Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Č., jo atstovui advokatui Atui Moliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. M. 2022 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2021 m. rugsėjo 15 d., 14.47 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatytas ir užfiksuotas neteisėtas, t. y. neturint galiojančios sutarties su asociacija LATGA, muzikos kūrinių naudojimas. Šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė autorinių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą, kadangi viešai, kavinės patalpose atlikti muzikiniai kūriniai buvo leidžiami neturint galiojančios sutarties su asociacija LATGA. Tokiais veiksmais R. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 122 straipsnio 1 dalyje. R. Č. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 440 Eur dydžio bauda ir įpareigojimas asociacijai LATGA per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti nesumokėtą autorinį atlyginimą – 2 117,50 Eur.

R. Č. skundžia Institucijos 2022 m. sausio 25 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti, panaikinant ir įpareigojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti nesumokėtą autorinį atlyginimą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Registrų centro duomenimis, restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpos nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi tai yra UAB „Dinaka“ nuosavybė. Būtent dėl to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali atsakyti už nutarime nurodytą pažeidimą, kadangi esant tokiai aplinkybei, bendrovė negalėjo pažeisti autorinių teisių. Taip pat, R. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vadovaujantis 2013 m. gegužės 7 d. patalpų nuomos sutarties 2.1.4 ir 2.2.7 punktais, nėra atsakingas už licencijos išėmimą muzikos kūrinių naudojimui, o remiantis galiojančia sutartimi, tai turi atlikti patalpų savininkas. Tyrėjas, neįsigilinęs į sutartį, priėmė nutarimą, kuriame nurodyta, kad patalpų nuomos sutartis yra bendro pobūdžio, nors minėti jos punktai aiškiai nurodo atsakomybės ribas tarp bendrovių.

Skunde taip pat nurodyta, kad alkoholio licencija yra išduodama tik įmonei, kuri vykdo alkoholio prekybą, o muzikos kūrinių licenciją gali išsiimti bet kuri valdanti restoraną ar nuomojanti patalpas įmonė, todėl teiginys, kad muzikos kūrinių licenciją privalo išimti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra netikslinga, nes tai prieštarauja įstatymams bei licencijų išėmimo tvarkai. Šias aplinkybes patvirtino pati asociacija LATGA, pateikdama sutartį UAB „Dinaka“ vardu.

Nutarime esantis teiginys, jog „sutartis, pasirašyta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Dinaka“ nėra teisiškai patvirtintas įgaliojimas, suteikiantis UAB „Dinaka“ atstovauti ir pasirašyti sutartis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu“ yra prieštaraujantis logikai, kadangi tarp įmonių sudarytos nuomos sutartys nenumato įgaliojimo viena kitai pasirašyti sutartis. Minėtoje patalpų nuomos sutartyje yra aiškiai nurodyta už ką individualiai atsako kiekviena įmonė ir kokius dokumentus turi viena kitai pateikti. Taip pat, sutartyje nurodyta, jog muzikos kūrinių naudojimo licenciją turi pateikti UAB „Dinaka“.

Asociacija LATGA gali reikalauti atlygio tik už tuos transliuojamus kūrinius, su kurių autoriais yra sudarytos sutartys. Kadangi nebuvo nurodyti kokie tiksliai kūriniai buvo transliuojami patikrinimo metu bei kas juos transliavo, todėl asociacija LATGA negali reikalauti jokio atlygio. Visiškai neaišku už ką ir kaip buvo paskaičiuotas 2 117,50 Eur nesumokėtas autorinis atlygis, kadangi nėra nurodytas nei laikotarpis, nei už kokius kūrinius turėtų būti mokama.

Institucijos atstovė atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo R. Č. skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šioje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo R. Č. padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą ir teigdamas, kad jis nepadarė nusižengimo, pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Pareiškėjo skundo argumentai vertintini kritiškai ir nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo.

Iš pateiktos patalpų nuomos sutarties kopijos matyti, kad ši sutartis yra skirta spręsti nuomos klausimus, susijusius su patalpų nuoma, jos sąlygomis ir eksploatavimu. Sutartis nėra teisiškai patvirtintas įgaliojimas, suteikiantis UAB „Dinaka“ atstovauti ir pasirašyti sutartis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą adresu: (duomenys neskelbtini), todėl direktorius R. Č. trauktinas atsakomybėn, kaip įmonės vykdančios veiklą direktorius. Byloje yra pateiktas asociacijos LATGA specialistės 2021 m. rugsėjo 15 d. apsilankymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotų viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės–licencinės sutarties nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog nurodytą dieną buvo leidžiami įvairūs muzikos kūriniai bei leidžiamos transliacijos. Taip pat pridėtas 2021 m. rugsėjo 15 d. fiskalinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitas, kuris liudija apie veiklos vykdymą. Asociacija LATGA yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, veikianti pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas, bei asociacija yra įgaliota kontroliuoti ar atlikėjų kūriniai transliuojami viešai. Šios teisės suteiktos jau vien todėl, kadangi policijos pareigūnai neturi specialių žinių, jog galėtų įvertinti muzikos kūrinių autorių teisių pažeidimus.

