Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-06-16 · Administracinė byla Nr. I-1497-580/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-06-16
Bylos Nr.
I-1497-580/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
V. Š., J. Č., A. G., R. B., J. M., L. P., M. C., L. G., N. K., R. K., R. M., A. Š.
Atsakovas
Vyriausiajai
SPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Š., J. Č., A. G., R. B., J. M., L. P., M. C., L. G., N. K., R. K., R. M., A. Š. skundą atsakovui Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. Š., J. Č., A. G., R. B., J. M., L. P., M. C., L. G., N. K., R. K., R. M., A. Š. kreipėsi į teismą su skundu prašydami priteisti iš atsakovo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp jiems faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2003-09-01 buvo privalu mokėti: V. Š. 34 939,05 Lt; A. G. 48 451,78 Lt; R. B. 35 190,68 Lt; J. M. 38 072,97 Lt; L. P. 9 282,86 Lt; J. Č. 8 713,20 Lt; M. C. 25 089,15 Lt; L. G. 5 475 Lt; N. K. 22 973,04 Lt; R. K. 24 130,57 Lt; R. M. 5 575,16 Lt; A. Š. 5 992,90 Lt.

Paaiškino, kad mano, jog skaičiuojant darbo užmokestį, taikomas prieštaraujantis Konstitucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Nurodo, kad V. Š., A. G. R. B., J. M., L. P. yra valstybės pareigūnai, dirbantys Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje. Apskaičiuojant jiems darbo užmokestį taikomas Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 str. 1 d. (galiojusią iki 2006-08-08) valstybės pareigūnų pareiginės algos skaičiuojamos taikant Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA) dydžio koeficientus. J. Č., M. C., L. G., N. K., R. K., R. M., A. Š. yra valstybės tarnautojai, dirbantys Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje. Apskaičiuojant jiems darbo užmokestį taikytas Valstybės tarnybos įstatymas. Jo 24 str. 2 d. (galiojusioje iki 2006-08-08) buvo įtvirtinta, jog pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš MMA.

Vyriausybė 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, nustatė 450 Lt MMA, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo nustatyta 430 Lt MMA. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose MMA dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA. Remiantis minėtais Vyriausybės nutarimais valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams MMA dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme bei Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas darbo užmokesčio skaičiavimo mechanizmas buvo orientuotas į tai, kad valstybės pareigūnų bei valstybės tarnautojų atlyginimai didės atsižvelgiant į valstybės ekonomikos augimą, todėl buvo pasirinktas atlyginimo skaičiavimo pagrindas - minimali mėnesinė alga. MMA turėtų būti skaičiuojama proporcingai didinant taip, kaip ir darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Tačiau taip neįvyko ir minimaliai mėnesinei algai siekiant net 600 Lt valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams toliau buvo taikomas 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis.

Kadangi Vyriausybė 2003-07-18 nutarimu Nr. 937, 2004-03-24 nutarimu Nr. 316, 2005-05-04 nutarimu Nr. 361 ir 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 nusprendė valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams, kaip išskirtinei grupei, MMA nedidinti, valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis ir taip buvo pažeisti Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas, teisinės valstybės, visų asmenų lygybės bei nuosavybės teisės principai.

Šalies argumentai

Pareiškėjos R. B., J. M. papildydamos skundą nurodė dar vieną pagrindą reikalavimo tenkinimui. Šių pareiškėjų nuomone, jų atžvilgiu turi būti taikomas Konstitucinio Teismo 1995-12-06 nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-03-31 nutarimo Nr. 465 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-03-03 nutarimo Nr. 124 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų, valstybinio arbitražo, prokuratūros bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų darbo apmokėjimo” dalinio pakeitimo” atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 46 straipsnio pirmajai daliai, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio pirmajai daliai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymui, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymui ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų” ir 1994-10-13 Ministrų komiteto rekomendacija Nr. R(94)12, turėtų būti taikomos ir nepriklausomumo socialinės (atlyginimo) garantijos. Pareiškėjos nurodo, kad minėta rekomendacija taikytina visiems teismines funkcijas įgyvendinantiems asmenims, kurie sprendžia su konstitucine, baudžiamąja civiline, komercine ar administracine teise susijusias bylas. Šiuo nutarimu remiamasi Konstitucinio teismo nutarime. Rėmėsi Lietuvos Konstitucinio Teismo aiškinimais, kad ,,bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuojami kaip kėsinimasis į teisėjų ir teismų nepriklausomumą”.

Pareiškėjos papildomai pažymėjo, kad Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 str. 3 d. įtvirtinta, kad išskyrus išimtis, kurias nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas arba kiti įstatymai Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendžia ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, mano, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nariams turi būti taikomos ir nepriklausomumo socialinės (atlyginimo) garantijos. Atitinkamai, drauge su minėta Ministrų Tarybos rekomendacija, turi būti atsižvelgiama ir į Lietuvos Konstitucinio teismo jurisprudenciją. Pareiškėjų nuomone, tuo, kad 2003-2006 metais didinant minimalią mėnesinę algą kitiems asmenims ir to nedarant pareigūnų bei teisėjų atžvilgiu, atlyginimas buvo mažinamas.

Pareiškėjos R. B., J. M., M. C., R. K., R. M. pateikė prašymus bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (b. l. 9, 10, 11, 12, 13)

Atsiliepimas

Atsakovas Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjams darbo užmokestį mokėjo atsižvelgdama į galiojančių teisės aktų nuostatas. Pareiškėjai skunde iš esmės ginčija taikymą Vyriausybės nutarimų, kurių teisėtumą jau patvirtino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu. Informavo, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos atstovas nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvaus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjai V. Š., A. G., R. B., J. M., L. P. yra valstybės pareigūnai, o J. Č., M. C., L. G., N. K., R. K., R. M., A. Š. yra valstybės tarnautojai, dirbantys Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje.

Pareiškėjai kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3371), Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr. 45-1444) ir Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr. 35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jiems darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama kitiems darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1.2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr. 316 1.2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą mokėti pareiškėjams kitokio dydžio darbo užmokestį ir išmokėti pareiškėjų nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką, todėl prašymas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką atmestinas.

1994-10-13 Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(94)12 Dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmingumo ir vaidmens nurodyta, jog neprofesionaliems teisėjams ir kitiems asmenims, vykdantiems teismines funkcijas, taikomi šioje rekomendacijoje nurodyti principai, išskyrus atvejus, kai iš konteksto aišku, kad tam tikri principai taikomi tik profesionaliems teisėjams, pavyzdžiui principai, susiję su atlyginimu ir teisėjų karjera. Toks taikymo apibrėžimas akivaizdžiai rodo, kad rekomendacijos nuostatos, susijusios su atlyginimu, taikomos tik profesionaliems teisėjams. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nariai nėra profesionalūs teisėjai, todėl rėmimasis rekomendacija šioje byloje negalimas. Nurodymas Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 str. 3 dalyje, kad administracinių ginčų komisijos sprendžia ginčus priskirtus administracinių teismų kompetencijai, o Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendžia ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai nereiškia, jog komisija ginčus nagrinėja vykdydama teismo funkcijas. Tai reiškia tik tiek, kad esant ginčui Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnyje priskirtam administracinio teismo ar papildomai Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai asmenys gali kreiptis į komisiją kaip išankstinį ginčų nagrinėjimo ne teisme organą. Teisės aktais nenumatytas atlyginimo didinimas ar mažinimas sutinkamai su situacija ūkyje, todėl šis argumentas nėra teisiškai reikšmingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 d. 1 p.,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė