Marijampolės apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovui D. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. A. paaiškino, kad ji 9 metus slaugė savo anytą A. A., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Tuo metu ji neturėjo galimybės dirbti, nes anyta negalėjo pati savimi pasirūpinti, ji nesikėlė iš lovos, reikėjo keisti sauskelnes, maitinti. Mano, kad šis slaugymo laikas turi būti įskaitytas į darbo stažą senatvės pensijai gauti.

Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad A. A. nuo 2009 m. slaugė savo anytą, kol ši buvo sveikesnė ją lankydavo jos namuose, o vėliau parsivežė į savo namus.

Liudytoja G. I. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėja nuo 2009 m. slaugė savo anytą. Ji yra kaimynė, ateidavo pas ją į namus ir viską matydavo. Sergančioji gulėjo lovoje, ji nevaikščiojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

civilinė byla nutrauktina.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2009 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą A. A. nustatyti specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2012 m. kovo 9 d. (b. l. 9); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius 2012 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą A. A. nustatyti specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius nuo 2012 m. kovo 10 d. neterminuotai (b. l. 8); A. A. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7); iš pažymos apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. matyti, kad pareiškėja A. A. nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. nebuvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu (b. l. 5); pareiškėja A. A. pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą yra įgijusi 26 metų 2 mėnesių 10 dienų trukmės pensijų socialinio draudimo stažą (b. l. 6).

Šioje byloje pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., t. y. 9 metus 4 mėnesius ir 22 dienas buvo A. A., mirusios 2018 m. rugpjūčio 2 d., rūpintoja.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 444 straipsnio, 445 straipsnio nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.279 straipsnio 2 dalį, veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje. Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje (CK 3.277 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CPK 508 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi. Pagal CPK 509 straipsnį veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją. Taigi nurodytomis CK ir CPK normomis reglamentuojami pagrindai, kuriems esant nustatoma pilnamečio asmens globa ar rūpyba ir kokia tvarka nagrinėjamos tokio pobūdžio bylos. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja nustatyta tvarka nebuvo paskirta neįgalios anytos, kuriai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėja ar rūpintoja.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys yra draudžiami socialiniu draudimu. Minėto straipsnio 3 punkte nurodyta – tai nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį neįgalų asmenį (teikiantys pagalbą namuose šiam neįgaliam asmeniui), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Todėl valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį asmenys, bet asmenys, nustatyta tvarka paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004). Kaip ir buvo minėta, pagal teisinį reglamentavimą globėju ar rūpintoju asmuo gali būti paskirtas tik teismo sprendimu. Išimčių, jog neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rūpintoju asmuo gali būti paskirtas kitokia, nei kad minėtose CK ir CPK normose nustatyta tvarka, nėra nurodyta.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja jos nurodomu laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo sprendimu nebuvo nustatyta tvarka paskirta savo anytos globėja ar rūpintoja, todėl darytina išvada, kad teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja faktiškai globojo (rūpinosi) ir slaugė savo anytą, nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtina teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2YT-1908-670/2022 pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, nutraukti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.