- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-09
- Bylos Nr.
- ATP-367-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01396-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos O. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties, kuria paliktas galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. balandžio 29 d. nutarimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. V. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. balandžio 29 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnį 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. O. V. nubausta už tai, kad 2013 m. balandžio 25 d. 16.05 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuodama automobiliu „Ford Mustang“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui.
Šalies argumentai
O. V. 2013 m. gegužės 10 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama pakeisti minėtą Kelių policijos biuro nutarimą paliekant jai paskirtą administracinę nuobaudą – 500 Lt piniginę baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. nutartimi O. V. skundo netenkino, paliko galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. balandžio 29 d. nutarimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu O. V. prašo:
pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Č. 2013 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji pripažinta kalta įvykdžiusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje, panaikinant jai paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams ir paliekant paskirtą administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą,
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio tesės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinant jai paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams, paliekant paskirtą administracinę nuobaudą – 500 Lt piniginę baudą.
Šalies argumentai
Skunde apeliantė nurodo, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo nutarimas keistinas, nes jis priimtas nepakankamai ištyrus ir išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti jai ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda.
O. V. teigimu, ji, įvažiuodama į geležinkelio pervažą, pastebėjusi už pervažos stovinčius policijos pareigūnus, sutelkė visą dėmesį į juos, kad nepadarytų kokio nors kelių eismo taisyklių pažeidimo, ir nepastebėjo degančio raudono šviesoforo signalo. Prieš pravažiuodama geležinkelio pervažą, ji pažiūrėjo į dešinę ir kairę puses, traukinio nematė, todėl buvo įsitikinusi, kad per geležinkelio pervažą važiuoja saugiai. Atkreipia dėmesį, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad ji nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą.
Skunde apeliantė taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu ji su vyru D. V. ir sūnumi D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena nebaigtame statyti name adresu: (duomenys neskelbtini). Iki artimiausio autobuso sustojimo yra apie 2 kilometrų atstumas, todėl netekus teisės vairuoti transporto priemones, būtų sunku su trejų metų sūnumi kasdien vykti į (duomenys neskelbtini) pas tėvus, kurie kiekvieną darbo dieną prižiūri jos darželio nelankantį sūnų D.
O. V. prašo atsižvelgti ir į tai, kad šiuo metu ji dirba K. J. V. įmonėje, leidyklos „(duomenys neskelbtini)“ (bylos duomenimis – „(duomenys neskelbtini)“) vyriausiąja redaktore. Įmonės veiklos objektai yra skirtinguose Lietuvos Respublikos miestuose, todėl jos darbas yra betarpiškai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, ji negalės atlikti savo tiesioginių pareigų, dėl to nukentės su darbo santykiais susijusios jos pajamos, ji praras darbą.
Pasak pareiškėjos, nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem mėnesiams nėra ilgas laiko tarpas, tačiau tai jai sukelia ypatingai neigiamas pasekmes, nes ji neįsivaizduoja, kaip reikėtų išspręsti trejų metukų sūnaus D. nuvežimo pas senelius, gyvenančius (duomenys neskelbtini), klausimą. Taip pat jai atsirastų didžiulės problemos vykdant savo tiesiogines pareigas darbe, nes ji privalo važinėti po įvairius Lietuvos Respublikos miestus, o tai neįmanoma neturint teisės vairuoti transporto priemones.
Apeliantės teigimu, apylinkės teismas neišnagrinėjo bylos aplinkybių visumoje, aplinkybes vertino atskirai, todėl neteisingai interpretavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus. Pažymi, kad teismų praktika dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo šiuo metu keičiasi, nes pasikeitė šio teismo kompetencija. Mano, kad nagrinėjamu atveju teismas galėjo pasiremti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. 2AT-3-2011, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo kasacine tvarka apskųstą Šiaulių apygardos teismo sprendimą dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo pagrįstumo. Iš minėtos nutarties matyti, kad esant mažesniam kiekiui lengvinančių ir kitų argumentuotų aplinkybių, nei nustatyta skundžiamojoje administracinėje byloje, teismas pripažino ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybę ir Šiaulių VPK skundą atmetė, palikdamas teisę vairuotojui, vairavusiam transporto priemonę neblaiviam, vairuoti transporto priemones.
Skunde taip pat pažymima, kad pagal ATPK 30¹ straipsnio nuostatas organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda paskirti gali, atsižvelgęs į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nurodo, kad skiriant nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, Nl-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt).
