- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- I-2220-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00471-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi su skundu ir patikslintu skundu į teismą prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į A. P. įpėdinių valdytą žemės sklypą bei atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams.
2. Nurodo, kad 2017 m. gruodžio mėnesį iš tolimo pažįstamo atsitiktinai sužinojo, kad iki turto nacionalizavimo momento jo senelio A. P. įpėdiniai galimai valdė žemę. Pareiškėjo tėvas J. P. yra A. P. sūnus. Apie tėvo giminei priklausantį nekilnojamąjį turtą (turėtą žemę), kurį 1940 m. liepos 22 d. Liaudės Seimas paskelbė tautos, t. y. valstybės nuosavybe, pareiškėjui nieko nebuvo žinoma. Apie tai niekada nebuvo kalbama ir pareiškėjo tėvų šeimoje. Pareiškėjo tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini) tėvo sutuoktinė F. P. mirė (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjo teigimu, anksčiau sužinoti apie tėvo ir/ar jo senelio valdytą žemę negalėjo, nes jo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) metais, kai pareiškėjui buvo 16 metų. Pareiškėjo motina taip pat mirė iki nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios. Galimai motina apie vyro žemę taip pat nieko nežinojo, nes niekada nieko nėra kalbėjusi. Pareiškėjo tėvas turėjo vyresnę seserį, kuri mirusi (duomenys neskelbtini) metais. Kitų giminaičių, kurie galėtų suteikti informaciją apie tėvo valdytą žemę, pareiškėjas neturi.
4. Sužinojęs apie turėtą žemę pareiškėjas iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų. Pareiškėjas 2018 m. sausio 8 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Elektrėnų skyrių su prašymu suteikti informaciją, ar jo tėvui ir/ar seneliui iki 1940 metų priklausė žemė. Iš skyriaus atsakymo pareiškėjas sužinojo, kad pagal (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienasėdžiais išskirstymo plano, padaryto 1934 metais, eksplikaciją, A. P. įpėdiniai valdė 0,63 ha žemės plotą.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo teigimu, jis iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., negalėjo pateikti prašymo dėl objektyvių kliūčių, nes apie jo tėvui priklausantį žemės plotą informaciją gavo tik pasibaigus įstatyme nustatytam terminui. Kiti jo giminaičiai taip pat negalėjo to padaryti, nes visi mirė iki nuosavybės teisių atkūrimo Lietuvoje proceso pradžios. Atsižvelgiant į tai, prašė teismo nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo senelio A. P. įpėdinių valdytą 0,63 ha ploto žemės sklypą bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad skyriuje nėra duomenų apie tai, kas A. P. įpėdiniai, ar jų paveldėtojai būtų teikę prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. P. įpėdinių iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Pažymėjo, kad neprieštarauja reikalavimui atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į A. P. įpėdinių valdytą žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei pateikti nuosavybės teises, pilietybę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
8. Atkūrimo įstatymo, priimto 1997 m. liepos 1 d. ir pakeitusio nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. priimtą Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, 10 straipsnio 1 dalyke nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai; piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms; piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
9. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintų nuostatų prasmę, įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises ir dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus, kurie gali būti atnaujinami tik dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Įstatymo leidėjas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodė, kad pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintą nuostatų aiškinimą, pagal kurį, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises (2015 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1607-552/2017, 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje A-1558-858/2015 ir kt.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1304/04). Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Ginčo santykius reglamentuojantys aktai nenustato, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-2404/2012).
11. Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme paaiškino bei prie prašymo pridėti dokumentai patvirtina, jog apie tai, kad iki turto nacionalizavimo momento pareiškėjo senelio A. P. įpėdiniai galimai valdė žemę, sužinojo tik 2017 m. gruodžio mėn. Anksčiau sužinoti apie tėvo ir/ar jo senelio valdytą žemę negalėjo, nes pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) metais, kai pareiškėjui buvo 16 metų. Pareiškėjo motina taip pat mirė dar iki nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios. Apie tėvo galimai turėtą žemę pareiškėjo tėvų šeimoje niekada nebuvo kalbama. Pareiškėjo tėvo vyresnė sesuo mirė dar (duomenys neskelbtini) metais, o kitų giminaičių, kurie galėtų suteikti informaciją apie tėvo valdytą žemę, pareiškėjas neturi/neturėjo. Tačiau pareiškėjas tik sužinojęs apie galimai turėtą žemę, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2018 m. sausio 8 d. kreipėsi į NŽT Elektrėnų skyrių su prašymu suteikti informaciją ar jo tėvui ir/ar seneliui iki 1940 metų priklausė žemė. Iš į bylą NŽT skyriaus pateikto (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienasėdžiais išskirstymo plano, padaryto 1934 metais, eksplikacijos, pareiškėjas sužinojo, kad A. P. įpėdiniai valdė 0,63 ha žemės plotą.
12. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dokumentus, kurie patvirtina faktą apie tai, kad A. P. įpėdiniai valdė 0,63 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat atsižvelgiant į apribotas galimybes pareiškėjui žinoti apie jo senelio iki turto nacionalizavimo momento valdomą žemę, į įstatymų leidėjo siekį suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą teismui pripažinus, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, taip pat vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais, bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, darytina išvada, kad pareiškėjas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytą terminą nuosavybės teisėms atkurti ir pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius buvusio žemės savininko žemės valdymą nuosavybes teise bei giminystės ryšius su juo praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą įvardintiems dokumentams pateikti.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo patikslintas prašymas dėl termino atnaujinimo prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. prašymą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui V. P. terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į A. P. įpėdinių valdytą žemės sklypą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.