Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-12-913/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-03
Bylos Nr.
1-12-913/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-12-913/2017Teisminio proceso Nr.: 1-01-114765-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.2.14.5.1; 1.2.18.3.; 1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 3 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant prokurorui Vigandui Jurevičiui,kaltinamojo A. G. gynėjui advokatui Dariui Karveliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, pastovios gyvenamosios vietos neturi, teistas: 1) 1993-09-06 Anykščių r. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 2) 1994-11-08 Anykščių r. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 6 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 m.; 3) 1999-08-22 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m.; 4) 2002-01-08 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 5) 2002-04-04 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 m.; 6) 2002-10-04 Anykščių r. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 7) 2002-11-19 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 8) 2005-03-16 Pakruojo r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėn.; 9) 2006-06-06 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.; 10) 2006-07-01 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 2 m.; 11) 2006-11-07 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 m. 3 mėn.; 12) 2006-11-29 Anykščių r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn.; 13) 2007-07-05 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 m. 3 mėn.; 14) 2007-09-11 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 m. 10 mėn.; 15) 2011-03-03 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 m. 6 mėn.; 16) 2011-06-07 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 m., 2013-05-08 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę; 17) 2014-03-20 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. galutine laisvės atėmimo bausme 10 mėn. laisvės atėmimo, 18) 2014-04-16 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. galutine laisvės atėmimo bausme laisvės atėmimu 2 metams, 19) 2014-05-13 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal L:R BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, 2014 m. rugsėjo 26 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2014-04-16 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 m. ir 3 mėn., 2015-03-19 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 m ir 2 mėn., 2015 m. vasario 13 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas - 2 m. ir 2 mėn., 2016 m. kovo 10 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikus bausmę, kaltinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2016-03-19, laiko tarpe nuo 10.53 val. iki 11.01 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teisėtai disponuodamas S. M. jam patikėta parduotuvėje atsiskaityti už pirkinius mokėjimo priemone - SEB banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas kortelės PIN kodą, AB SEB banko bankomate, esančiame Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir per keturis kartus iš S. M. banko sąskaitos paėmė 2000 eurų, neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės bei jo naudotojos, S. M., tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tokiais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą S. M. priklausantį turtą - 2 000 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. M. 2000 eurų turtinę žalą.

Be to, A. G. 2016-03-19, laiko tarpe nuo 11.00 val. iki 18.24 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teisėtai disponuodamas S. M. jam patikėta parduotuvėje atsiskaityti už pirkinius mokėjimo priemone – AB SEB banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas kortelės PIN kodą, AB SEB banko bankomate, esančiame Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), penkis kartus neteisėtai inicijavo finansines operacijas - prisijungė prie S. M. banko sąskaitos, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės bei jo naudotojos, S. M., tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir kėsinosi apgaule įgyti svetimą turtą - S. M. pinigus - 1 050 eurų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes buvo viršytas šiai banko kortelei leidžiamas išgryninti per parą pinigų limitas, kas vertinama kaip pasikėsinimas įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę ir pasikėsinimas neteisėtai panaudoti elektroninę mokėjimo priemonę ar jos duomenis.

Kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, labai gailėjosi ir paaiškino, kad Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje susipažino su S. M.. Ji pakvietė į butą išgerti. Ten gėrė alkoholį. Kai alkoholis pasibaigė, nukentėjusioji davė jam savo SEB banko kortelę ir paprašė nupirkti alkoholio. Pasakė PIN kodą. Jis nuėjo į „Norfa“ parduotuvę. Nupirko alkoholio. Grįžo atgal. Vėl gėrė. Paskui vėl nukentėjusioji davė jam SEB banko kortelę. Paprašė nupirkti dar alkoholio. Jis vėl nuėjo į parduotuvę. Ten sutiko draugę R. M.. Ji paprašė grąžinti skolą. Jis R. M. paprašė nuimti pinigų iš sąskaitos, pasakė jai S. M. kortelės PIN kodą. Pasakė jai, kad nemoka naudotis bankomato kortele. Ji nuėmė 600 Eur. Atidavė R. M. skolą 50 Eur. Paskui pats iš S. M. sąskaitos nuėmė apie 2000 Eur. Paskui grįžo pas nukentėjusiąją. Ten gėrė. Pas ją nakvojo. Ryte išėjo. Civilinį ieškinį pripažįsta pilnai. Patikslino, kad pažįstama R. M. nuėmė pinigus pirmą kartą, paskui bandė nuimti pats. Eidamas antrą kartą į parduotuvę, vėl bandė pinigus nuimti, bet nepavyko, nes viršijo nustatytą limitą, bandė nuimti 1050 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:

2016-03-29 nukentėjusiosios S. M. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji paaiškino, kad 2016-03-19 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje susipažino su vyriškiu, kaip vėliau sužinojo A. G., kurį pasikvietė pas save į butą ir abu gėrė. Kai baigėsi alkoholis ji padavė A. G. savo SEB banko kortelę, pasakė PIN kodą ir paprašė nueiti į parduotuvę dar nupirkti alkoholio. Prieš paduodama kortelę jo paklausė, ar neapgaus, o jis atsakė, kad yra patikimas, be to išeidamas paliko savo mobilųjį telefoną ir striukę. A. G. parnešė butelį degtinės, o banko kortelę padėjo ant šaldytuvo. Išgertuvių metu ji pastarajam pasigyrė, kad banko kortelėje turi daug pinigų. Siųsdama jį į parduotuvę, ji sakė, kad leidžia tik atsiskaityti banko kortele už pirkinius, jokios kalbos apie pinigų išgryninimą nebuvo. Baigus gerti alkoholį A. G. vėl išėjo į parduotuvę dar nupirkti alkoholio. Siųsdama į parduotuvę leido atsiskaityti banko kortele, jokios kalbos apie pinigų išgryninimą nebuvo. A. G. liko nakvoti bute. Sekančią dieną paskambino savo bendradarbei N. G., ir paprašė padėti sumokėti mokesčius. Padavė N. G. banko kortelę ir paprašė nuimti 200 Eurų. Grįžusi N. G. jai pasakė, kad sąskaitoje belikę keli šimtai eurų, tuomet suprato, kad pinigus nuo sąskaitos nuėmė A. G.. Nuėjusi į banką ji sužinojo, kad 2016-03-19 bankomate, esančiame Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), per kelis kartus buvo nuimta 2000 eurų. Po kelių dienų pas ją vėl atėjo A. G. su draugu ir pasiūlė išgerti. A. G. paklausė, kaip po to, ką jai padarė drįsta ateiti, tačiau A. nieko neatsakęs pasišalino. Jai padaryta 2000 eurų turtinė žala. Pinigai iš sąskaitos nuimti neteisėtai, tam ji nebuvo davusi jokio leidimo, tik leido nupirkti alkoholio. Nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį 2000 eurų sumai (b.l. 18-20, 21).

2016-03-29 protokolu - pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, iš kurio matyti, kad S. M. pranešė apie tai, jog 2016-03-19, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini),vartojo alkoholinius gėrimus su nepažįstamu vyriškiu, kuris prisistatė A. vardu. Išgertuvių metu S. M. buvo davusi savo SEB banko kortelę ir išsiuntusi į parduotuvę nupirkti alkoholio. Kitą diena sužinojo, kad bankomate, esančiame Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), iš jo sąskaitos buvo neteisėtai nuimti 2000 eurų. Pinigams išgryninti leidimo nebuvo davusi, tai padaryta be jos žinios (b.l. 13-14).

2016-03-29 liudytojos N. G. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2016-03-20 ryte jai paskambino bendradarbė S. M. ir paprašė nuvažiuoti į bankomatą ir iš jos sąskaitos nuimti 200 eurų mokesčiams sumokėti. Kadangi ji prašydavo jos ir ankščiau padėti sumokėti mokesčius, ji žinojo kiek pastarosios sąskaitoje maždaug būna pinigų. Nuvykusi į bankomatą ir patikrinusi sąskaitos likutį ji pamatė, kad S. M. sąskaitoje yra 488 eurai. Nuėmusi 200 eurų ji grįžo pas S. M. ir apie tai jai pasakė. S. M. jai papasakojo, kad iš vakaro jos namuose lankėsi nepažįstamas vyriškis, kuriam ji buvo davusi savo banko kortelę alkoholiui nupirkti. Ji sakė, kad kortelę vyriškiui davė tik alkoholiui nupirkti, o ne pinigams išgryninti (b.l. 26).

2016-03-23 liudytojos R. M. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2016-03-19 ryte ji ėjo į prekybos centrą „Norfa“, esantį, Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), kur susitiko A. G., kurio paprašė grąžinti 50 eurų skolą. A. G. buvo neblaivus. A. G. sutiko pinigus grąžinti ir pasiūlė „Norfoje“ esančiame bankomate nuimti pinigus. Priėjus prie SEB banko bankomato A. G. iš vidinės kišenės ištraukė ir padavė banko kortelę. Kortelę padavė jai, nes buvo girtas ir sakė, kad gali blogai suspaudyti PIN kodą bei suklysti. Ji nieko blogo neįtardama įdėjo kortelę į bankomatą ir suspaudė jo padiktuotą PIN kodą bei jo paprašyta išgrynino 600 eurų. Po to A. G. paprašė patikrinti sąskaitos likutį ir ji pamatė, kad sąskaitoje yra apie 2400 eurų. A. G. patikino, kad pinigai yra jo, nes jis dirbo užsienyje ir būtent šiandien jam pervedė pinigus. Po to, ji paprašyta A. G. per du kartus nuėmė dar po 600 eurų. Paskutinį kartą bandant išgryninti 600 eurų bankomatas pinigų nebeišdavė. A. G. paprašė sumažinti išgryninamą sumą. Pabandžius išgryninti 400 eurų, bankomatas pinigų neišdavė, o suvedus 200 eurų, pinigus išgrynino. Išgryninusi pinigus ji kartu su kortele padavė A. G.. Pasiėmęs pinigus A. G. nuėjo į parduotuvę, o ji palaukė jo prie kasos, nes pastarasis nusipirkęs alkoholio grąžino jai skolą. Po to kartu su A. G. ji ėjo į (duomenys neskelbtini) namą, nes A. G. sakė, kad eina pas savo draugę. Įėjus į daugiabučio laiptinę A. G. liko pirmame aukšte, ji žino , kad ten gyvena S. M.. A. G. sakė, kad banko kortelė jo, todėl pasitikėjo ir netikrino (b.l. 28).

2016-03-09 savanorišku daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad S. M. pateikė banko sąskaitos išrašą (b.l. 29).

2016-03-29 S. M. AB SEB banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad nuo jos sąskaitos buvo nuimta 2000 eurų (b.l. 30-31).

2016-04-26 AB SEB banko operacijų departamento pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad 2016-03-19 laiko tarpe nuo 10:53 val. iki 11:03 val. iš SEB banko bankomato, esančio Anykščiai, (duomenys neskelbtini), bankomato iš S. M. priklausančios sąskaitos, pasinaudojus pastarajai priklausančia banko kortele nuimta 2000 eurų (b.l. 35).

2016-11-07 savanorišku daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad S. M. pateikė SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 36, 37).

2016-11-07 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta SEB banko kortelė, priklausanti S. M. (b.l. 38).

2016-05-04 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „Norfos mažmena“ prekybos centras „Norfa“ pateikė 2016-03-19 prekybos centre, Anykščiai , (duomenys neskelbtini), esančių vaizdo kamerų įrašus (b.l. 40).

2016-05-11 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2016-03-19 prekybos centre „Norfa“, esančiame Anykščiai, (duomenys neskelbtini) 10:51 prie jame esančio SEB banko bankomato prieina moteris ir vyriškis. Po to matyti, kad į parduotuvės salę apsipirkti įeina tas pats vyriškis, o jam priėjus prie kasos matyti, kad tai A. G. (b.l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog finansinės operacijos inicijavimas svetima elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą).

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti keli alternatyvūs sukčiavimo objektyvieji požymiai – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas; turtinės prievolės išvengimas; turtinės prievolės panaikinimas. Taigi, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika.

Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010).

Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas, inicijuojant ar atliekant finansinę operaciją didesnės kaip 1 MGL dydžio sumos, kvalifikuojamas pagal BK 182 ir 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei inicijavimas ar atlikimas ja finansinės operacijos didesnės kaip 1 MGL dydžio sumos kvalifikuojamas kaip BK 182, 214, 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Svetimo mokėjimo instrumento panaudojimu inicijuojant finansinę operaciją ir siekiant užvaldyti svetimą turtą tiesiogiai kėsinamasi į norminių aktų apibrėžtą mokėjimo kortelių naudojimo tvarką bei svetimą turtą. Tokia nusikalstama veika pažeidžia dvi baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nes sukeliami dvejopi padariniai, kurių atskirai neapima BK 182, 215 ar 214 straipsnis (kasacinė byla Nr. 2K-587/2005). Jeigu tokiais atvejais kaltininkas tik inicijuoja finansinę operaciją, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios (pvz., bankomatas neišduoda pinigų), jos neatlieka ir svetimo turto neįgyja, jo veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnį ir pagal 214, 215 straipsnius (ar tik 215 straipsnį).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. G. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, t.y. 2016-03-19, laiko tarpe nuo 10.53 val. iki 11.01 val. (pirma nusikalstama veika), kaltinamasis A. G. sukčiavo nukentėjusiosios S. M. atžvilgiu, padarydamas jai turtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. G., neteisėtai panaudojo kito asmens elektroninės mokėjimo priemonės bei asmens tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Operacinei sistemai bei bankui save pristatė kaip nuketėjusiąją S. M., turinčią teisę disponuoti jos piniginėmis lėšomis, esančiomis jos banko sąskaitoje, ir nukentėjusiosios vardu prisijungė prie SEB banko bankomato, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. Jų atlikimo metu nusikalstamai siekė svetimo turto pasisavinimo ir pasisavino 2000 Eur. Nusikalstami kaltinamojo veiksmai dėl elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto panaudojimo kvalifikuotini pagal BK 215 str. 1 d., dėl svetimo turto, kurio vertė didesnė nei 5 MGL, pasisavinimo sukčiaujant – pagal BK 182 str. 1 d. Kaltinamojo A. G. nusikalstamos veikos pagal BK 182 str. ir 215 str. 1 d. padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Taip pat kaltinamasis A. G. pasikėsino užvaldyti svetimą turtą apgaulės būdu, tačiau veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Tai yra kaltinamasis A. G. 2016-03-19, laiko tarpe nuo 11.00 val. iki 18.24 val. (antra nusikalstama veika), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, disponuodamas nukentėjusiosios S. M. mokėjimo priemone – AB SEB banko kortele, žinodamas kortelės PIN kodą, AB SEB banko bankomate penkis kartus neteisėtai inicijavo finansines operacijas - prisijungė prie S. M. banko sąskaitos, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės bei jo naudotojos, S. M., tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir kėsinosi apgaule įgyti svetimą turtą - S. M. pinigus - 1050 eurų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes buvo viršytas šiai banko kortelei leidžiamas išgryninti per parą pinigų limitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais kaltininkas tik inicijuoja finansinę operaciją, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios (kaip šiuo atveju bankomatas pinigų nebeišdavė, nes buvo viršytas paros pinigų išdavimo limitas), jos neatlieka ir svetimo turto neįgyja, jo veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstamos veikos – neteisėti prisijungimai prie bankomato, neteisėti pasinaudojimai svetima elektronine mokėjimo priemone ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, sukčiavimai ir pasikėsinimai sukčiauti padarytos ne vienu metu, jas skiria pakankamas kelių valandų laiko tarpas, be to, šios veikos buvo padarytos tik dėl to, jog kaltinamajam ir nukentėjusiajai kartu girtaujant, du kartus pasibaigė alkoholis ir nukentėjusioji du kartus pati paprašė kaltinamojo nueiti į parduotuvę ir nupirkti alkoholio. Jei pati nukentėjusioji nebūtų prašiusi eiti kaltinamojo antrą kartą į parduotuvę, jis nebūtų pasikėsinęs įvykdyti dar vieną nusikalstamą veiką. Todėl nėra jokio pagrindo kaltinamojo veiksmų kvalifikuoti kaip tęstinės nusikalstamos veikos.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę A. G., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti tyčiniai nesunkūs ir apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (viena nusikalstama veika baigta, kita -pasikėsinimo stadijoje), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis teistas devyniolika kartų (b.l. 89-99). Administracine tvarka nebaustas (b.l. 122), psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (b.l. 124). A. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis minėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). A. G. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, šias nusikalstamas veikas padarė tik paleistas iš laisvės atėmimo vietos, teisiamas yra jau dvidešimtą kartą. Todėl kaltinamajam skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia - terminuoto laisvės atėmimo - bausmės rūšis, nustatant bausmės dydį pagal įstatymo nuostatas.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

