- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-2216-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00449-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- P. G., M. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovams P. G. ir M. S. dėl vienašališko žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas S. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu atsakovų vienašališką 2004-10-29 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 319 nutraukimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas papildomai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovus netrukdyti naudotis nuomojamu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), laikant, kad žemės nuomos sutartis nėra nutraukta, iki šioje byloje nebus priimtas galutinis sprendimas dėl vienašališko žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Prašymą grindė tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas ieškovui palankus teismo sprendimas bus sunkiai įvykdomas arba neįmanomas įvykdyti, nes tokiu atveju atsakovai galėtų perleisti ginčo žemės sklypą ar jį išnuomoti kitiems asmenims ar atlikti su juo kitus veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-05-11 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, jog kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius (sutarties nuostatos panaikinimo), šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojami teismo sprendimo pagrindu, taigi, toks sprendimas neturi būti vykdomas priverstine tvarka. Tai reiškia, kad toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Be to, įpareigojimas vykdyti sutartį kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol teisme nagrinėjamas ginčas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neatitiktų šių priemonių paskirties. Matyti, kad ieškovas siekia atsakovus priversti tęsti sutartinius santykius ginčo metu, nors atsakovai jau buvo atlikę visus veiksmus tam, kad sutarties galiojimas pasibaigtų. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl pranešimo apie sutarties pasibaigimą pripažinimo neteisėtu, sutartis būtų laikoma galiojančia, o ginčo šalys įgytų iš sutarties kylančias abipuses teises ir pareigas. Toks teismo sprendimas, be atskiro jo vykdymo, grąžintų šalis į pirminę padėtį. Vadinasi teigti, jog sutarties nutraukimas iki teismo sprendimo priėmimo gali apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą arba padaryti jo vykdymą neįmanomu nėra teisinio pagrindo. Be to, vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu savaime nereiškia tolimesnės nuomos santykių tąsos. Atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principus. Teismui uždraudus nutraukti sutartį, būtų ribojamos atsakovų sutartinės galimybės imtis veiksmų, jei ieškovas nevykdytų ar netinkamai vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus, o kartu užkertamas kelias atsakovams atsisakyti tokios nevykdomos sutarties.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas S. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės — tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieškovui palankaus sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, bus apsunkintas ar apskritai neįmanomas, kadangi atsakovai gali perleisti žemės sklypą bet kam, gali jį išnuomoti ar panaudos ar kitais pagrindais leisti naudotis kitiems asmenims. Tuo tarpu ieškovas nuo 2004 m. ūkininkauja šioje žemėje, gauna ES paramos išmokas, ir jeigu jam nebebus leidžiama naudotis teisėtai išsinuomota žeme vien dėl atsakovo nepagrįsto pranešimo dėl sutarties nutraukimo, ieškovo darbas ir ūkininkavimas bus prarastas.Teismas klaidingai teigia, kad nuomos sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu nereiškia tolimesnės nuomos sutarties tąsos, kadangi atsakovai perėmė valstybinės žemės nuomos sutartį su joje esančiomis sąlygomis, vienašališkai nutraukti šią sutartį, sudarytą net iki 2029 m. galima tik dėl esminio sutarties pažeidimo, kurio nėra, todėl, ieškinį tenkinus, nuomos sutartis tęstųsi.Teismas nepagrįstai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principus. Būtent laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas pažeidžia šiuos principus, kadangi ieškovas naudojasi nuomojama žeme jau daugelį metų. Atsakovams P. G. ir M. S. atsiliepimą į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovo argumentu sutinka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo iš esmės vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos sprendimui. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovų vienašališką 2004-10-29 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 319 nutraukimą, ieškinys grindžiamas jame nurodytais motyvais bei prie jo pridėtais įrodymais. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog sutinka su ieškovu, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone yra siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jei ginčo žemės sklypas ar teisė juo naudotis būtų perleista kitiems asmenims bei būtų ieškinys tenkintas, nuomos teisinių santykių tarp šalių tęsimas taptų itin sudėtingu, ieškovui, kuris ūkininkauja ginčo žemės sklype, būtų padaryta reikšminga žala. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, spręstina, kad būtent netenkinus ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra pažeisti ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principai.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovui naudotis nuomojamu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ginčo žemės nuomos sutarties sąlygomis iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo S. L. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti atsakovus P. G. ir M. S. netrukdyti ieškovui S. L. naudotis nuomojamu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 2004-10-29 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 319 sąlygomis iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo.
Nutartį vykdymui siųsti atsakovams, žiniai – ieškovui.