- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-103-300/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-29-3-00025-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) S. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. K. ir V. K. privataus kaltinimo skundu buvo kaltinami tuo, kad 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 12.30 val., pareiškėjo motinai priklausančiuose laukuose, V. K. dujų balionėliu papurškė pareiškėjui į veidą, o S. K. mediniu pagaliu pradėjo daužyti S. M. į įvairias kūno vietas, suduodant apie penkiolika smūgių, dėl to S. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, padaryti peties, kairio šono, kairės ausies, dešinės alkūnės, krūtinės ir dešinės akies sumušimai, pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, o taip pat, pastarajam siekiant išvengti daugiau smūgių ir bandant išvažiuoti savo transporto priemone (traktoriumi), mediniu pagaliu buvo išdaužyti jo traktoriaus langai. Pareiškėjas taip pat teikė ieškinį, prašydamas iš S. K. ir V. K. solidariai priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei patirtą turtinę žalą už S. K. ir V. K. veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi, konstatavęs, kad skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, yra akivaizdžiai neteisingi ir yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas (nukentėjusysis) S. M. prašo pradėti baudžiamąjį procesą ir S. ir V. K. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, išnagrinėti jo pateiktą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos ir priteisti jam solidariai 2000 Eur žalai atlyginti.
Skunde nurodo, kad 2016-12-12 privataus kaltinimo skundu jis kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl jam padaryto kūno sužalojimo, taip pat S. ir V. K. veiksmus privatus kaltintojas vertina kaip sunkų ir tyčinį jo turto naikinimą, traktoriaus langų išmušimą bei pasėlių naikinimą iš anksto susitarus grupei asmenų iš chuliganiškų paskatų. Privataus kaltintojas nurodo nemanantis, kad daužyti langus jo traktoriui yra būtinoji gintis, tuo labiau, kad pirma jam buvo pripurkšta į veidą dujų, kad jis negalėtų nuvažiuoti arba pabėgti ir kad kaltininkai galėtų jį daužyti pagaliu. Dėl filmuotos medžiagos nurodo tai, kad joje sumontuota tik tai, kas naudinga jam apkaltinti. Privatus kaltintojas teigia, kad tokie veiksmai, kaip tyčinis pasėlių naikinimas, lyginant juos su buldozeriu, langų daužymas ir tyčinis kūno sužalojimas žmogui, kuris negali apsiginti, yra iš anksto susitarusios grupės asmenų tyčiniai veiksmai iš chuliganiškų paskatų. Apelianto įsitikinimu, jam padarytas kūno sužalojimas tūrėtų būti kvalifikuojamas pagal 135 straipsnį, o turto sugadinimas ir pasėlių naikinimas – pagal BK 187 straipsnį. Taip pat nurodo, kad, nors jis buvo reiškęs prašymą dėl teisėjo M. Klemenio nušalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo, nes, privataus kaltintojo manymu, teisėjas yra šališkas, teisėjas nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, bylą nagrinėjo toliau ir priėmė sprendimą, kad joks nusikaltimas nepadarytas. Pasak privataus kaltintojo (nukentėjusiojo), 2016 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvada Nr. G-121/2016(04), (duomenys neskelbtini) VŠĮ ligoninės 2016 m. rugsėjo 6 d. išrašas ir UAB „V.“ gyd. V. Š. išvada rodo, kad jam buvo padaryti kūno sužalojimai, o fotonuotraukos patvirtina jo transporto priemonės sugadinimą bei miežių pasėlių sunaikinimą. Teigia, kad dėl jo skunde nurodytų teiginių nebuvo imtasi jokių priemonių ir tai yra visiškas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos savivaliavimas. Be kita ko, nurodo ir tai, kad nebuvo užregistruotas ir išnagrinėtas jo 2016-09-05 pareiškimas; jam nebuvo pateikta informacija pagal jo 2016-09-09 raštą dėl informacijos pateikimo; jis iki šiol nėra gavęs paaiškinimo iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos, kodėl po 2016-09-05 įvykio jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) policiją ir laikytas ten 4 valandas; 2016-06-19 buvo atlikti neteisėti darbai jo žemėje, buvo tyčia naikinami pasėliai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, jog teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas imperatyviai nurodo, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.
BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-788/2015). Pagal susiformavusią teismų praktiką, kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015).
Privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą – nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų S. ir V. K. parodymus, kai jie taikinamojo posėdžio metu parodė, kad tai privatus kaltintojas (nukentėjusysis) S. M. atvažiavo su traktoriumi ir juos taranavo, o jie pagaliu išdauždami vikšrinio traktoriaus langus bei papurkšdami dujų S. M. gynė save ir savo turtą; taikinamajame pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtą administracinių teisės pažeidimų bylą Nr. A2.6.-794-721/2016 ir joje esantį vaizdo įrašą, iš kurių matyti, kad ne S. ir V. K., o pats S. M. traktoriumi T-74 piktybiškai iš chuliganiškų paskatų trenkėsi (taranavo) į kitą laukuose stovėjusį traktorių – MTZ 80 bei prie jo prikabintą vandens cisterną, tai ir lėmė nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų veiksmus privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) atžvilgiu; daro išvadą, jog S. ir V. K., išdauždami pagaliu S. M. vairuojamo traktoriaus langus bei V. K. papurškus dujų į traktoriaus kabiną, tai padarė ne tyčia siekdami S. M. sužaloti, o gindamiesi nuo pareiškėjo pavojingo kėsinimosi ir gindami savo turtą. Taigi, nors S. ir V. K. veika formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius, bet ji padaryta esant būtinajai ginčiai, o aplinkybių, kad savo veiksmais susidariusioje situacijoje S. ir V. K. būtų peržengę būtinosios ginties ribas, nenustatyta. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. ir V. K. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį yra negalima, nes nustatyta BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.
Be to, apeliantas teigia, kad teismas buvo šališkas. Tai motyvuoja tuo, kad jis buvo reiškęs prašymą dėl teisėjo M. Klemenio nušalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo, tačiau teisėjas nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino ir priėmė skundžiamą sprendimą. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, tokių aplinkybių buvimo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Esant aptartai situacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad teisėjo šališkumą pareiškėjas įžvelgia vien dėl to, kad jam yra nepriimtinos teismo sprendime padarytos išvados. Tačiau to akivaizdžiai nepakanka siekiant pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo ar gali būti šališkas.
Kiti privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) skunde nurodyti teiginiai (kad nebuvo užregistruotas ir išnagrinėtas jo 2016-09-05 pareiškimas; jam nebuvo pateikta informacija pagal jo 2016-09-09 raštą dėl informacijos pateikimo; jis iki šiol nėra gavęs paaiškinimo iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos, kodėl 2016-09-05 po įvykio jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) policiją ir laikytas ten 4 valandas; 2016-06-19 buvo atlikti neteisėti darbai jo žemėje, buvo tyčia naikinami pasėliai) nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, ir todėl jie paliekami nenagrinėti.
Dėl to, kas paminėta, apygardos teismas daro išvadą, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) S. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) S. M. apeliacinį skundą atmesti.