- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- I-2132-644/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02966-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. firmos „Banginukas“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjo L. Š. firmos „Banginukas“ atstovas skundą palaikė ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. T-607 dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šioje Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 2-12).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas nurodė, kad ginčijamo sprendimo dalis, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Atstovas nurodė, kad pareiškėjo turima licencija dėl prekybos alkoholiniais gėrimais yra galiojanti, neapribota ir nepanaikinta, tačiau Sprendimas apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką veiklos vykdymo vietoje, nepriklausomai nuo licenzijos. Be to, atsakovei jokie norminiai teisės aktai nesuteikia teisės apriboti alkoholiniais gėrimais laiko ne viešojo maitinimo veiklą vykdančiam subjektui, o galimos prekybos vietai, t.y. realiai asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklauso patalpos ir tuo pačiu asmeniui, kuris tą veiklą atitinkamoje patalpoje vykdo. Prekybos vietoje esančios patalpos priklauso nuosavybės teise pareiškėjai, todėl ginčijamu sprendimu apribojama nuosavybės teisė ir tai yra savininko teisių pažeidimas. Pareiškėjos įsitikinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 str. 9 d. įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas ribojimų taikymui. Tokie ribojimai galimi tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, užtikrintai pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir tokio ribojimo apimtis. Be to, AKĮ 18 str. 9 d. minimi ribojimai gali būti taikomi tik tada, kai šiame straipsnyje nurodyti subjektai savo iniciatyva kreipiasi į savivaldybę, bet ne priešingai. Policijos raštuose pateikiama informacija, kuria buvo remiamasi priimant Sprendimą, yra deklaratyvi, nemotyvuota ir nepakankama prekybos alkoholiniais gėrimais laikui apriboti. Pažymėjo, kad policijos rašte paminėta, jog dėl pareiškėjo baro buvo užregistruota viso 5 pažeidimai, tačiau gyventojų ar kitų asmenų skundų dėl pareiškėjo veiklos negauta. Be to, nei viename policijos rašte nėra jokių duomenų apie pažeidimų padarymo laiką, turinį, koks priežastinis ryšys tarp padarytų pažeidimų ir pareiškėjos veiksmų. Pareiškėja iki pat Sprendimo priėmimo nieko nežinojo apie minėtus teisės pažeidimus, jos niekas neinformavo, kad pareiškėjos veikla kelia tam tikras problemas. Dėl šių priežasčių atsakovė negalėjo priimti objektyvaus sprendimo, kadangi ji nežinojo atitinkamų pažeidimų faktinių aplinkybių, todėl negalėjo daryti jokių išvadų apie pažeidimų sąsajas su pareiškėjos veikla ir būtinumą riboti prekybos alkoholiu laiką. Taip pat Sprendime nėra jokių argumentų, motyvų, kurie galėtų pagrįsti prekybos alkoholiu laiko apribojimą nuo 22 val. iki 8 val. ir tokio ribojimo būtinumą. Taip pat nurodo, kad toks neteisėtas ir nepagrįstas veiklos apribojimas akivaizdžiai neproporcingas siekiamiems tikslams, žlugdo įmonės ūkinę komercinę veiklą, verslą, daroma labai didelė ekonominė žala, be to, yra akivaizdžiai diskriminuojančio pobūdžio, pastatanti įmonę į nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais kavinių, barų savininkais, kurie tęsia tokio pobūdžio veiklą, taip iškreipiant bei pažeidžiant sąžiningą konkurenciją.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu (t. 1 b.l. 125-133) bei jos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovės atstovė nurodė, kad ginčijamu sprendimu buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. sprendime nurodytose prekybos vietose. Kadangi šis sprendimas galioja visoje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, nustatant konkrečius apribojimus atitinkamose miesto vietose, prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimų taikymas nesiejamas su konkrečiu asmeniu ar asmenų grupe, jų daiktinėmis teisėmis, ir tai nevienkartinis teisės aktas, jis orientuojamas į ateitį, numatytas taikyti daugelį kartų, teigia, kad tai yra norminis aktas. Dėl to pareiškėjas nėra tas subjektas, kuris pagal ABTĮ 16 skirsnį gali teikti pareiškimą (prašymą) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pažymėjo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl privalu atsižvelgti į žmonių nuomonę, užtikrinti jos interesus, saugoti ir ginti viešąjį interesą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. suteikia įgaliojimus bei numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Atstovė teigia, kad ginčijamas norminis teisės aktas priimtas siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų – užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą, turto apsaugą, taip pat kitų konstitucinių vertybių apsaugą, atsižvelgus į Kauno VPK 2013 m. lapkričio 04 d. rašte Nr. 20-1-2860 pateiktus duomenis dėl pareiškėjos įmonės, taip pat įvertinus tarybos posėdžio metu pateiktą informaciją, miesto visuomenės valią - Kauno bendruomenių, kurios Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. prasme yra tinkamas subjektas, taip pat Kauno jaunimo organizacijos „Apskritasis stalas“, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuomones. Remiasi LVAT praktika ir mano, kad teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką visų pirma yra skirta mažinti alkoholio prieinamumą, su alkoholio vartojimu susijusią tiesioginę žalą sveikatai, taip pat moralinę, socialinę žalą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, bet ne vien tik nustatant teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus. Pažymėjo, kad ginčijamame akte numatytas prekybos laiko ribojimas ne įmonei, bet konkrečiai prekybos vietai yra teisėtas, nes toks ribojimas galimai prekybos vietai yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme (18 str. 3 d. 1 p.). Akcentavo, kad teisės aktai nenustato, jog prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimas turi būti tik terminuotas, ar tokiame sprendime privalo būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Pažymėjo, kad ginčo prekybos vieta yra nuosavų gyvenamųjų namų teritorijoje, todėl vertintina kaip nesaugumo židinys ir šioje miesto teritorijoje būtina palaikyti rimtį, tvarką, užkirsti kelią įvairaus pobūdžio viešosios tvarkos ir kitiems teisės pažeidimams. Mano, jog sprendimas nepažeidžia konkurencijos įstatymo nuostatų reikalavimų, nediskriminuoja atskirų ūkio subjektų, proporcingumo principas taip pat nepažeistas, nes aplinkinėse teritorijose neliko vietų, kuriose būtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais po 22 val.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2009 m. balandžio 10 d. išdavė licenciją Nr. 358/1, suteikusią L. Š. firmai „Banginukas“ teisę visą parą bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavinėti alkoholinius gėrimus, skirtus vartoti vietoje ir išsinešti (t. 2 b. l. 38). Kauno miesto savivaldybės meras 2013 m. spalio 25 d. raštais Nr. (33.195)R-5063 ir Nr. (33.202)R-5064 kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnijas, bendruomenių asociacijas, centrus, prašydamas skubos tvarka iki lapkričio 4 d. pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai „pseudo barų“, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais nakties metu ir keliančių grėsmę viešajai tvarkai (žodiniai ar rašytiniai gyventojų skundai, užfiksuoti viešosios tvarkos pažeidimai, nusikalstamos veikos ir pan.), prekybos vietų adresų sąrašą (t. 1, b.l. 14,15). Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas 2013 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 20-1-2860 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ pateikė prašomą informaciją, nurodydamas Žaliakalnio policijos komisariato teritorijoje veikiančias įmones, kurios prekiauja alkoholiniais gėrimais nakties metu, bei įvardindamas padarytus pažeidimus (b.l. 17,18). 2013 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyrius parengė aiškinamąjį raštą Nr. 29-4-522 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ ir sprendimo projektą (t. 1 b.l. 32-35). 2013 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto savivaldybė gavo 2013 m. lapkričio 12 d. Kauno bendruomenių centrų asociacijos išplėstinio tarybos pasitarimo, kuriame buvo svarstomas Kauno m. mero 2013 m. spalio 25 d. raštas Nr. (33202)R-5064 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ ir Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas “Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, protokolo išrašą (t. 1 b.l. 145,146). Kauno miesto savivaldybės Taryba 2013 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą Nr. T-607, kuriuo apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22.00 val. iki 8.00 val. 24 prekybos vietose, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 1 b.l. 37).
Šioje administracinėje byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies, kuria prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laikas nuo 22 val. iki 8 val., teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų ribojimų taikymo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakcija) (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taigi, minėtoje dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kuriomis vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos; skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir vertinant teismų praktiką, vietos savivaldybės taryba, kaip viešas administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Tačiau ši Įstatymo savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatymo įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. Taigi, pagal nurodytų principų ir teisės normų prasmę, siūlymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, pateikta informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko (LVAT 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008; LVAT 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1047-09).
Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (LVAT 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Kaip minėta, savivaldybių taryboms Įstatymas suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas savivaldybė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant šių principų, be to nėra pagrindo ginčijamą individualų administracinį aktą pripažinti motyvuotu. Pažymėtina, kad nei administracinėje byloje, nei atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, nesugebėjo pateikti motyvų, dėl ko buvo priimtas sprendimas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val., o tai jau yra esminis ginčijamo sprendimo trūkumas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriaus aiškinamajame rašte „Dėl Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, taip pat nėra nurodyta, kokiais kriterijais remiamasi bei kokiu pagrindu išskirtos 24 prekybos vietos ir tuo pačiu pareiškėjos prekybos vieta, kuo pasireiškia pareiškėjos prekybos vietoje didesnis alkoholio įsigijimo ir vartojimo prieinamumas, viešojo intereso pažeidimas. Taigi, aplinkybių, patvirtinančių, kad prekybos laiko alkoholiu trumpinimas Sprendime nurodytose vietose (tame tarpe ir pareiškėjos) yra tinkama priemonė siekiant mažinti alkoholio prieinamumą, nėra, taikoma priemonė viešuoju interesu nepagrįsta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo procedūra buvo pradėta išskirtinai Kauno miesto savivaldybės mero iniciatyva, neturint AKĮ 18 str. 9 d. nurodytų atitinkamų subjektų - gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštų, policijos komisariatų pasiūlymų dėl aukščiau nurodytų veiksmų. Šią aplinkybę patvirtina ir jau minėtas aiškinamasis raštas, kuriame įvardintas sprendimo iniciatorius, o be to, šios aplinkybės neneigė ir atsakovė. Teismo vertinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. konstrukcija suponuoja išvadą, kad šioje teisės normoje minimi ribojimai gali būti taikomi tik tada, kai būtent nurodyti atitinkami subjektai parodo savo iniciatyvą ir kreipiasi į savivaldybę, bet ne priešingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno bendruomenių centrų asociacija tik pritarė jau parengtam bei pateiktam Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektui.
Atsakovės atstovė nurodo, kad Taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo svarstė ir sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Kauno AVPK rašte nurodytus faktus ir bendruomenės centrų nuomonę. Kauno AVPK raštas (t. 1 b.l. 17,18) ginčijamo sprendimo preambulėje yra nurodytas kaip dokumentinis šaltinis, kuriuo grindžiamas individualus administracinis aktas. Iš minėto rašto matyti, kad Žaliakalnio PK nebuvo gauta gyventojų nusiskundimų dėl išvardintų įmonių (tame tarpe ir pareiškėjos) veiklos, tačiau L. Š. įmonėje fiksuotas vienas Prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas, ir 4 pranešimai apie viešosios tvarkos pažeidimus prie L. Š. įmonės. Taip pat nurodyta, kad dauguma pranešimų (neišskiriant pareiškėjos) gauti po 22 val., todėl galima daryti išvadą, kad jie susiję su vykdoma naktine prekyba alkoholiu ir mano, jog tikslinga spręsti dėl prekybos alkoholiu apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. Taigi, policijos rašte nekonstatuota ne tik jokių konkrečių pareiškėjos, jos darbuotojų padarytų pažeidimų, bet taip pat nėra pateikta jokių su pareiškėjos prekybos vieta susijusių faktų, kuriuos įtakojo naktinė prekyba alkoholiniais gėrimais - besibūriuojančius neblaivius ir agresyviai nusiteikusius asmenis šalia šios prekybos vietos, vartojamus alkoholinius gėrimus, niokojamą ar gadinamą šalia esančių įstaigų, gyventojų turtą, šiukšlinamą aplinką. Nenurodyti ir konkretūs duomenys apie įvykdytas nusikalstamas veikas, grėsmes viešajai tvarkai ar rimčiai, aplinkinių, baro darbuotojų saugumui ar kitokius administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus teisės pažeidimus, pareiškėjo kaip ūkio subjekto nesąžiningą veiklą, konkrečias negatyvias pasekmes bendruomenei ar atskiriems jos nariams, kitas įvairaus pobūdžio problemas, kurias tiesiogiai įtakojo būtent pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais. Tokių faktų nėra nurodę ir kiti AKĮ 18 str. 9 d. nurodyti subjektai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik teisminio nagrinėjimo metu, teismui išsireikalavus papildomus duomenis iš Kauno AVPK, buvo nustatyta, kad iš policijos rašte užfiksuotų 5 pažeidimų, tik vienas iš jų padarytas pareiškėjai priklausančiame bare nakties metu (t.2 b.l. 54,55). Du pažeidimai (girto pasirodymas viešoje vietoje), už kuriuos buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, buvo padaryti dienos metu ne pareiškėjai priklausančiame bare (t. 1 b.l. 184,185192,193). Administracinė teisės pažeidimo bylos teisena už AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimus Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo nutraukta (t. 1 b.l. 180-182). Tokiu būdu daryti išvadą apie pakitusią viešosios rimties ir tvarkos ar bendrą kriminogeninę situaciją ginčo prekybos vietos prieigose ryšium su prekyba alkoholiniais gėrimais ne tik nakties, bet ir dienos metu, nėra pagrindo. Ginčo atveju jokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, nepateikta, taigi, ir tinkamas visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas nenustatytas.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir apibendrinus nurodytus duomenis, darytina išvada, kad Taryba, formaliai prisidengiant teisėtų ir visuomeniškai reikšmingų tikslų įgyvendinimu – tariamai mažinti alkoholio prieinamumą, užtikrinti mieste bendruomenės saugumą, viešąją tvarką ir rimtį, žmogaus sveikatos apsaugą, ginčijamą sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22.00 val. iki 8.00 val. pareiškėjui priklausančioje prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune priėmė, neatsižvelgus į konkrečią pareiškėjo vykdomą įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais visą parą veiklą, neigiamai neįtakojusią viešosios tvarkos, rimties ir saugumo tiek teritorijoje, kurioje yra įsikūręs ginčo baras, tiek ir pačiame bare, t. y. nesant ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies prasme prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo pagrindu nelaikytina ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. spalio 29 d. rašte Nr. (10.2.3.2-194)10-9042 (t. 1 b.l. 151-153) pateikta informacija (išdėstyta bendro pobūdžio informacija apie alkoholio žalą sveikatai). Taigi, ginčijamo sprendimo priėmimo metu neegzistavo jokių prielaidų riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune.
Teisėjų kolegija vertina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ priimtas nesilaikant objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl jį priimant buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, t. y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas.
