėvais ir dviem savo vaikais atvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini). Ten jos tėvas Z. T. šienavo žolę, o ji su mama ravėjo daržus. Apie 13.30 val. atvažiavo tėvo brolis J. T. ir jo sūnus A. T.. Jie buvo neblaivūs. Tai matėsi iš jų kalbos, be to jie gėrė atsivežtą alų. Jie ėmė reikšti pretenzijas, grasinti S. T., kad ją paskandins upėje. Kai Z. T., baigęs šienauti, padėjo trimerį mašinos bagažinėje ir nuėjo namo persirengti, į namus paskui jį nuėjo J. T.. Po to, iš paskos gal po kokios pusės minutės nuėjo A. T.. Liudytoja išgirdo, kad viduje visi pradėjo bartis. Jos mamai S. T. nuėjus į namo vidų pažiūrėti, kas dedasi, jai iš paskos nuėjo ir liudytojos vaikai Rolandas ir Ivona. Liudytojos dukra lvona pradėjo šaukti, kad ji ateitų. L. J. nubėgo į namus ir kambaryje pamatė, kad jos tėvas Z. T. sėdi ant sofos, jo veidas kruvinas, o prieš tėvą stovi A. T. ir J. T.. A. T. kojomis spyrė sėdinčiam tėvui ne mažiau 4 kartų, pataikydamas į šoną ir galvos sritį. J. T. ne mažiau 5 kartų sudavė tėvui kumščiais į galvos sritį. Tėvas nuo šių smūgių dangstėsi galvą rankomis. L. J. pagriebė A. T. už rankos ir bandė jį atitraukti nuo tėvo, sakydama, kad jis baigtų, ką jis daro. A. T. tik nustūmė jos ranką, nekreipdamas dėmesio. Tuo metu L. J. sūnus Rolandas, bandydamas apginti senelį, šluotos kotu sudavė J. T. per nugarą. Tada J. T. ištraukė jos sūnui iš rankų šluotos kotą ir numetė ant grindų. Tuo metu A. T. pakėlė kotą ir ne mažiau 3 kartų sudavė juo tėvui į galvos sritį ir petį. Tuo metu, kai A. T. mušė tėvą šluotos mediniu kotu, J. T. spyrė kojomis tėvui ne mažiau 3 kartų, pataikydamas kažkur į pilvo sritį. Nuo smūgių šepečio kotu, šis sulūžo. Ji pradėjo šaukti, kad dukra bėgtų, skambintų policijai. Dukra išbėgo. Išgirdę apie policiją, J. T. ir A. T. liovėsi mušti tėvą. L. J. išėjo į lauką ir iškvietė greitąją, policiją. J. T. su A. T. išvažiavo. Atvykusi greitoji, išvežė tėvą į ligoninę. Tėvui buvo stipriai sumušta galva, rankos, šonai. L. J. matė, kad tėvas gynėsi nuo smūgių ir bandė sėdėdamas jų išvengti, dangstėsi rankomis (b.1. 29-30, 31-32).

Liudytoja S. T. parodė, kad 2010 m. liepos 25 d. ji su vyru, dukra ir dviem jos vaikais atvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini). Ten jos vyras Z. T. šienavo žolę, o ji su dukra ravėjo daržus. Apie 13.30 val. atvažiavo vyro brolis J. T. ir jo sūnus A. T.. J. T. ir A. T. buvo neblaivūs. Tai matėsi iš jų kalbos, be to, matė kaip A. T. gėrė atsivežtą alų. J. T. L. J. išvadino visokiais žodžiais, o liudytojai pagrasino, kad susidoros (paskandins upėje). Kai Z. T., baigė šienauti, padėjo trimerį mašinos bagažinėje ir nuėjo namo persirengti, į namus nuėjo J. T.. Vyras iš vidaus užsikabino duris kabliuku. J. T. priėjo prie durų ir pradėjo stipriai traukioti už rankenos. Vieną kartą stipriai patraukęs net išlaužė rankeną ir su ja rankoje nugriuvo ant žemės. Tada atsikėlė ir nuėjo į namo vidų. Gan greitai paskui jį įėjo ir A. T.. Išsigandusi, kad ko neįvyktų, liudytoja su anūkais Rolandu ir Ivona nuėjo į namo vidų. Tik įėjus į kambario vidų, pamatė ant sofos sėdintį Z. T.. Prie jo stovėjo J. T. ir A. T.. Abu mušė Z. T. rankomis ir kojomis. Pagrinde smūgiavo į galvos sritį, šonus. Vyras dangstėsi rankomis galvą, bandė išvengti smūgių. Tai pamačiusi liudytoja labai susijaudino, todėl tiksliai visko nepamena, negali pasakyti, kas ir kiek smūgių sudavė. Dar pamena, kad vyrui per galvą A. T. smūgiavo lazda. Ji bandė ginti vyrą, sakė, ką jie daro, puolė prie J. T., tačiau šis tik sudavė jai per kaktą ir ji atsitraukė. Vyrui abu sudavė daug smūgių. Negali tiksliai pasakyti po kiek, bet kiekvienas sudavė tikrai nemažiau kaip po 10 smūgių. Kažkas pradėjo rėkti, kad atvyks policija. Tada J. T. ir A. T. liovėsi mušti vyrą. J. T. su A. T. išvažiavo. Ji matė, kad vyro plaštaka ir galva buvo stipriai ištinusi, nesimatė net akių, buvo kruvina. J. T. su A. T. užsipuolė jos vyrą dėl žemės, kurią paveldėjo jos vyras ir jo dar vienas brolis.