A. G. bylos tyrimo laikotarpyje nuo 2016-10-26 15.30 val. buvo laikinai sulaikytas (b.l. 53, 54), nuo 2016-10-28 iki šiol, tai yra iki 2017-01-03 jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas (b.l. 76-77, 164-165), todėl šis jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę (BK 66 str. 1 d.).

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji S. M. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l. 23). Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji S. M. patyrė 2000 Eur dydžio turtinę žalą, turtinė žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo A. G. veiksmais, todėl iš kaltinamojo A. G. priteistina 2000 Eur turtinės žalos nukentėjusiajai S. M..

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamąjį A. G. gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus paskirtas advokatas Darius Karvelis. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus gautos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad kaltinamajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 115,80 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad gynėjas buvo paskirtas privalomais skirti gynėją pagrindais, numatytais BPK 51 str. 1 d. 7 p. ir 2 d., šios proceso išlaidos valstybės naudai iš kaltinamojo neišieškotinos (BPK 106 str.).

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Anykščiai) 2016-11-15 nutarimu iki 2017-03-15 buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. G. turimoms 450 Danijos kronoms siekiant užtikrinti nukentėjusiosios S. M. civilinį ieškinį (b.l. 87). Nuosprendžiu patenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisus iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiajai S. M. 2000 Eur, civiliniam ieškiniui užtikrinti pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigų sumą – 450 Danijos kronų, saugomų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, pratęstinas iki visiško turtinės žalos atlyginimo pagal patenkintą civilinį ieškinį.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 301 – 303, 307 - 308 str.,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (pirma nusikalstama veika), ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (antra nusikalstama veika), ir nubausti:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo S. M. atžvilgiu paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį dėl neteisėtai atliktos finansinės operacijos svetima elektronine mokėjimo priemone paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę skirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo sukčiauti S. M. atžvilgiu skirti 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį dėl neteisėtai inicijuotos finansinės operacijos svetima elektronine mokėjimo priemone paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę skirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę A. G. 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2017-01-03.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2016-10-26 iki 2017-01-03, vieną laikino sulaikymo bei kardomojo kalinimo – suėmimo parą (dieną) prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti ir toliau vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nukentėjusiosios S. M. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai S. M. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) turtinei žalai atlyginti.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Anykščiai) 2016-11-15 nutarimu iki 2017-03-15 paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. G. turimoms 450 Danijos kronoms, saugomoms Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, palikti galioti iki visiško priteistos turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Jolanta Gasparavičienė