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Tuo tarpu atsakovas, nuspręsdamas taikyti atitinkamą apribojimą pareiškėjos atžvilgiu, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgus į valstybės ir savivaldybių vykdomą politiką alkoholio kontrolės srityje, prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas pareiškėjai nurodyta apimtimi nelaikytinas proporcingu ir nepagrįstai riboja šio verslo subjekto ūkinę veiklą. Tai, kad nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl neigiamų padarinių, kylančių būtent dėl pareiškėjos vykdomos veiklos ir prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, toks apribojimas buvo taikytas pasirinktinai pareiškėjai ir tai, kad kitų ūkio subjektų, toliau vykdančių analogišką prekybą alkoholiu Kauno mieste, siekiant tų pačių Įstatyme įtvirtintų ir siektinų teisinio reguliavimo tikslų, veikla nebuvo nustatyta apimtimi ribojama, leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl taikytų poveikio priemonių neproporcingumo pagrįstiems administravimo tikslams, palankesnių verslo sąlygų sudarymą atskiriems ūkio subjektams, tai nesiejant su viešojo intereso pažeidimu, bei tokiu būdu sumažinto pareiškėjos konkurencingumo rinkoje. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos argumentus, jog buvo išsamiai analizuota situacija visame Kauno mieste ir atsižvelgta į Konkurencijos įstatymo reikalavimus, draudžiančius priimti sprendimus, dėl kurių kitas ūkio subjektas įgyja pranašumą ar kurie gali veikti konkurencijos sąlygų skirtumus. Akivaizdu, kad neatlikus nurodytų veiksmų, atsakovė, deklaratyviai siekdama užtikrinti viešojo intereso apsaugą, jo realiai neužtikrino, nes ginčijamu aktu siekė apriboti tokio ūkio subjekto vykdomą veiklą (pareiškėjos), kuri, kaip teismas nustatė, nelėmė jokių pažeidimų. Todėl dėl ginčijamo sprendimo susidariusi faktinė situacija, kai be apribojimų buvo palikti veikti kiti ūkio subjektai, vykdantys analogišką ūkinę veiklą mieste, pažeidžia verslo interesų pusiausvyrą, laisvę lygiomis sąlygomis konkuruoti bei proporcingumo principą. Ginčo atveju reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, kad atsakovė byloje niekaip nepagrindė savo sprendimo konkurencijos ribojimo aspektu, o įrodinėjimo požiūriu tai reiškia, kad pareiškėjos teiginiai liko nepaneigti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė, įgyvendindama Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuostatą, prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apribojo ne konkretiems ūkio subjektams (įmonėms), bet pasirinktoms 24 prekybos vietoms Kauno mieste, nurodant nekilnojamojo turto adresus. Atsakovė nurodė, kad tokiu būdu buvo siekiama, jog konkrečios įmonės neturėtų galimybės po alkoholio licencijos panaikinimo įsteigti naują įmonę ir vėl vykdyti tą pačią ūkinę veiklą toje pačioje veiklos vykdymo vietoje. Teismo vertinimu, ginčijamame sprendime atsakovei nurodžius ne įmones, bet tik prekybos vietas, kurioms taikė prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimus, galima pripažinti, kad sprendimu nustatyti ribojimai galimai yra taikomi ne tik pareiškėjai, bet ir konkrečiam nekilnojamajam turtui (jo savininkui), kuriame vykdoma atitinkama ūkinė veikla. Tokiu būdu, kolegijos vertinimu, atsakovė akivaizdžiai viršijo teisės aktuose jai suteiktus įgaliojimus. Nors Įstatymo 18 str. 9 d. nėra aiškiai nustatyta, kad atitinkami prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai gali būti taikomi tik įmonei, bet ne nekilnojamojo turto objektui, tačiau Alkoholio kontrolės įstatymo ir Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licenzijavimo taisyklėse įtvirtintų nuostatų analizė (Taisyklių 9.5 p., 27 p., 35 p. 48 p.) leidžia konstatuoti, kad savivaldybės tarybai suteikiama teisė AKĮ 18 str. 9 d. pagrindu apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiką ne prekybos vietai, bet įmonei.
Atsakovė teigė, jog ginčijamas sprendimas yra norminis teisės aktas, nes jame įtvirtintas bendro pobūdžio nurodymas, apribojantis prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. visiems juridiniams asmenims prekiaujantiems, ar ateityje prekiausiantiems alkoholiniais gėrimais sprendime nurodytose prekybos vietose, jis skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, t. y. bet kuriai įmonei, kuri prekiauja ar prekiaus alkoholiu, orientuojamas į ateitį ir numatytas taikyti daug kartų ir sietinas su konkrečia teritorija, o ne su konkrečiu subjektu. Teisėjų kolegija atkreipia Kauno miesto savivaldybės dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio sprendimai nelaikytini norminiais teisės aktais, suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami administraciniam teismui, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo minėtos praktikos (LVAT 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2014, LVAT 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014, LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013, LVAT 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundo reikalavimas - panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.