Liudytoja I. J. parodė, kad 2010 m. liepos 25 d. su broliu Rolandu, mama ir močiute bei seneliu atvažiavo į senelių sodybą (duomenys neskelbtini) Senelis Z. T. šienavo prie namų žolę, o ji su broliu nuėjo prie upės. Ten būnant, apie 13 val. išgirdo nuo sodybos kažkokius balsus ir nuėjo pažiūrėti. Ji pamatė, kad į sodybą atvažiavo senelio brolis J. T. su savo sūnumi A. T.. A. T. buvo prie mašinos. Prie senelio priėjo J. T. ir matėsi, kad žodžiais bando provokuoti senelį. Nežino, ką tiksliai jie kalbėjo, bet suprato, kad J. T. priekaištavo seneliui dėl žemės. Senelis nekreipė dėmesio. Padėjo žoliapjovę ir nuėjo į namo vidų. Jam iš paskos nuėjo J. T.. Gan greitai namo viduje pasigirdo bildesys. Tada į namą nuėjo ir A. T.. Tuomet ir ji su broliu nuėjo į namo vidų, nes galvojo, kad kilo muštynės. Įbėgusi į namo kambarį, pamatė, kad prieš senelį stovi J. T. ir A. T. bei smūgiuoja jam į galvos sritį. Daugiausia smūgiavo rankomis J. T., kelis kartus sudavė ir A. T.. Kiek tiksliai jie sudavė smūgių, ji nežino. Nuo šių smūgių senelis nukrito ant sofos, šalia kurios stovėjo. Nukritęs ant sofos, jis ant jos buvo pusiau sėdimoje padėtyje. Jan ir A. T. toliau smūgiavo sėdinčiam seneliui, jau ne tik rankomis, bet ir spardė kojomis. Pagrinde smūgiavo į galvos sritį. Buvo smūgių į šonus. Senelis nuo šių smūgių tik dangstėsi galvą rankomis. Dar pamatė, kad A. T. paėmęs šluotą, jos mediniu kotu ne mažiau 2 kartų sudavė į galvos sritį. Buvo pasimetusi, verkė, šaukė, kad liautųsi, kad iškvies policiją. J. T. pasakė, kad gali kviesti. Išbėgo į lauką ir iškvietė telefonu policiją. Tada J. T. ir A. T. išėjo iš namo ir išvažiavo automobiliu. J. T. ir A. T. smūgiavo tikrai po daug kartų. Kad senelis kam nors suduotų, šito nematė. Jis tik gynėsi nuo smūgių. Bandydavo sėdėdamas jų išvengti, dangstėsi rankomis.

Liudytojas R. J. parodė, kad 2010 m. liepos 25 d. senelis Z. T. šienavo prie namų žolę. Vėliau į sodybą atvažiavo senelio brolis J. T. su savo sūnumi A. T.. Prie senelio priėjo J. T. ir matėsi, kad žodžiais bando „prisikabinti“ prie senelio. Nežino, ką ten tiksliai jie kalbėjo. Senelis padėjo žoliapjovę ir nuėjo į namo vidų persirengti. Jam iš paskos nuėjo J. T.. Jis matė, kad kaip senelis iš vidaus laikė duris, o J. T. bandė įeiti į vidų. Traukdamas duris J. T. net nulaužė rankeną. Po to jis irgi įėjo į namo vidų. Iš namo girdėjosi riksmai. Tada į namą nuėjo ir A. T.. Po to ir jis nuėjo į namo vidų. Įėjęs matė, kad senelis sėdi ant sofos, o prieš jį stovi J. T. ir A. T., kurie smūgiavo seneliui kumščiais į galvos sritį. Senelis nieko negalėjo padaryti, jis tik dangstėsi rankomis galvą nuo smūgių. Jis bandė apginti senelį, norėjo nustumti J. T., bet šis tik jį atstūmė ranka ir toliau daužė senelį. Nepamena kaip tiksliai viskas vyko, bet norėjo šalia buvusį šepetį paimti ir jį iš jo kažkuris atėmė. Po to matė, kad su to šepečio kotu A. T. muša senelį. Jis jam kelis kartus sudavė į galvos sritį, lyg pataikė ir į petį. Išgirdo, kad sesuo šaukia, kad iškvies policiją. Kiek vėliau J. T. ir A. T. nustojo mušti senelį ir išėjo iš namo. Jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis pamena, kad jie abu jo senelį daužė kumščiais per galvą, kad A. T. lazda daužė senelį. Kad senelis kam nors suduotų, jis nematė, nes jis tik gynėsi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialistų išvadose Nr. G 2531/10(01), Nr. G 87/11(01), Nr. G 1993/11(01) nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas odos nubrozdinimas pakaušyje, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir kairėje užausinėje srityje, muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su paviršiniu odos įtrūkimu kairės akies apatiniame voke ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinė ir odinė kraujosruvos dešiniame skruoste, paviršinės muštinės žaizdos su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kakle, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame dilbyje, plati difuzinė poodinė kraujosruva kairės plaštakos V-ame piršte su kairės plaštakos V-o piršto I-o pirštakaulio lūžiu ir II-o pirštakaulio panirimu, t. y. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kūno sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą bei ribotą pailgą paviršių turinčiais daiktais ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių pasekoje (b.1. 42-44, 46-49, 51-52).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos ištyręs teismo posėdyje daro išvadą, kad J. T. ir A. T. kaltė padarius jiems inkriminuojamas veikas yra įrodyta. Specialisto išvada yra nustatyta, kad Z. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Liudytojų, nukentėjusiojo ir iš dalies kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad J. T. ir A. T. bendrininkaudami tyčiniais veiksmais, t. y. smūgiais rankomis ir kojomis, o A. T. ir lazda sudavė ne mažiau kaip dvylika smūgių į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, t. y. A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o J. T. - BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes sužalojo savo artimąjį giminaitį – brolį. Kaltinamieji suprato savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei, tačiau ir toliau tęsė savo veiksmus, numatė jų pasekmes ir jų norėjo.