Šalies argumentai
O. V. teigimu, Šiaulių apylinkės teismas nepasisakė, kokie yra ypatingi, išskirtiniai atvejai, leidžiantys skirti nuobaudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali. Nurodo, kad jos administracinėje byloje yra nustatyta aibė aplinkybių, kurių pagrindu galima teigti, kad yra galimybė taikyti jai ATPK 30 ¹ straipsnį: yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisė vairuoti transporto priemones jai būtina rūpinantis mažamečiu sūnumi, vežant jį pas senelius, vairuotojo pažymėjimas jai būtinas dėl darbo pobūdžio, darbovietės charakterizuojama teigiamai, administracinių nuobaudų neturi, jai paskirtą piniginę baudą sumokėjo, jos padarytas administracinės teisės pažeidimas yra atsitiktinis, netyčinis. Apeliantės įsitikinimu, nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į teismų praktiką, atskirai negali būti vertinamos kaip išskirtinės, tačiau, kaip nurodo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsakomybė gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teigia, kad šiuo atveju yra septynios aplinkybės, kurių kompleksas leidžia teismui pagrįstai šioje byloje taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Apeliantė taip pat nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo ji jau patyrė negatyvias pasekmes – sumokėjo 500 Lt baudą, o tai turėjo neigiamos įtakos jos šeimos biudžetui, taigi, mano, jog paskirta piniginė nuobauda jau pasiekė savo auklėjamuosius tikslus.
O. V. prašo įvertinti jos asmenybę, visas pažeidimo padarymo aplinkybes ir, vadovaujantis ne tik formaliais įstatymo reikalavimais, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijais, proporcingumo principu, suteikti jai malonę ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai gali būti užtikrinti tik individualizuojant bausmes, t. y. už konkretų nusižengimą konkrečiam asmeniui parenkant bausmę, kad kaltam asmeniui skiriama nuobauda būtų adekvati padarytam nusižengimui. Tuo pačiu šių principų įgyvendinimo užtikrinimas suponuoja teismui teisę paskirti mažesnę nuobaudą negu sankcijoje už padarytą nusižengimą numatyta minimali, arba švelnesnę nuobaudos rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą teisės pažeidimą.
Teigia, kad padariusi klaidą ji stipriai save nubaudė ne tik materialiai, bet ir moraliai. Tai bus didžiausia pamoka jos gyvenime, todėl prašo teismo peržiūrėti jos atvejį, ir, atsižvelgus į jos nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, į jos gyvenimo sąlygas (galimybę tinkamai rūpintis trejų metukų sūnumi D.), darbo sąlygas, kurios sunkiai suvokiamos neturint teisės vairuoti transporto priemones, teisingumo ir protingumo kriterijus rasti galimybę pritaikyti jai ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą: paliekant piniginę 500 Lt baudą ir netaikant taisės vairuoti transporto priemones atėmimo dviem mėnesiams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde O. V. neneigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje, ir kaltės dėl šio pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo netaikyti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 125 straipsnyje nurodyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.
O. V. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. balandžio 29 d. nutarimu pagal ATPK 125 straipsnį nubausta 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, t. y. jai paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda.
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas ir savo skunde pažymėjo apeliantė, galimybę skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje arba jos neskirti, numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti apeliantei ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, į O. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą buvo atsižvelgta nustatant jai skirtinos nuobaudos dydį.
Kitos apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, kad ji, neturėdama vairuotojo pažymėjimo, negalės atlikti visų jai pavestų darbinių funkcijų ir todėl gali prarasti darbą, darbovietės yra charakterizuojama teigiamai (14, 28 b. l.), taip pat nėra pakankama sąlyga ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-3948/2011, Nr. N62-4109/2011). Asmuo, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Kitos apeliantės nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad anksčiau administracine tvarka ji nebuvo bausta, jos padarytas pažeidimas yra atsitiktinis (5 b. l.), jai paskirtą baudą sumokėjo (15 b. l.), su vyru ir sūnumi gyvena užmiestyje (11, 12, 13 b. l.), jai kasdien reikia pas senelius nuvežti darželio nelankantį mažametį sūnų taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3948/2011). Pažymima, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad O. V. pablogino savo ir savo artimųjų padėtį, yra jos pačios netinkamo elgesio rezultatas. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantė gyvena kartu su sutuoktiniu, kuris taip pat turi pareigą rūpintis vaiku.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, sprendžiama, kad O. V. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jos padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tenkinti apeliantės skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas įvertino visas reikšmingas ATPK 30¹ straipsnio taikymui aplinkybes visumoje, o ne atskirai, kaip teigiama skunde, įvertino byloje surinktus duomenis, todėl sutikti su skundo argumentu, kad teismas sprendimą priėmė nepakankamai ištyręs visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo.
Atsakant į O. V. skundo argumentą, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jos bylą, galėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi byloje Nr. 2AT-3-2011, pažymima, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima teigti, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytos ir O. V. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės yra tapačios ar labai panašios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistą, O. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.