Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-288-18-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-21
Bylos Nr.
1A-288-18-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladas Nikitinas (pirm.), Stasys Lemežis, Alvyra Ona Kvaraciejūtė
Nuteistasis
V. B.
Advokatai
Saulius Žentelis
Kategorijos

Pranešėjas Vladas Nikitinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-288/2010 m.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.,

1.2.20.5., 2.1.4.11.3., 2.1.7.4., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

Vilnius, 2010 m. balandžio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vlado Nikitino,teisėjų Alvyros Onos Kvaraciejūtės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai,gynėjui advokatui Sauliui Ženteliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. gynėjo advokato Sauliaus Žentelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteista pagal LR BK 235 str. 1 d. 40 MGL dydžio (5 000 Lt) bauda.

Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja, davė melagingus parodymus, t.y. 2006 m. birželio 13 d., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-01075-03 dėl Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo Generalinės prokuratūros patalpose, esančiose A.Smetonos g. 4, Vilniuje, nuo 08.50 val. iki 09.35 val. apklausiama liudytoja ir būdama įspėta pagal LR BK 235 str. 1 d. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2006-03-09 kasos išlaidų orderyje Nr. 152, eilutėje „gavėjo parašas“ parašas yra tik panašus į jos parašą, o rankraštinį tekstą „penki tūkstančiai Lt“ įrašė ne ji, 2006-03-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 106, eilutėje „gavėjo parašas“ yra ne jos parašas, o įrašą „dvidešimt tūkstančių“ įrašė ne ji, kasos išlaidų orderyje be datos išrašytame „už vasarį“ 10 000 litų sumai, eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašė ne ji.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistosios V. B. gynėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos apkaltinamąjį nuosprendį ir V. B. išteisinti.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendį grindė liudytojo A. M. parodymais ir rašytiniais bylos įrodymais (V. B. pateiktais rašytiniais paaiškinimais apie 2006-06-13 vykusią jos apklausą). Tačiau teismas, analizuodamas A. M. parodymus ir V. B. paaiškinimus, neįvertino tos aplinkybės, kad apklausos metu tarp jų buvo kilusi konfliktinė situacija, o A. M. nepaaiškino V. B. jos procesinės padėties perspektyvų, šių asmenų parodymus vertino atsietai, todėl negalėjo objektyviai aprašyti V. B. apklausos Generalinėje prokuratūroje. Be to, nepaisant minėtų V. B. rašytinių paaiškinimų, nuosprendyje konstatuota, jog baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01075-03 apklausos protokole nurodyti nuteistosios teiginiai nelaikytini parodymais apie savo veiksmus, galinčius užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Vadovaujantis LR BPK 6 str., 305 str., teismo motyvai turi būti aiškūs, kad nekiltų abejonių dėl jų argumentacijos. Tokiu būdu apylinkės teismas turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, apie kieno veiksmus V. B. buvo apklausiama.

Nuteistosios gynėjo teigimu, išanalizavus liudytojo apklausos, kurios metu V. B. davė parodymus, protokolo turinį (prokuroro A. M. užduodamus klausimus bei V. B. atsakymus), galima daryti išvadą, jog V. B. buvo apklausiama išimtinai apie jos veiksmus, t.y. apie tai, ar ji gaudavo pinigus iš Darbo partijos atstovų, kokios konrečiai sumos jai buvo perduodamos, ar ji pasirašinėjo kasos orderius ir pan.

Apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad V. B. yra techninė darbuotoja, pati nenustatinėjusi Ž. Ž. sutarties su Darbo partija sąlygų, įkainių, taip pat nelėmusi, kokios sumos už Ž. Ž. koncertus turi būti išmokamos, o jai sumokėtos sumos, nors ir skyrėsi nuo nurodytų sutartyje, buvo suderintos su Ž. Ž. ir jai, kaip Ž. Ž. vadybininkei, išmokėtos pagal buhalterinės apskaitos dokumentus. Apelianto manymu, tokių teiginių nuosprendyje negalėjo būti, kadangi pagal LR BPK 20 str. 5 d. ir 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje bei įvertinti teismo pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje nei V. B., nei Darbo partijos atstovai, nei Ž. Ž. nebuvo apklausti apie tai, kas įėjo į nuteistosios pareigas, kokias funcijas ji atliko sutarčių su Darbo partija pasirašymo procese ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad teismas V. B. kaltę grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos ir tiriamos įrodymų tyrimo metu, jas vertino nuteistosios nenaudai, gynėjas daro išvadą, jog teismas pažeidė V. B. teisę į teisingą, nepriklausomą ir nešališką teismą.

Be to, apeliantas mano, kad apylinkės teismas, nustatęs V. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektą ir objektyviąją pusę, tinkamai neatskleidė subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad de facto nėra pagrindo teigti, jog nuteistoji buvo verčiama duoti parodymus prieš save, o jos teiginiai dėl grėsmės būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn egzistavimą tėra prielaida, tačiau šios išvados buvo padarytos remiantis liudytojo A. M. parodymais bei aplinkybėmis, nustatytomis teisminio nagrinėjimo metu. Tuo tarpu V. B. apklausos metu šie faktai nebuvo žinomi, ji nežinojo ir negalėjo žinoti, ar dėl duotų parodymų jai negrės atsakomybė ateityje. Nuteistoji savo rašytiniuose paaiškinimuose detaliai nurodė, kokios faktinės aplinkybės nulėmė jos baimę bei tolesnį elgesį, tačiau teismas padarė išvadą, jog V. B. nepaneigė fakto, kad liudytojo apklausos protokole užfiksuotos jos per apklausą nurodytos aplinkybės. Tuo tarpu V. B. argumentas, kad ji buvo apklausiama dėl savo veiksmų, teismo buvo atmestas nurodant, jog jos parodymai, duoti apklausos pas A. M. metu, nelaikytini parodymais apie savo veiksmus, galinčius užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Vis dėlto apylinkės teismas nepasisakė, ar V. B. nurodytos aplinkybės ir faktai, žinomi jai apklausos, vykusios 2006-06-13 metu, objektyviai galėjo nulemti jos įsitikinimą, kad ji yra kažkuo įtariama ir apklausiama dėl savo galimai neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, jog teismas nenustatė vieno iš esminių V. B. inkriminuojamos veikos elementų – tyčios buvimo.

Nuteistosios V. B. gynėjo manymu, apylinkės teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėjo padaryti išvadą, jog V. B., iškviesta liudyti Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje, buvo verčiama duoti parodymus apie savo veiksmus, tokiu būdu pažeidžiant principą, draudžiantį duoti parodymus prieš save, todėl V. B. atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas LR BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistosios V. B. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 235 str. 1 d., t.y. kaip melagingų parodymų davimą.

Pagal LR BK 235 str. 1 d. baudžiamas tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusio asmeniu davė melagingus parodymus. Šiomis nusikalstamomis veikomis trukdoma normaliam ikiteisminio tyrimo subjektų ar teismo darbui. LR BK 235 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti teisingus parodymus. Tokios pareigos bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą liudytojas ar nukentėjęs asmuo būna patvirtinęs savo parašu. Kaltininkas taip pat suvokia, kad pateikia tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Tai patvirtina ir kaltininko parašas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose.

Iš 2006 m. birželio 13 d. apklausos protokolo (b.l. 10-11) matyti, kad V. B. buvo apklausta kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01075-03 laikantis LR BPK 183 str. nustatytų liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos. Liudytojai buvo išaiškintos LR BPK 81 str. ir 83 str. numatytos liudytojo teisės ir pareigos, tarp jų – ir pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jai žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Taip pat V. B. buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai V. B. patvirtino savo parašu.

Minėtame 2006 m. birželio 13 d. apklausos protokole užfiksuota, kad apklausos metu V. B. buvo pateikti trys kasos išlaidų orderiai: 2006-03-09 kasos išlaidų orderis Nr. 152, 2006-03-01 kasos išlaidų orderis Nr. 106 ir kasos išlaidų orderis be datos. Pateikęs susipažinti kiekvieną iš šių kasos išlaidų orderių, prokuroras liudytojai uždavė konkretų klausimą – ar ant šių dokumentų yra V. B. parašas ir ar jos ranka ant orderio Nr. 152 padarytas įrašas „penki tūkstančiai Lt“, ant orderio Nr. 106 – įrašas dvidešimt tūkstančių Lt“. Į šiuos klausimus V. B. aiškiai ir konkrečiai atsakė, jog ant minėtų kasos išlaidų esantys parašai ir įrašai apie gautas pinigų sumas yra ne jos. Protokole užfiksuotų prokuroro užduodamų klausimų bei V. B. pateiktų atsakymų teisingumą pastaroji patvirtino savo parašu.

V. B. kaip liudytoją apklausęs prokuroras A. M. nurodė, kad jis, kaip LR Generalinės prokuratūros prokuroras, ikiteisminio tyrimo dėl galimai Darbo partijoje vykdytos „juodosios buhalterijos“ atlikimo metu iškvietė V. B. telefonu į apklausą informavęs pastarąją, kad ji kviečiama pasiaiškinti dėl Darbo partijos išmokėtų honorarų Ž. Ž.. V. B. atvykus į apklausą, jai buvo paaiškinta, kad ji bus apklausiama kaip liudytoja. V. B. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat informuota, kad yra atliekamas Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ tyrimas, kuriame aiškinamasi dėl Darbo partijos ture per Lietuvą dalyvavusiam Ž. Ž. išmokėtų honorarų, jų dydžių, susitarimų dėl honorarų, susitarimų suderinimo. V. B. buvo paprašyta paaiškinti, kas jai žinoma apie nurodytas aplinkybes, tačiau ji priekaištavo, kad yra trukdoma, nuolat reiškė nepasitenkinimą, laisvai pasakoti atsisakė, todėl A. M. nurodo uždavęs konkrečius klausimus, į kuriuos V. B. atsakė. Tiek klausimus, tiek atsakymus jis pažodžiui užrašė į protokolą. Be to, apklausos metu V. B. buvo parodyti kasos išlaidų orderiai, kuriuose įrašyta jos pavardė, tuomet jis (prokuroras) liudytojos klausė, ar ji gavo šias sumas, ar pasirašė pateiktuose orderiuose. Kadangi į apklausą V. B. atsinešė sutartį, kurioje nurodyta suma skiriasi nuo pagal orderius gautos sumos, A. M. nurodo apie tai paklausęs V. B. ir nepagalvojęs, kad tai galėjo duoti pagrindą V. B. manyti, jog ji pati įtariama kokių nors neteisėtų veiksmų padarymu.

Byloje surinkti faktiniai duomenys rodo, kad 2006 m. birželio 13 d. liudytojos apklausos metu V. B. pateiktus kasos išlaidų orderius pasirašė ir įrašus apie pinigų sumas padarė būtent V. B.. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-01-03 specialisto išvadoje Nr. 11-3332 (06) (b.l. 29-31) nurodyta, kad 2005 metų kasos išlaidų orderyje be numerio, eilutėje „Gavėjo parašas“, pasirašė V. B., 2006-03-09 kasos išlaidų orderyje Nr. 152, eilutėje „Gavau“, rankraštinius įrašus „penkis tūkstančius Lt 00“ įrašė ir eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė V. B., 2006-03-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 106, eilutėje „Gavau“, rankraštinius įrašus „dvidešimt tūkstančių Lt 00“ ir datos eilutėje rankraštinius įrašus „6 kovo 1“ įrašė bei eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė V. B.. Šie įrodymai patvirtina, kad V. B., 2006 m. birželio 13 d. vykusios liudytojos apklausos metu nurodydama, kad pateiktuose kasos išlaidų orderiuose esantys parašai ir įrašai apie gautas pinigų sumas yra ne jos, tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas, pripažinęs V. B. kalta už melagingų parodymų davimą, tinkamai neatskleidė subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės, t.y. nenustatė tyčios buvimo, faktiniai bylos duomenys tai paneigia ir neabejotinai patvirtina, jog nuteistoji 2006 m. birželio 13 d. vykusios liudytojos apklausos metu žinojo savo procesinę padėtį, teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti teisingus parodymus bei atsakomybę už šios pareigos nevykdymą. Neigdama savo parašą kasos išlaidų orderiuose Nr. 152, 106 ir orderyje be numerio eilutėje „Gavėjo parašas“ bei savo rankraštinius įrašus minėtų orderių eilutėje „Gavau“, ji suvokė, kad liudytojos apklausos metu duoda aiškiai tikrovės neatitinkančius parodymus. Ta aplinkybė, jog davusi tikrovės neatitinkančius parodymus, V. B. pasirašė 2006 m. birželio 13 d. liudytojos apklausos protokolą, nurodydama, kad jis surašytas teisingai, patvirtina, jog nuteistoji suprato ir norėjo, kad būtent tokia informacija būtų užfiksuota šiame procesiniame dokumente ir panaudota byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog apklausos metu paklausta, ar sutinka duoti rašysenos pavyzdžius lyginamajam tyrimui siekiant nustatyti, ar ant pateiktų kasos išlaidų orderių yra jos parašai, V. B. nurodė, jog parašų neduos; rašysenos ir parašų pavyzdžius ji davė tik pritaikius procesinę prievartos priemonę (t.y. skyrus baudą). Kolegijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat rodo, jog V. B. suprato, kad atlikus parašų ir rašysenos tyrimą jos duoti parodymai bus paneigti. Suklydimo galimybę paneigia ir tai, kad papildomai apklausiama 2006-07-05, V. B. savo ankstesnių parodymų nepapildė ir nepaneigė. Be to, byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, patvirtinančių, kad apklausiama kaip liudytoja V. B. patyrė kokius pašalinius veiksnius, išskyrus jos pačios įtarimus, kad už kažką jai gali grėsti atsakomybė. Šiuo atveju tariamai konfliktinė situacija, susidariusi apklausos metu tarp liudytojos ir prokuroro, taip pat nepateisina to, jog V. B. neigė pasirašiusi orderius. Taigi, V. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja, pati laisva valia nurodė, kad parašai orderiuose yra ne jos.

Kaip minėta, 2006 m. birželio 13 d. nuteistoji kaip liudytoja apklausta baudžiamojoje byloje, kurioje įtariamai buvo pareikšti kitiems asmenims, bet ne V. B.. Šiuo metu byla dėl Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme; šioje byloje V. B. įtraukta į teisiamajame posėdyje apklaustinų liudytojų sąrašą. Šios aplinkybės rodo, kad minėtoje baudžiamojoje byloje V. B. neturėjo pagrindo pati būti apkaltinta kitiems inkriminuotų nusikaltimų padarymu. Pati nuteistoji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, dėl kokios konkrečios nusikalstamos veikos jai galėjo būti pareikšti įtarimai, tik apylinkės teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose abstrakčiai nurodė, jog apie tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01075-03 dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos, sužinojo 2006 m. gegužės mėn. iš televizijos laidų, o kadangi Darbo partijos buhalterijoje buvo jos pasirašyti įvairūs dokumentai (kasos pajamų orderiai, sutartys), suprato, kad jai irgi teks dalyvauti šiame procese, todėl apėmė nerimas, jog galėjo padaryti kažką neteisėto. Tokiu būdu pati galimybė to, kad ateityje V. B. gali būti pareikšti įtarimai dėl minėtos apklausos metu tiriamų aplinkybių, yra tik prielaida, kurią patvirtinančių faktinių duomenų apeliacine tvarka narinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad V. B. buvo verčiama duoti parodymus apie savo veiksmus, yra nepagrįsti. LR Konstitucijos 31 str. 3 d. esmė yra ta, kad asmuo negali būti kokiu nors būdu verčiamas duoti parodymus prieš save. Pagal LR BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., įtvirtinančias šią konstitucinę nuostatą, asmeniui, apklausiamam apie savo paties tikėtinai padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str. 1 d. Liudytojui negali būti užduodami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindas reikšti įtarimus ar kaltinimus šiam proceso dalyviui. Nustatyta, kad V. B. ne tik procesine prasme niekada nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl aplinkybių, kurios tiriamos nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, o jos, kaip liudytojos apklausa, vyko nepažeidžiant tokios apklausos taisyklių ir tvarkos, tačiau ir V. B. asmeniniai įtarimai apie grėsmę būti patrauktai atsakomybėn yra prielaida, prieštaraujanti objektyviems bylos duomenims.

Nors apeliantas teigia, jog teisiamajame posėdyje nei V. B., nei Darbo partijos atstovai, nei Ž. Ž. nebuvo apklausti apie tai, kas įėjo į nuteistosios pareigas, kokias funkcijas ji atliko sutarčių su Darbo partija pasirašymo procese ir pan., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad V. B. apylinkės teisme apskritai atsisakė duoti žodžiu parodymus ir atsakinėti į atskirus klausimus, teismui pateikė tik rašytinius paaiškinimus, proceso dalyviai nepateikė jokių prašymų apklausti aukščiau minėtus asmenis. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistosios pareigas, funkcijas pasirašant sutartis su Darbo partija tik pagrįsdamas savo nuomonę apie tai, jog V. B. nebuvo verčiama duoti parodymus prieš save.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad V. B., būdama liudytoja, ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, t.y. apylinkės teismas pagrįstai ją pripažino kalta pagal LR BK 235 str. 1 d.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. V. B. padarė nesunkų nusikaltimą. Ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu yra dirbanti. V. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas pagrįstai parinko sankcijoje už padarytą nusikaltimą nurodytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatė mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Taigi, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Atmesti nuteistosios V. B. gynėjo advokato Sauliaus Žentelio apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Vladas NikitinasTeisėjai Alvyra Ona KvaraciejūtėStasys Lemežis