Nors kaltinamųjų gynėjas nurodo, kad nusikalstamų veikų kvalifikavimas abiems kaltinamiesiems pagal BK 138 straipsnį negalimas, nes pirštą nukentėjusiajam sulaužė J. T., o A. T. savo veiksmais padarė tik nežymų sveikatos sutrikdymą, teismas su tokia gynybos pozicija sutikti negali, nes nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2011).

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio.

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad nukentėjusįjį Z. T. mušė, spardė abu kaltinamieji, be to, matydami vienas kito veiksmus, šiems nesipriešino, dėl bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, todėl abu yra atsakingi už sukeltus padarinius, t. y. nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą.

Be to, teismo nuomone, byloje nėra įrodyta, kad tikrai J. T. veiksmais buvo sulaužytas nukentėjusiojo pirštas. Kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip nevisiškai patikimus, nes jie prieštarauja kai kuriems kitiems byloje surinktiems įrodymams, o kaltinamųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu buvo nenuoseklūs ir vertintini kaip gynybinė pozicija.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veika padaryta bendrininkaujant.

Skirdamas bausmę A. T. teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamojo asmenybę, t. y. kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas 24 kartus, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Remdamasis aukščiau nurodytu, teismas A. T. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje skiria 1 metų laisvės apribojimą, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 80 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Skirdamas bausmę J. T. teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamojo asmenybę, t. y. kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas 3 kartus, nedirba, registruojasi darbo biržoje, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas Antanui Danilevičiui už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte skiria laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, į kaltininko asmenybės teigiamas savybes. Šie ir kiti duomenys teismui leido sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Todėl vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidedamas dviem metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 7 p., 72² str. nuostatomis, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjusysis Z. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamųjų prašė priteisti po 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos ir po jos atsiradusių pasekmių, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo galimybės, sutriko atmintis, jam nuolat reikalinga priežiūra ir slauga.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Pagal CK 6.250 str. 1 d. nuostatas, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją u patirtą skriaudą/ dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus/ Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis Z. T. dėl jo atžvilgiu įvykdytų smurto veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, moralinį diskomfortą, nepatogumus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais: padaryto nusikaltimo pasekmes – nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų jis gydėsi, žalą padariusių asmenų kaltę – J. T. ir A. T. nukentėjusįjį sužalojo tyčia, kaltinamųjų turtinę padėtį – abu kaltinamieji yra bedarbiai. Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros. Įvertinus aptartų kriterijų visumą, teismų praktiką panašiose bylose bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas nukentėjusiajam iš kaltininkų priteisia 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti iš J. T. ir A. T. Valstybinės ligonių kasos naudai nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti, o būtent atlyginti 483,42 Lt už Z. T. gydymą, kurie buvo apmokėti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.280 str. 1 d. nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį regreso teisę. Valstybinė ligonių kasa, padengusi poliklinikai ir ligoninėms nukentėjusiojo gydymo išlaidas, turi teisę išieškoti šias išlaidas iš kaltininkų – J. T. ir A. T.. Kadangi ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 137-143), todėl tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendė:

J. T. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviem metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 7 p., 72² str. nuostatomis, skirti J. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą J. T. turi įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. T. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 80 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 48 str. 7 d., 72² str. nuostatomis, skirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą A. T. turi įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo Z. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam Z. T. solidariai iš J. T. ir A. T. 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš J. T. ir A. T. 483,42 Lt už nukentėjusiojo gydymą.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius