- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-01-04
- Bylos Nr.
- ATP-7-238/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00895-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio vyr. specialisto Aido Stravinsko ir administracine tvarka nubausto E. M. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nutarimu E. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, jam skirta 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Apylinkės teismas E. M. nuobaudą paskyrė už tai, kad 2012-10-22, 12.19 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – „Dodge Stratus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus vairavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės, atsitrenkė į tvorą, tačiau iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Teismas sprendė, jog be prisipažinimo ir paaiškinimo, pažeidėjo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti duomenys, tarnybinis pranešimas (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), fotonuotraukos (b. l. 4-8), kuriuose užfiksuota įvykio vieta ir apgadintas automobilis. Įvertinęs pažeidėjo paaiškinimus ir kitus įrodymus, teismas laikė, jog kaltinime nurodyta aplinkybė, jog buvo atsitrenkta į elektros stulpą, yra neįrodyta. Skirdamas švelnesnę, nei numatyta įstatyme, nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, jog E. M. kritiškai įvertino savo poelgį, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, Kelių eismo taisykles pažeidė pirmą kartą, nepadarė realios žalos, nes tvorą nedelsiant sutaisė. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė.
Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio vyr. specialistas Aidas Stravinskas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nutarimą pakeisti, paskiriant E. M. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes byloje nėra ypatingų, išimtinų atvejų ir faktinių duomenų, kurie bylotų pažeidėjo naudai. Nors galiojančių nuobaudų E. M. neturi, tačiau Kelių policija 2001–2005 m. yra užfiksavusi E. M. šešis padarytus pažeidimus, todėl nesutinka su teismo teiginiu, kad jis pirmą kartą pažeidė kelių eismo taisykles.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. M. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai veiką kvalifikavo kaip administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino esminės aplinkybės, ar iš eismo įvykio pasitraukta suvokus, kad yra padaryta žala kitų asmenų turtui. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas paaiškino, kad nepastebėjo, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta tvorelė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią teisės normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį, suprato, kad padarė žalos kitų asmenų turtui, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog tvorelė, kurią eismo įvykio metu galimai kliudė apelianto vairuojama transporto priemonė, stovi labai tankios gyvatvorės viduryje, be to, yra žymiai žemesnė už gyvatvorę. Dėl nurodytų priežasčių eismo įvykio metu gyvatvorės žaluma visiškai užstojo jos tankmėje esančią tvorelę ir pažeidėjas jos nematė. Todėl iš karto po eismo įvykio jis buvo įsitikinęs, kad kliudė tik medį ir gyvatvorę, kurie neapgadinti. Dėl nurodytų priežasčių iš eismo įvykio vietos apeliantas pasišalino būdamas tikras, jog žalos kitų asmenų turtui nėra padaręs ir apie eismo įvykį, kurio metu nukentėjo tik eismo įvykio kaltininko automobilis, pranešti policijai nebuvo būtina. Sprendžiant, ar tvorelei eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala būtina įvertinti ir tai, jog eismo įvykio vietoje yra staigus posūkis, todėl jame gan dažnai įvyksta eismo įvykiai. Dėl nurodytų aplinkybių kyla abejonių, ar tvorelė buvo palenkta būtent to eismo įvykio metu, kuriame dalyvavo E. M..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio vyr. specialisto Aido Stravinsko apeliacinį skundą, E. M. prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
E. M. apeliacinis skundas tenkintinas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio vyr. specialisto Aido Stravinsko apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 9 straipsnis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami ATPK 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas, iš eismo įvykio pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš jo vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengimą pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika - pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Pagal Kelių eismo taisykles (toliau-KET) eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
KET 234 straipsnis numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Kaip minėta anksčiau KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju E. M. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau apylinkės teismui buvo būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai ir ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles
Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Nustatyti E. M. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau šio nusižengimo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Remiantis teismų praktika, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Apelianto E. M. nuomone, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo įrodyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies subjektyvinė pusė – tyčinis neteisėtas pasitraukimas iš eismo įvykio vietos ir suvokus, kad padaryta žala kitų asmenų turtui. Konstatuojama, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas ir teisingas.
Nagrinėjamoje byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad E. M., supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, žinodamas, kad elgiasi neteisėtai ar tikėdamasi apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, ar suvokus, kad padaryta žala kitų asmenų turtui. Iš bylos medžiagos matyti, jog eismo įvykio metu padarytas tvoros apgadinimas yra nežymus. E. M. nurodė, kad atsitrenkė į stulpą, tvorelę lietė šiek tiek ir nepastebėjo, kad ją apgadino, tą pačią dieną sutvarkė sietą ir kuoliuką. Apylinkės teismas nustatė, kad automobilis atsitrenkė tik į tvorą, o atsitrenkimas į stulpą neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismui E. M. pateikė daugiabučio namo, esančio Kauno rajone, Neveronių kaime, Keramikų g. 35, savininkų bendrijos pirmininkės pažymą, kurioje nurodyta, kad 2012-10-22 eismo įvykio metu nebuvo padaryta žala medžiui, gyvatvorei, tvorelei, esantiems bendrijos teritorijoje, o E. M. pretenzijų neturi. Pažymėtina, E. M. neneigė vairavęs transporto priemonę, neneigė, kad iš tiesų nurodytoje vietoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas jo vairuotas automobilis, tačiau nurodė, kad nesuprato, jog apgadino tvorą ir padarė turtinę žalą. Duomenų paneigiančių tokį jo aiškinimą byloje nėra surinkta, o tvorelės apgadinimas iš tiesų yra labai nežymūs, todėl E. M. jo tikrai galėjo nepastebėti. Remiantis surinktų įrodymų visuma, darytina išvada, kad E. M. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantas suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. M. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, todėl ir nuobauda už šį pažeidimą jam skirta nepagrįstai.
Esant šioms aplinkybėms Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nutarimas naikinamas ir administracinė byla nutraukiama.
Panaikinus apylinkės teismo nutarimą nebėra pagrindo vertinti E. M. skirtos nuobaudos teisėtumo, nes administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama. Todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyr. specialisto Aido Stravinsko apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio vyr. specialisto Aido Stravinsko apeliacinį skundą atmesti.
E. M. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimą, kuriuo E. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.