Aplinkybė, jog R. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, bei neturėdamas autorinės–licencinės galiojančios sutarties su asociacija LATGA, neteisėtai, viešai naudojo muzikinius kūrinius, yra įrodyta bylos medžiaga, vaizdo priemonėmis, kuriose aiškiai užfiksuotas kūrinių leidimo faktas ir pareiškėjo ginčijama įranga, garsiakalbiai, kuriais tai buvo daroma. Visi byloje esantys dokumentai papildo vieni kitus ir neabejotinai patvirtina R. Č. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamu atveju muzikos kūriniai buvo leidžiami restorane, adresu: (duomenys neskelbtini), kur veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl kūrinio naudotoja yra minėta bendrovė, kuriai vadovauja būtent R. Č. bei kuris buvo atsakingas už Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymąsi.

Institucija taip pat pažymi, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Todėl institucija, vadovaudamasi ANK 664 straipsniu dėl žalos atlyginimo, teisėtai įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių atlyginti asociacijai LATGA atlyginti nusižengimu padarytą žalą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – R. Č. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai pareiškėjas paaiškino, kad apytiksliai nuo 2018 metų eina vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patalpų, kurioje vykdoma restorano veikla, nuomos sutartis sudaryta nuo 2013 m. Sutinka faktu, jog muzika restorane buvo leidžiama, tačiau neaišku, per kur ir kuriose tiksliai patalpose ji grojo LATGA atstovės apsilankymo metu. Iki tol, kol asociacija LATGA neatsiuntė dokumentų, tol nežinojo, jog nėra sudaryta sutartis su ja. Teigia, jog galbūt buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tokio tipo nusižengimą, tačiau, jog būtų nubaustas neprisimena. Dokumentus, gautus iš asociacijos LATGA, iš karto persiuntė į bendrą UAB „Dinaka“ elektroninį paštą. Pareiškėjo manymu, kūrinio naudotojas yra patalpų savininkas. Su LATGA darbuotojais nebendradarbiavo nei prieš įvykį, nei po jo. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra sudariusi sutartį su asociacija LATGA, atsakyti negali, tačiau nurodė, jog sutartį gali būti sudariusi UAB „Dinaka“.

Nukentėjusiojo juridinio asmens atstovas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjo R. Č. vadovaujamame restorane „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas muzikos kūrinių autorių pažeidimas, tokie pažeidimai yra daromi sistemingai, kadangi pažeidimai fiksuojami nebe pirmą kartą, o viskas prasidėjo kažkur 2016 metais. Šį kartą vėl užfiksavus pažeidimą, kreipėsi į policiją dėl administracinės atsakomybės taikymo. Nurodė, jog jei asociacija savo sąraše nemato tam tikros bendrovės, tuomet lankosi jos veiklos vykdymo patalpose ir atlieka patikrinimus dėl galimų autorinių teisių pažeidimų. Kūrinio naudotojo sąvoka apibrėžta įstatyme. Tai yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių ar gretutinių teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kuriuo būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui, transliuoja, retransliuoja ar viešai juos skelbia). Būtent juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą patalpose, o ne patalpų nuomotojas, yra kūrinio naudotojas. Kadangi sutartis su LATGA nėra sudaryta, o ūkinę komercinę veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ši bendrovė ir yra atsakinga už šią veiklą. Civilinio ieškinio šioje byloje nepareiškė, tik nurodė jiems padarytą žalą. Įprastai dėl žalos atlyginimo kreipiasi civilinio proceso tvarka. R. Č. valdomos bendrovės atveju, po kiekvieno patikrinimo būdavo surašomi ir išsiunčiami patikrinimo aktai. Kadangi pažeidimai jau buvo fiksuoti ir 2016 m., ir 2017 m., todėl laikoma, jog veika yra tęstinio pobūdžio. Padaryta žala buvo apskaičiuota remiantis LATGA tarifais, tai yra paėmus teismų praktikoje nusistovėjusį 36 mėn. laikotarpį, atėmus 11 mėn. laikotarpį, kuomet bendrovė dėl karantino suvaržymų negalėjo veikti. Taip pat yra priteisiamas du kartus didesnis atlyginimas nei priklausytų pagal sutartį bei pridedamas PVM, kuris yra privalomas visiems. Asociacijos raštai bendrovei buvo siunčiami tiek elektroniniu paštu, tiek registruotais laiškais. Duomenų, kad abiem atvejais laiškai nebūtų įsiteikę, nebuvo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Dinaka“ sudarytą 2013 m. nuomos sutartį žino iš bendravimo su pareigūnais. Situacijų, kuomet sutartis dėl kūrinių naudojimo sudaroma tarp asociacijos LATGA ir patalpų nuomotojų, būna tik išimtiniais atvejais, tuo tikslu yra tariamasi ir bendradarbiaujama su kūrinių naudotojais, ko šiuo atveju nebuvo. Įrašyto garso kūrinio atpažinimas vyksta keliais būdais – vienas iš jų yra pagrindinis, kuomet skamba kūriniai, o kaip pagalbinės priemonės yra naudojamos kūrinio atpažinimo programos, tuomet to kūrinio pavyzdys yra ieškomas legaliose platformose bei vyksta palyginimas klausant, kas yra įraše ir originalioje versijoje. Jei sutampa, reiškiasi tai 100 procentų yra tas kūrinys. Jis turi muzikinį išsilavinimą, todėl keblumų bei abejonių dėl nustatytų kūrinių atpažinimo jam nekilo. Kai jis sudarė atpažintų kūrinių sąrašą, tada jo kolegė A. J., naudodamasi duomenų baze, atrinko tikruosius teisių turėtojus, kurie yra nurodyti byloje pateiktame sąraše.

Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo atliktas patikrinimas, adresu: (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu buvo užfiksuota, jog restorane yra leidžiami LATGA saugomi kūriniai. Buvo surašytas aktas ir kreiptasi į „(duomenys neskelbtini)“ dėl priminimo, jog naudojant kūrinius viešai reikia turėti licencinę sutartį. Tačiau įmonei to nepadarius, buvo kreiptasi į policiją. Pagrindas atlikti patikrinimą buvo tas, jog restoranas neturėjo licencinės sutarties leisti muzikos kūrinius viešai. Ji atliko tris patikrinimus bei po kiekvieno vis išsiųsdavo bendrovei pranešimus dėl padaryto pažeidimo, tai yra dėl muzikos kūrinių naudojimo neturint licencijos. Nesulaukus atgalinio ryšio, buvo kreiptasi į policiją. Dėl pirmų dviejų atvejų jokių žinių iš policijos neturi, spėja, jog galimai tyrimas buvo nutrauktas arba sujungtas. Patikrinimo metu nuvykus į įvykio vietą, buvo užfiksuota, jog muzika buvo naudojama fonui bei skambėjo viešai įmontuotose garso kolonėlėse. Patalpas sudaro viena didžiulė salė, su dviem aukštais, galėjo būti apie 200 kv. m ploto salė. Patalpose praleido apie 20 min., visu tuo laikotarpiu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas. Atlikus patikrinimą, yra vertinama, ar naudotų kūrinių atlikėjai priklauso LATGA duomenų bazei. Nuo 2019 metų jokio bendradarbiavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, iš bendrovės nesulaukė jokių atsakymų. Jokia nuomos sutartis taip pat nebuvo pateikta, priešingu atveju, jei bendrovės patalpų savininkas būtų pateikęs kažkokią patalpų nuomos sutartį, būtų galima jį pripažinti kaip kūrinio naudotoją. Iš UAB „Dinaka“ taip pat jokio atgalinio ryšio nesulaukė, nors jau ne pirmi metai, kuomet siunčiami pranešimai jiems. Žala skaičiuojasi palaipsniui pagal patalpų plotą bei laikotarpį, kuriuo buvo naudojami muzikos kūriniai.

Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog R. Č. nedalyvavo priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tačiau pateikė paaiškinimus, jog jo atsakomybę šalinanti atsakomybė yra sutartis, sudaryta su UAB „Dinaka“. Susipažinus su minėta sutartimi, nusprendė, jog ji niekaip negali šalinti administracinės atsakomybės, nes R. Č. yra direktorius bendrovės, nurodomos LATGA pareiškime. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Tiksliai neatsimena, ar LATGA yra pripažinta nukentėjusiuoju, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, tačiau buvo patirta žala. Iš LATGA pateiktų visumos sprendė, kad nurodyta žala (apie 2 000 Eur) buvo pagrįsta. Nutarimas R. Č. buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Paskiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į pareiškėją charakterizuojančią medžiagą. Be to, 2019 metais R. Č. buvo iškelta administracinė teisena dėl tos pačios veikos, tačiau šiais metais ji nutraukta suėjus senačiai. Neįvardyti nutarime muzikos kūriniai yra paminėti pačios bylos medžiagoje. Patirtos žalos papildomai nevertino, kadangi rėmėsi byloje surinktais įrodymais. Ar buvo sudaryta sutartis su autoriais, kurių kūrinius naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, negali atsakyti.

Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kūrinių sąrašas jai buvo pateiktas Microsoft Word programos dokumente, kuriame buvo įrašytas kūrinio pavadinimas ir atlikėjas. Pagal šią informaciją ji sudarė kūrinių teisių turėtojų sąrašą. Kiekvienas autorius priklauso tam tikrai asociacijai ir savo kūrinius registruotoja savo šalies asociacijoje, o kiekviena asociacija, gavusi kūrinį, patalpina ji į tarptautinių kūrinių duomenų bazę, iš kurios ji ima informaciją apie teisių turėtojus. Pati LATGA sudaro sutartis su bendrijomis, tai yra su valstybe, kurioje veikia kolektyvinio administravimo asociacija. Atskirai su kiekvienu autoriumi nėra sudaroma sutartis. Kiekvienos valstybės bendrijos yra sudarę sutartis su kūrinių autoriais. Egzistuoja tarptautinis autorių katalogas, kuriame įvedus vardą ir pavardę, galima matyti kokiai asociacijai priklauso autorius. Kūrinių atpažinimo procesą atlieka A. A.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais. Taigi, kaip matyti iš aptariamo straipsnio dispozicijos, ji konstruojama kaip blanketinė bei apibrėžiama keliais alternatyviais požymiais. Neteisėtumo sąvoka analizuojamo straipsnio kontekste ANK nėra įtvirtinta, tačiau šio juridinio fakto buvimas negali būti preziumuojamas, todėl asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn, jam suformuotame kaltinime būtina nurodyti konkretų teisės aktą bei jo nuostatas, kurios apibrėžia asmens veiksmų neteisėtumą, autorių ir gretutinių teisių naudojimo kontekste. Be to, būtina nurodyti ir bent vieną iš alternatyvių anksčiau nurodytų veiksmų, kuriuos asmuo atliko ir tuo pažeidė autorių ir (ar) gretutines teises. Tokiu būdu efektyviai užtikrinama asmens teisė į žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tuo pačiu ir teisė į gynybą. Pažymėtina ir tai, kad nors administracinė atsakomybė galima ir esant neatsargiai kaltės formai, tačiau aptariamas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tik asmeniui veikiant tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-511/2021).

Šiuo atveju, R. Č. skundžiamu institucijos nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu jis yra, restorane buvo neteisėtai, tai yra nesudarius licencinės sutarties su kolektyvinio administravimo organu – asociacija LATGA, naudojami muzikos kūriniai.

Priešingai anksčiau aptartiems išaiškinimams dėl kaltinime būtinų nurodyti aplinkybių, kuriais grindžiama ir teismų formuojama praktika, skundžiamame nutarime bei administracinio nusižengimo protokole aprašant faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes nenurodyta, kokio norminio teisės akto pažeidimas šiuo atveju sąlygojo autorių kūrinių naudojimo neteisėtumą. Konkrečios įstatymo nuostatos – Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 15 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 73 straipsnio bei 72¹² straipsnio 2 dalies pažeidimai konstatuoti institucijos surašyto nutarimo motyvuose. Konstatuotina, kad ši aplinkybė suponuoja R. Č. suformuoto kaltinimo ydingumą. Vis dėlto, šiuo atveju, toks nepakankamas kaltinime išdėstytų aplinkybių išsamumas nelaikytinas esminiu pažeidimu. Juo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, nebuvo pažeista, kadangi, kaip matyti iš skundžiamame nutarime išdėstytų kitų nusižengimo aplinkybių, jame detalizuota, kuo konkrečiai pasireiškė jo veiksmų neteisėtumas, tai yra licencinės sutarties su asociacija LATGA nesudarymu, o motyvuose išdėstytos įstatymo nuostatos pagrindžia pareigą tokią sutartį sudaryti. R. Č. administracinio nusižengimo tyrimo metu pateikė paaiškinimus, iš kurių akivaizdu, jog administracinio nusižengimo, kurio padarymu jis kaltinamas, aplinkybės jam buvo suprantamos bei aiškios, taigi formalūs aptarti pažeidimai šiuo atveju nesuponuoja būtinybės atlikti papildomą tyrimą byloje, kaip ir nesąlygoja ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodytos aplinkybės egzistavimo.

ATGTĮ 73 straipsnyje nurodyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos autoriaus turtinės teisės, be kita ko, leisti arba uždrausti transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti jo kūrinį, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kūrinio panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad autorius turi teisę gauti autorinį kūrinį už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, įskaitant bet kūrinio viešą paskelbimą. Aptariamo įstatymo 72¹² straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kūrinio naudotojas turi prieš 14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą suteikti licenciją, o kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru. Naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdus ir komercinės veiklos sritį ar tikslus, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, taip pat kitą informaciją, kuri gali būti svarbi sudarant licencinę sutartį.

Šiuo atveju, kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, muzikos kūrinių naudojimo faktas buvo konstatuotas 2021 m. rugsėjo 15 d. asociacijos LATGA specialistei V. P. nuvykus į restoraną „(duomenys neskelbtini)“ atlikti patikrinimą. Šio patikrinimo, kuris truko nuo 14.27 val. iki 14.48 val., taigi 21 min., metu buvo nustatyta, kad restorano patalpose, panaudojant garso atkūrimo techniką, buvo naudojami muzikos kūriniai foninei muzikai. Asociacijos LATGA specialisto įgaliojimus atlikti autorių kūrinių naudojimo teisėtumo kontrolę patvirtina ATGTĮ 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta pareiga kolektyvinio administravimo organizacijai atlikti kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo stebėjimą, siekiant nustatyti, ar jų naudojimo būdai ir sąlygos atitinka licencinėse sutartyse numatytas sąlygas, taip pat atskleisti neteisėtus kolektyviai administruojamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo atvejus. Kolektyvinio administravimo organizacijos atliekamos stebėjimo funkcijos apima kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo peržiūras jų viešo atlikimo ar rodymo vietose, radijo ir televizijos programų, internetinių turinio prieigų ir kitų žiniasklaidos priemonių peržiūrą, išleistų kūrinių duomenų bazėse ir kataloguose esančios informacijos analizę. Taigi, priešingai nei teigė R. Č. bei jo atstovas teismo posėdžio metu, pagrindo spręsti apie atlikto stebėsenos veiksmo neteisėtumą, kuris sąlygotų įrodymo – 2021 m. rugsėjo 15 d. Viešo kūrinių naudojimo fakto neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo akto – leistinumo pažeidimą, nėra. Prie šio akto pridedami papildomi įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas kvitas bei vaizdo įrašas, esantis kompaktiniame diske, patvirtina minėtame akte užfiksuotų duomenų teisingumą. Susipažinus su vaizdo įrašu, matyti, kad jis yra darytas viešoje vietoje, taigi nesant būtinybės tokio įrašo darymo sankcionavimui, jame asmuo, prisistatęs V. P., nurodė tiek patikrinimo pradžios bei pabaigos datą ir laiką, kurie iš esmės sutampa su kvite užfiksuotu jo išdavimo laiku, tiek ir adresą bei restorano, kuriame buvo lankytasi, pavadinimą. Apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu V. P. patvirtino akte nurodytas aplinkybes bei tai, kad ji lankėsi būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane. Taigi tiek patikrinimo akte, tiek ir vaizdo bei garso įraše užfiksuoti duomenys buvo patikrinti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. R. Č., turėdamas galimybę susipažinti su bylos medžiaga, neneigė, jog minėtame vaizdo įraše užfiksuotos būtent jo bendrovės restorano patalpos, o apie atliktos stebėsenos metu nustatytus pažeidimus bendrovė buvo informuota netrukus po pažeidimo nustatymo akto surašymo, išsiunčiant ir šio akto kopiją (administracinio nusižengimo bylos l. 10). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į stebėsenos veiksmo pobūdį, netikėtumo faktorius jį atliekant buvo esminis, siekiant įvertinti objektyviai susiklosčiusią situaciją galimo pažeidimo padarymo vietoje, todėl vien tai, kad iš anksto tikrintos bendrovės atstovai nebuvo informuoti apie ketinamus atlikti veiksmus, kaip ir tai, kad patikrinimo aktas buvo surašytas asociacijos, o ne tikrintos bendrovės, patalpose, stebėsenos metu surinktų duomenų neteisėtais nedaro.

Kartu pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byla buvo pradėta pagal asociacijos LATGA raštą tyrimą atlikusiai ir bylą ne teismo tvarka nagrinėjusiai institucijai. Tiek šį raštą, tiek dalį kitų byloje pateiktų dokumentų pasirašė arba rengė nukentėjusiuoju pripažinto juridinio asmens (asociacijos LATGA) atstovas A. A.. ANK 579 straipsnio 1 dalyje nurodytos nukentėjusiajam suteikiamos teisės administracinių nusižengimų bylų procese. Šį procesinį statusą turintis asmuo, be kita ko, turi teisę pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus. Taigi vien tai, kad nukentėjusiojo juridinio asmens atstovas, kurį asociacija įgaliojo atstovauti jos interesus procese, pateikė tyrimui dokumentus, kuriuos jis ir surašė dar iki administracinio nusižengimo teisenos pradžios, nesuponuoja išvados, kad šie dokumentai buvo pateikti neteisėtai ir dėl to neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus.

Skundo autorius kvestionavo ir minėtame akte nurodytų aplinkybių išsamumą, teigdamas, kad iš pateiktų duomenų nėra aišku, kurioje tiksliai vietoje buvo atlikti stebėsenos veiksmai, kuo remiantis buvo užfiksuotas salės, kurioje naudoti kūriniai, plotas, iš kur sklido muzika bei kokia aparatūra naudojantis ji buvo leidžiama. Teismo vertinimu, šie R. Č. argumentai nėra pagrįsti ir nepaneigia viešo kūrinio naudojimo fakto, jie vertintini kaip reikšmingi žalos nustatymo kontekste, tačiau, esant formaliai ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėčiai, padarinių, kuriais galėtų būti laikoma autoriams ar juos atstovauti įgaliotai asociacijai galimai padaryta žala (nuostoliai), kilimas nėra būtinasis nusižengimo sudėties požymis. Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas, kurio metu turėtų būti siekiama pašalinti bet kokias asmeniui kylančias abejones tuo atveju, kai byloje jau surinktų duomenų pakanka objektyviajai tiesai nustatyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pakankamai nepagrindė, kokias esmines ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo būtinųjų sudėties požymių įrodytumo aplinkybes paneigtų tai, ar kūriniai buvo grojami pirmame, ar antrame restorano aukšte, bei kur buvo įrengtas įrenginys, kuriuo buvo transliuojami muzikos kūriniai, juolab kad susipažinus su byloje esančiu vaizdo įrašu akivaizdžiai matyti, kurioje konkrečiai restorano patalpoje lankėsi asociacijos LATGA specialistė. Kaip matyti iš šio įrašo, V. P. užėjus į restorano patalpas bei užsisakius maisto – sriubos, kas užfiksuota ir byloje pateiktame kvite, ji nuėjo į tame pačiame pirmame aukšte kairėje esančią salę su stalais. Jai būnant šioje salėje, akivaizdžiai girdima grojanti muzika bei užfiksuotos lubose įrengtos garso kolonėlės, esančios virš salėje sustatytų stalų lankytojams, prie kurių artėjant muzika garsėja. Tuo tarpu kokias aplinkybes šiuo atveju galėtų patvirtinti tai, kurioje vietoje buvo laikomas įrenginys, kuriuo buvo leidžiama muzika, skundo autorius bei jo atstovas objektyviai nepagrindė. Muzikos kūriniai buvo leidžiami išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotose (nuomojamose iš UAB „Dinaka“) restorano patalpose, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo manyti, jog kūriniai buvo leidžiami be bendrovės, taigi ir jos vadovo, žinios, juolab kad remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 11 punktu, būtent vadovas, vykdydamas fiduciarines pareigas bendrovei, atsako už tinkamą jos veiklos organizavimą.

Nepaisant to, tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu R. Č. tvirtino, jog vien tai, kad bendrovė naudosi minėtomis patalpomis pagal nuomos sutartį restorano veiklai vykdyti, nepatvirtina, jog ji gali būti laikoma kūrinių naudotoju ATGTĮ kontekste. Tokius savo argumentus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo grindė į bylą kartu su jo paaiškinimais institucijai pateiktos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „Dinaka“ sudarytos sutarties kopija, kurios 2.1.4 punkte nurodyta, jog nuomotojas įsipareigoja tinkamai įrengti patalpas nuomininko veiklai vykdyti, išimti visus reikiamus leidimus bei licencijas restorano teikiamoms paslaugoms užtikrinti. Pastatas turi būti tinkamai apšviestas, įgarsintas <...>. ATGTĮ (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 2 straipsnio 31 dalyje nurodyta kūrinio naudotojo sąvoka, pagal kurią kūrinio naudotoju laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia), o to paties straipsnio 44 dalis nurodo, kad viešas atlikimas – kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė. Taigi, lingvistiškai analizuojant šias įstatymo normas nagrinėjamos bylos kontekste, matyti, jog kūrinio naudotoju laikomas būtent tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris, be kita ko, kitokiu nei 31 dalyje nurodytu būdu viešai skelbia kūrinius (kūriniais pagal šio įstatymo nuostatas laikomi ir muzikos kūriniai, turintys ar neturintys teksto), o viešas jų skelbimas siejamas su kūrinių naudojimo vieta, kuri, šiuo atveju, vieša yra laikoma ne dėl jos savininko UAB „Dinaka“ suteiktų nuomos paslaugų, o būtent dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos restorano veiklos. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į tai, jog asociacijos LATGA atstovai, apklausti teismo posėdžio metu, nurodė, kad su patalpų savininkais, o ne su realiai viešas paslaugas teikiančiais asmenimis, licencinės sutartys yra sudaromos tik išimtiniais atvejais, įgyvendinant bendradarbiavimo su kūrinių naudotojais principą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia restorano paslaugas asociacijos LATGA specialistės tikrintose patalpose, o ne patalpų savininkas UAB „Dinaka“, šiuo atveju yra kūrinio naudotojas ATGTĮ nuostatų kontekste. Tuo tarpu vien tai, kad tarp minėtų bendrovių buvo sudaryta nuomos sutartis, apibrėžianti būtent tarp šių asmenų, o ne su trečiaisiais asmenimis, susiklosčiusias tarpusavio teises ir pareigas, tokios išvados nepaneigia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėdamas pareigą užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi jo valdomos bendrovės veikloje, imperatyvią ATGTĮ 72¹² straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą civilinio pobūdžio sutartimi deleguodamas trečiajam asmeniui, veikė savo rizika, o UAB „Dinaka“ prisiimtų garantijų ir sutartinių įsipareigojimų galimas nevykdymas nėra reikšmingas sprendžiant pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimą. Toks kontrahento sandorio nevykdymas, šiam faktui pasitvirtinus, galėtų turėti reikšmės sprendžiant nuomotojo civilinės atsakomybės klausimą pareiškėjui pareiškus atitinkamą ieškinį civilinio proceso nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, analizuojant tinkamo subjekto, naudojančio kūrinius, atsakomybės apimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. 426¹1-01/2001).

Kaip minėta, ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, tokius savo teiginius argumentavo iš esmės tik jau minėtos nuomos sutarties su UAB „Dinaka“ turiniu bei joje nurodytomis nuomotojo pareigomis, kas, vertinant plačiąja prasme, suponuoja manymą, jog R. Č. neigė ir tiesioginės tyčios savo veiksmuose buvimą, tvirtindamas, jog licencinės sutarties jis nesudarė, kadangi manė, jog ją sudaryti turėjo kitas juridinis asmuo. Tokie pareiškėjo teiginiai vertinami kaip nepagrįsti. Kaip minėta, ATGTĮ 72¹² straipsnio 2 dalyje numatyta, jog licencinė sutartis turi būti sudaroma būtent kūrinius ketinančio naudoti asmens iniciatyva per 14 darbo dienų iki jų naudojimo pradžios. Taigi pagal aptartą teisinį reglamentavimą būtent pareiškėjas turėjo pareigą kreiptis į asociaciją LATGA dėl licencinės sutarties sudarymo, taigi jo neveikimas, kuomet jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu jau nuo 2018 m., nedėjo iš esmės jokių pastangų, kad užtikrintų, jog jo bendrovei priklausančiame restorane nebūtų pažeidžiamos autorių teisės, nevertintinas kaip neatsaergus. Netgi 2021 m. rugsėjo 22 d. gavęs informaciją iš asociacijos LATGA apie nustatytus muzikos kūrinių naudojimo pažeidimus, pareiškėjas tik persiuntė šiuos dokumentus UAB „Dinaka“. Apklausiamas teismo posėdžio metu jis negalėjo nurodyti, ar UAB „Dinaka“ sudarė sutartį su asociacija LATGA. Pati UAB „Dinaka“ atsakymo dėl licencinės sutarties sudarymo teismui nepateikė ir tik paskutiniojo posėdžio metu pareiškėjo atstovas teismui žodžiu patikslino, kad sutartis su LATGA dėl muzikos kūrinių naudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane iki šiol nėra sudaryta. Aptariamos aplinkybės patvirtina, kad R. Č. neabejotinai žinojo apie pareigą sudaryti licencinę sutartį, tačiau nesiimdamas jokių veiksmų (neveikimu) veikė tiesiogine tyčia ir tokie jo veiksmai sąlygojo autorių teisių pažeidimus, nurodytus skundžiamame nutarime.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas išreiškė abejones dėl asociacijos LATGA tinkamo autorių, kurie nurodyti 2021 m. rugsėjo 15 d. apsilankymo metu įrašytų kūrinių sąraše (5 priedas, administracinio nusižengimo bylos l. 20), atstovavimo. Siekiant pašalinti abejones dėl šių pareiškėjo dėstomų argumentų, skundo nagrinėjimo teisme metu buvo išreikalautos asociacijos LATGA sutartys su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar Europos ekonominei bendrijai priklausančiomis valstybėmis, kurias atstovauja šiose šalyse veikiančios autorių teisių bendrijos (TONO, ASCAP, STIM, BMI, SIAE, PRS, GEMA, BUMA). Susipažinus su šių sutarčių vertimais į lietuvių kalbą matyti, kad jos galioja iš esmės neterminuotai (automatiškai atnaujinamos). Duomenų, kad šios sutartys būtų negaliojančios 2021 m. rugsėjo 15 d., nėra. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiojo atstovas A. A. detaliai paaiškino, kokiu būdu yra atliekamas kūrinių atpažinimas iš pateiktų garso įrašų, taip pat tiek jis, tiek A. J. nurodė, jog kiekviena skirtingą valstybę atstovaujanti asociacija yra sudariusi susitarimus su kūrinių autoriais tose šalyse. Pastaroji, apklausta kaip liudytoja, nurodė, jog tarptautiniame autorių kataloge įvedus vardą ir pavardę, galima matyti, kokiai asociacijai priklauso autorius. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad minėtame 5 priede nurodyti kūriniai buvo identifikuoti netinkamai ar kad autorių, kurių kūriniai buvo leidžiami restorane „(duomenys neskelbtini)“, teisės asociacijos LATGA atlikto patikrinimo metu nebuvo saugomos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad ginčo, jog sutarties su asociacija LATGA skundžiamame nutarime nurodytu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai išoriniuose santykiuose atstovauja jos vadovas R. Č., nebuvo sudariusi, o muzikos kūrinių naudojimo faktas užfiksuotas byloje esančiais duomenimis, kurie bylą ne teismo tvarka nagrinėjusios institucijos buvo pagrįstai pripažinti įrodymais, darytina išvada, kad R. Č. veiksmai atitinka visus būtinuosius objektyviuosius ir subjektyviuosius ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, kadangi jo vadovaujamoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo užfiksuotas neteisėtas, tai yra neturint licencinės sutarties su asociacija LATGA, autorių kūrinių viešas naudojimas. Už šio administracinio nusižengimo padarymą R. Č. paskirta administracinė nuobauda minėtos teisės normos sankcijos ribose, lygi minimalaus ir minimalaus galimų skirti baudų dydžių vidurkiui (440 Eur), atitinka tiek jo veiksmų pavojingumą, tiek jo paties asmenybę apibūdinančius duomenis esančius byloje. R. Č. administracinėn atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, kitų jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad nuobauda jam skirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant imperatyvių įstatymų reikalavimų, ji individualizuota tinkamai.

Vis dėlto, konstatavus, kad R. Č. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 122 straipsnio 1 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai, todėl jo skundo dalies dėl administracinės teisenos jam nutraukimo pagrindo tenkinti nėra, priešinga išvada darytina dėl skundžiamame institucijos nutarime išdėstyto sprendimo įpareigoti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį atlyginti nukentėjusiajam asociacijai LATGA padarytą turtinę žalą.

ANK 644 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Taigi įstatymas numato galimybę turtinės žalos patyrusiems asmenims administracinio nusižengimo byloje priteisti turtinės žalos atlyginimą. Tačiau, teismo vertinimu, kiekvienu atveju svarstant šį klausimą, byloje privalo būti neabejotinai, aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta nukentėjusio asmens valia tokiai žalai atlyginti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinių nusižengimų kodeksas, kaip kodifikuotas teisės aktų rinkinys, privalo būti analizuojamas sistemiškai. Nors ANK 644 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta, kokia konkrečia forma nukentėjusiojo asmens valia turtinei žalai priteisti turi būti išreiškiama, tačiau ANK 645 straipsnio 2 dalies nuostatos neabejotinai suponuoja išvadą, kad šią teisę nukentėjusysis gali realizuoti pareikšdamas civilinį ieškinį byloje.

Šiuo atveju toks procesinis dokumentas institucijai nebuvo pateiktas. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas tai patvirtino bei papildomai nurodė, kad įprastai dėl žalos atlyginimo asociacija kreipiasi civilinio proceso tvarka. ATGTĮ 86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kolektyvinio administravimo organizacijos kolektyviai administruojamas autorių teises ir gretutines teises gina teisme pagal savarankišką ieškinio teisę <...> pareikšdamos ieškinį dėl kolektyvinio administravimo pajamų išieškojimo iš kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos ar nemokėdami kolektyvinio administravimo pajamų naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Nors to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma yra nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais <...>, tačiau šiuo atveju, kaip matyti iš asociacijos LATGA institucijai pateikto rašto (administracinio nusižengimo bylos l. 6–7), akivaizdu, jog galimos žalos dydis jame nurodytas tik „preliminariais skaičiavimais“. Šiuos skaičiavimus asociacijos LATGA atstovai pagrindė teismo posėdžio metu, tačiau, vis dėlto, kaip matyti ir iš minėto rašto, net ir pats nukentėjusiojo atstovas, jame nurodydamas patirtos žalos dydį, šio dokumento nelaikė reikalavimu atlyginti turtinę žalą, kadangi jame išreikštas tik asociacijos ketinimas prašymą atlyginti padarytą žalą pateikti ateityje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamame nutarime įpareigojimas atlyginti žalą nurodytas ne rezoliucinėje, o aprašomojoje dalyje prie „kitų aplinkybių“. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – R. Č., taigi ir teisinės pasekmės dėl jo veiksmais kilusios žalos atlyginimo šiuo procesiniu sprendimu galėjo kilti šiam asmeniui, tačiau minėtą įpareigojimą nurodyta įvykdyti juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, skundžiamame nutarime nebuvo priimtas sprendimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, o tik nurodomas įpareigojimas atlyginti nesumokėtą autorinį atlyginimą, kas, teismo vertinimu, negali būti prilyginama institucijos sprendimui priteisti turtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei byloje nesant jokio procesinio dokumento, kuriuo aiškiai ir nedviprasmiškai būtų išreikšta nukentėjusiojo asmens valia atlyginti jam administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą, ši skundžiamo institucijos nutarimo dalis keičiama, panaikinant sprendimą įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti nesumokėtą 2 117,50 Eur autorinį atlyginimą asociacijai LATGA.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini):

Panaikinti šio nutarimo dalį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti nesumokėtą 2 117,50 Eur autorinį atlyginimą asociacijai LATGA.

Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 25 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.