Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Luminaris“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas) atsakovui buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Luminaris“ ir atsakovo A. D. 2019-03-25 buvo sudaryta transporto priemones nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už jam suteiktas nuomos paslaugas pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tą pačią diena buvo pasirašytas ir automobilio perdavimo aktas, kurio pagrindu atsakovui automobilis perduotas naudotis. Ieškovė nurodė, jog atsakovas grąžino automobilį apgadintą. Ieškovė už patirtą žalą išrašė PVM sąskaitas– faktūras, tačiau atsakovas skolos nemokėjo ir liko skolingas ieškovei 195,00 Eur. Ieškovė ragino atsakovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų reiškęs ieškovei pretenziją dėl suteiktų paslaugų kokybės, apimties, mokėtinos sumos, taip pat, kad būtų su ieškove visiškai atsiskaitęs pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.522 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatsiskaitė už suteiktas automobilio nuomos paslaugas pagal tarp šalių sudarytą automobilių nuomos sutartį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 195,00 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.522 straipsnio 1 dalis, 6.534 straipsnis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Atsakovas pagal tarp šalių sudarytos sutarties 5.5 punktą įsipareigojo už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo priskaičiuotus 34,35 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio. 1, 2 dalis, 6.71 straipsnio, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2019-07-02 iki 2019-08-06 ir nuo 2019-07-01 iki 2019-08-06, viso - 0,94 Eur. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi sulygo dėl minimalių nuostolių, už termino praleidimą, atlyginimo netesybomis, todėl ieškovė nepagristai prašo iš atsakovo priteisti ir netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų, kurių paskirtis ta pati. Dėl šios priežasties ieškinys 0,94 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (229,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 99,59 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovei priteistina 14,94 Eur žyminio mokesčio (15 x 99,59 / 100) iš viso – 14,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,58 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Luminaris“, juridinio asmens kodas 302888378, naudai 195,00 Eur skolos, 34,35 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (229,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,94 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,58 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.