Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2007-12-12 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p., 294 str. 2 d., 140 str. 2d., 63 str. 2 d., 5 d., paskirta galutinė bausmė - 9 metai laisvės atėmimo. 2008-04-03 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2007-12-12 nuosprendis, pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. šią bausmę subendrinus su bausmėmis pagal BK 294 str. 2 d., 140 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2006-08-03, bausmės pabaiga – 2017-08-03.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. N. lygtinį paleidimą tvirtinti atsisakė, konstatuodamas, kad išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, tai, kad buvo baustas. Tokiu būdu buvo pažeisti įstatymai draudžiantys asmenį bausti už tą patį nusikaltimą du kartus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. N. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, J. N. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas J. N. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, jog nuteistasis bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, t.y. už nužudymą kankinant ar kitaip itin žiauriai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, buvo skirta viena nuobauda. Nors ji šiuo metu negalioja, tačiau toks nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo spręsti, kad jis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 39 balai – tai reiškia, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau artima vidutinei. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis dėl padaryto labai sunkaus nusikaltimo kaltę pripažino, tik iš dalies, kaltės jausmas negilus, nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes analizuoja iš subjektyvių pozicijų, linkęs savo vaidmenį sumenkinti, pateisinti; nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai yra netinkamų draugų pasirinkimas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nuostatos, išsilavinimo ir specialybės neturėjimas.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nevertino teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, t.y. kad nuteistasis dirbo, įgijo staklininko specialybę, priteistą civilinį ieškinį atlygino, už gerą elgesį net 8 kartus skatintas, tačiau padarytų veikų pavojingumas ir sunkumas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog J. N. galima toliau sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.

Sutinkama su skundo argumentu, jog atlikta bausmės dalis yra tikrai nemaža, tačiau lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, todėl ir turėtų būti taikomas tik esant išimtinai teigiamam nuteistojo elgesiui. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, kas rodo, jog jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau šiuo atveju jos nustatytų esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, neatsveria.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.