- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- 1S-61-593/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00256-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. Č.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. Č. nuteistas 2023 m. birželio 22 d. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo pagal Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė. 2024 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pripažintas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendis ir vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir A. Č. paskirta galutinė 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 3 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 1 d.
3. Komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam A. Č. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra pažeidęs nustatytus teisės aktus, baustas administracinėmis baudomis, susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, nuteistasis negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio, veikė bendrininkų grupėje, kategoriškai neigia savo kaltę, be to, ilgą laiką buvo stebimos kriminalinės subkultūros palaikymo apraiškos ir neigiamas požiūris į bausmės tikslus ir resocializacijos procesą. Komisijos išvadoje nurodoma, jog nuteistasis niekuomet nebuvo dirbantis laisvėje, nėra oficialių duomenų, patvirtinančių jo finansinį stabilumą ir pastovių pajamų gavimą iki bausmės atlikimo, teigia jog pragyventi padėdavo mama ir sesuo, o atliekant bausmę buvo išrankus darbo pobūdžiui, vykdė individualią veiklą (bižuterijos gamyba), dirba už laisvės atėmimo įstaigos ribų tik nuo 2025 m. liepos 28 d., neseniai pakeitė darbovietę (nuo 2025 m. spalio 10 d.), kas suponuoja galimą darbinės veiklos nepastovumą, negalima įvertinti, ar bus užtikrintas stabilus pajamų šaltinis, A. Č. nusikalstamas elgesys siejamas su materialinės gerovės siekiu, nuteistasis nėra įsitvirtinęs darbo rinkoje, o nuolatinio darbo neturėjimas gali didinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat nustatyta, kad nuteistajam būdingi reikšmingi dinaminiai rizikos veiksniai, susiję su mąstymo problemomis: nepagrįstai aukštas savęs vertinimas, negebėjimas pripažinti problemų ir įvertinti savo elgesio pasekmių, nusikalstamo elgesio pateisinimas, nuteistasis ilgą laiką nedalyvavo šias problemas sprendžiančiose programose, dalyvavimas suaktyvėjo tik pastaruoju metu. Be to, 2025 m. birželio mėn. nepastebėta reikšmingų pokyčių nuteistojo mąstymo ir elgesio srityse – išlieka kriminalinės subkultūros palaikymo apraiškos ir paviršutiniška savianalizė, linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai.
Šalies argumentai
4. Nesutinkant su tokiu Komisijos nutarimu, nuteistojo A. Č. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti A. Č. lygtinio paleidimo institutą. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti gynėjo skundą, argumentuojant, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo A. Č. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį ir taikyti nuteistajam A. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos:
5.1. Skunde nurodoma, jog Komisija ir pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į ypatingai svarbių aplinkybių visumą ir formaliai vertino pateiktus A. Č. asmeninius duomenis, nevertino jo progresinių pasiekimų atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių bei neatsižvelgė į tai, jog jis įvykdė visas ankstesnės komisijos rekomendacijas.
Šalies argumentai
5.2. Apeliantas nurodo, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas yra viena veiksmingiausių priemonių, skatinančių nuteistųjų reintegraciją ir mažinančių pakartotinių nusikaltimų riziką, nes užtikrina planuojamą, prižiūrimą ir remiamą grįžimą į visuomenę, o Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas taip pat numato veiksmingą resocializaciją ir recidyvo mažinimą. Nurodoma, jog lygtinis paleidimas skatina teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, sudaro galimybę kontroliuoti asmens elgesį laisvėje, mažina valstybės išlaidas ir įkalinimo įstaigų perpildymą, tuo tarpu bausmę atlikus iki galo, asmuo išleidžiamas be tolesnės priežiūros.
5.3. Pabrėžiama, jog pagal BVK 82 straipsnį lygtinis paleidimas gali būti taikomas terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, kai jie yra atlikę įstatyme nustatytą bausmės dalį. Sprendžiant dėl paleidimo, vertinama nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant ir teismas, nustatęs formalųjį pagrindą (atlikta reikiama bausmės dalis ir įgyvendintos reabilitacijos plane numatytos priemonės) ir materialųjį pagrindą (galimybė toliau taisyti asmenį neizoliuotą, taikant priežiūrą), gali priimti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą.
5.4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs ir nepagrįsti, naudojamos blanketinės frazės, komisija ir pirmos instancijos teismas nebuvo gerai susipažinę su asmens byla, socialinio tyrimo išvada, pasiekimais ir pačiu nuteistuoju. Teigiama, jog nuteistasis visą bausmės atlikimo laiką dalyvauja elgesį keičiančiose programose, drausminių nuobaudų neturėjo, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, Komisijos rekomendacijas įvykdė visiškai, įvykdė ir individualiame socialinės rekomendacijos plane numatytas priemonės, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį t. y. visiškai atitinka BVK 82 straipsnio formalųjį pagrindą, o iš socialinio tyrimo išvados aiškiai matyti, jog nuteistasis charakterizuojamas itin teigiamai, be to, maksimaliai įvairiausiais būdais stengėsi įrodyti, jog yra vertas lygtinio paleidimo instituto taikymo.
5.5. Apeliantas remiasi teismų praktika ir pažymi, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbu atsižvelgti ne tik į paskirtos bausmės griežtumą, bet ir į nuteistojo pažangą bausmės vykdymo metu bei jo elgesio rizikos mažinimą. Nurodoma, jog teismai dažnai taiko lygtinį paleidimą net tais atvejais, kai nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką įvertinta kaip vidutinė, jei nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, laikosi drausmės, įgyja profesinių įgūdžių, demonstruoja pozityvų požiūrį į darbą ir turi realius ateities planus. Apeliantas teigia, jog praktika taip pat rodo, kad (ne)taikant lygtinio paleidimo institutą turi būti vadovaujamasi bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kadangi priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Teigiama, jog net esant didesnei rizikai ar kelis kartus teistiems asmenims, jei jie parodo motyvaciją keistis, dirba, rūpinasi socialiniais ir finansiniais įsipareigojimais bei mažina nusikalstamo elgesio riziką, teismai dažnai patenkina prašymus dėl lygtinio paleidimo. Papildomai nurodoma, kad teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas net asmenims be teigiamų charakteristikų ar esant didesnei nusikalstamo elgesio rizikai, jei buvo įvertinta jų pažanga bausmės vykdymo metu ir nustatyti formalūs bei materialūs teisiniai pagrindai.
5.6. Skunde teigiama, jog nuteistasis A. Č. iki bausmės atlikimo mokėsi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu įvykdė ankstesniame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo psichologo užsiėmimuose, motyvaciniuose pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus socialine darbuotoja, kurių metu buvo analizuojamas nuteistojo elgesys, be to, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba UAB (duomenys neskelbtini), jokių skolų neturi, laukiasi pirmagimio, vyksta į trumpalaikes išvykas aplankyti artimuosius, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5.7. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nedelsiant įvykdė Komisijos nurodymą įsidarbinti už kalėjimo ribų bei dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat nurodoma, jog nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, skatintas 1 kartą, smurto ar nepagarbaus elgesio nefiksuota, laikosi režimo reikalavimu, daro išvadas ir keičia savo elgęsi tinkama linkme, bausme atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, elgesio rizika žema ir po pirmojo vertinimo visada mažėjo, nuteistasis mandagiai bendrauja su įstaigos administracija ir kitais nuteistaisiais, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, lanko paskirtas programas ir priemones, tinkamu elgesiu įkalinimo įstaigoje siekia savo tikslų, o nusikaltimas padarytas jauno amžiaus.
5.8. Apeliantas daro išvadą, jog bylos medžiagoje nėra užfiksuotų neigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų, tačiau teigiamai A. Č. apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus ir galima teigti, kad jis savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai ir esmingai, todėl toliau nėra prasmės laikyti įkalinimo įstaigoje, o lygtinis paleidimas neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Taip pat pažymima, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti gražinamas į pataisos įstaiga atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo gynėjo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi gynėjas, savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo atžvilgiu.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.
9. Kaip teisingai nurodoma skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. Č. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju iš 2025 m. lapkričio 17 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. Č. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, stebėtinos teigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybes: teistas pirmą kartą, gyvenamoji vieta, įsidarbinimo laisvėje galimybė ir darbo vieta, įgyjama specialybė, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, jų parama, nenustatytas piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, pasitikėjimas savimi bei gebėjimas užmegzti pozityvius santykius, diskriminacinių nuostatų neturėjimas, nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 1 kartą, dalyvauja resocializacijos procese, galiojančių nuobaudų neturi, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, linkęs laikytis taisyklių. Bausmę nuteistasis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir jam leidžiama išvykti trumpalaikėms išvykoms į namus, leisti laiką su šeima. Pažymėtina, jog nuteistojo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas iš viso penkis kartus laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2025 m. lapkričio 17 d. Atlikus elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nuteistajam visus penkis kartus buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Aukštesnysis teismas sutinka, kad pirmos instancijos teisme įvertintos ir apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja A. Č. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, dalyvauti įvairiose programose, kurios neabejotinai daro teigiamą įtaką. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad A. Č. asmens byloje esantys duomenys ir skunde pateikta informacija apie teigiamus jo elgesio pokyčius rodo jo dedamas pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, todėl tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bei tai, kad jis yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas, dirba už įkalinimo įstaigos ribų ir dalyvauja įvairiose socializacijos programose nelaikytini pakankamu pagrindu naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pritariant apylinkės teismo argumentams ir Socialinio tyrimo išvados teiginiams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia nustatyti kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: nuteistasis turi mažą bei nestabilią darbo patirtį tiek laisvėje tiek įkalinimo įstaigoje, profesinės kvalifikacijos neturėjimas, pasižymi maža motyvacija darbui, nustatyti lėšų valdymo sunkumai (siejami su nusikalstamo pobūdžio veika), ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, be to, nuteistasis buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, linkęs pernelyg gerai, nepagrįstai save vertinti, negeba atpažinti problemų ir tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, nuteistajam būdingas nelankstus mąstymas, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, taip pat nuteistasis išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apsauginių veiksnių apskritai nėra nustatyta. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis bei jo skunde nurodytomis aplinkybėmis, matyti, kad nuteistasis deda pastangas koreguoti nustatytus rizikos veiksnius ir siekia juos pašalinti. Vis dėlto, teismo vertinimu, šios pastangos kol kas nėra pakankamos, nes minėti veiksniai ir jų kiekis vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog lygtinai paleistas nuteistasis galėtų sklandžiai integruotis į visuomenę ir nekeltų grėsmės jos saugumui.
13. Reikia pažymėti, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarbu tai, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
14. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, jog nuteistasis dirba UAB (duomenys neskelbtini), jokių skolų neturi, laukiasi pirmagimio. Teismo vertinimu, nuteistojo turimi socialiniai ryšiai teigiamai jį charakterizuoja, tačiau jie negali būti pagrindine priežastimi taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Nustatyta ir tai, jog nuteistasis turi gyvenamąją vietą. Vis dėl to, ši aplinkybė egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nuteistojo nesulaikė nuo jos padarymo. Vienas iš A. Č. nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių yra nestabili darbinė patirtis. Kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis dirba UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau A. Č. atliekama darbinė veikla šiuo metu dar nepaneigia jo nestabilios darbo patirties – iš jo asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbino tik 2025 m. spalio 10 d., darbovietes keičia, būdamas laisvėje legalių pajamų neturėjo, atsisako dirbti įkalinimo įstaigoje.
15. Iš nuteistojo A. Č. asmens bylos matyti, kad jis yra teistas už narkotinių medžiagų disponavimą labai dideliu kiekiu su tikslu platinti, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis, darydamas nusikalstamą veiką, siekė finansinės naudos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vertinant nuteistojo elgsenos pokytį būtina įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, susijusį su narkotinių medžiagų disponavimu siekiant jas platinti. Tokios veikos laikomos itin pavojingomis tiek visuomenės saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, kadangi jos sudaro sąlygas plisti narkomanijai, be to, akivaizdžiai yra susijusios su nuteistajam nustatytais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.
16. Apelianto teiginiai, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria neigiamas, neatitinka byloje nustatytų faktinių duomenų ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Priešingai, byloje konstatuota, jog nuteistojo atžvilgiu išlieka reikšmingas skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie turi būti koreguoti ar eliminuoti, be to, nenustatyta nė vieno apsauginio veiksnio, galinčio mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ar užtikrinti stabilų teigiamą elgesio pokytį. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai akcentavo, jog nors ir pastebimas tam tikras nuteistojo elgesio progresas, jo dalyvavimas socialinės resocializacijos programose, darbinė veikla bei kitos teigiamos aplinkybės vertintinos palankiai, tačiau šis progresas stebimas pakankamai trumpą laikotarpį ir savaime nepaneigia išliekančių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių veiksnių visuma vis dar kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo elgesio stabilumo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos.
17. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas nuosekliai išanalizavo tiek nuteistajam palankias, tiek nepalankias aplinkybes, įskaitant jo elgesį bausmės atlikimo metu, užimtumą, taip pat nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jos darymo aplinkybes bei kitą bylai reikšmingą informaciją bendrame kontekste. Pirmos instancijos teismas šias aplinkybes vertino ne izoliuotai, o visumoje, nurodydamas, kodėl, nepaisant nustatytų teigiamų pokyčių, jos nėra pakankamos daryti išvadą, jog apelianto elgesio rizika laisvėje yra sumažėjusi tiek, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.
18. Aptarti duomenys pagrindžia, kad pataisos procesas A. Č. dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, o nuteistojo pastangos nėra pakankamos lygtinio paleidimo instituto taikymui ir yra būtina tolimesnė jo elgesio korekcija mažinant socialinėje tyrimo išvadoje išvardintus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, jog apeliantas sugebės tinkamai valdyti savo kriminogeninius veiksnius nestruktūrizuotoje aplinkoje.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo asmenybės korekcija nėra pakankama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą ir palikti galioti Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. sausio 21 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.