Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui T. D.,

atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims: E. A., A. B., T. M., V. P., gynėjams advokatams Vidai Kebečienei, Rasai Kalkauskienei, Valerijui Karpovui, Viliui Mulevičiui, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. B. atstovui A. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis LR BK 93 straipsniu, ir byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str., 87 str., skirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės – 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei elgesio apribojimas 3 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

E. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu, ir byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str., 87 str., E. A. skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei elgesio apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

T. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu, ir byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str., 87 str., T. M. skirtos auklėjamojo poveikio priemones – 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei elgesio apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu, ir byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str., 87 str., V. P. skirtos auklėjamojo poveikio priemones – 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei elgesio apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. A., A. B., T. M., V. P., nuteisti už tai, kad būdami nepilnamečiai, veikdami kartu, 2010 m. sausio 3 d. apie 19.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. P. ne mažiau kaip dvylika smūgių kojomis į galvą, taip padarė A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei nukentėjusiajam V. D. sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis į galvą, taip sukėlė V. D. fizinį skausmą, taigi viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje E. A., A. B., T. M., V. P., jų gynėjai, atstovas A. B. prašė apelicinį skundą atmesti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo V. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija baudžiamosios bylos nutraukimo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nukentėjusysis nesutinka su nuosprendžio dalimi, kurioje atmestas jo civilinis ieškinys.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys atmestas pagrįstai. Teismas nurodė civilinio ieškinio atmetimo motyvus. Kolegija sutinka su teismo pateiktais argumentais. Nuosprendyje teismas nurodė, kad byloje nepavyko nustatyti objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad nusikaltimo metu, dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis prarado turėtą laikrodį „Armani“. Kaltinamieji nurodė, kad pas nukentėjusįjį laikrodžio nematė, o ir pats nukentėjusysis apie laikrodžio praradimą policijos pareigūnams pranešė tik praėjus trims mėnesiams po įvykio, nurodydamas abejotiną priežastį, kad apie laikrodžio praradimą nepranešė, nes nenorėjo sakyti žmonai. Teismas nurodė, kad pateikti laikrodžio įsigijimo dokumentai rodo, kad laikrodis panašesnis į moterišką. Teismas nurodė, kad yra pagrindo abejoti, ar nukentusysis apskritai turėjo laikrodį įvykio metu. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę dėl laikrodžio praradimo, teismas padarė išvadą, kad civilinis ieškinys neįrodytas. Kolegijos nuomone, ši teismo išvada pagrįsta. Kolegija pažymi, kad civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis pirmiausiai įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) taisykles (BPK 113 straipsnis). Civilinio ieškinio išsprendimo klausimus reglamentuoja BPK 115 straipsnis. Minėtos normos 1 dalis numato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinis ieškinys turi būti pagrįstas ir įrodytas. Šiuo atveju teismo išvada apie tai, kad civilinis ieškinys neįrodytas, yra pagrįsta. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis V. D. dėl prarasto laikrodžio pareiškė 1 040 Lt civilinį ieškinį. Nukentėjusysis pateikė teismui laikrodžio įgijimo dokumentus, paaiškino, jog laikrodį jam padovanojo posūnis prieš šešerius metus. Šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis buvo gavęs dovanų minėtą laikrodį, tačiau byloje nenustatyta jokių neginčytinų duomenų, kad šį laikrodį nukentėjusysis turėjo įvykio metu, bei nenustatyta jokių objektyvių neginčytinų duomenų, jog nukentėjusysis jo neteko būtent įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino įrodymus dėl šios aplinkybės bei pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmetė. Teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos bylos duomenimis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jomis netikėti. Byloje neginčytinai nustatyta, jog nusikalstama veika padaryta 2010 m. sausio 3 d. Netrukus po įvykio, 2010 m. sausio 12 d., apklaustas liudytoju V. D. nenurodė, jog būtų netekęs laikrodžio. Šios apklausos metu teigė, kad turtinė žala jam nepadaryta, pretenzijų neturi. Apie laikrodžio praradimą V. D. nurodė tik po trijų mėnesių apklaustas 2010 m. balandžio 16 dieną. Teisme apklausti kaltinamieji teigė nematę pas nukentėjusįjį laikrodžio. Nukentėjusysis teigė, jog laikrodį turėjo. Taigi kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymai prieštaringi, o nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės apie turėtą laikrodį įvykio metu ir jo praradimą nusikaltimo metu nepatvirtina kiti bylos duomenys. Dėl šių aplinkybių pagrįstas teismo motyvas, jog nepavyko nustatyti objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad nusikaltimo metu dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis prarado turėtą laikrodį „Armani“. Be to, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes (laikrodis brangus, vertingas, pirmojoje apklausoje nukentėjusysis nenurodė, jog laikrodžio pasigedo iš karto po įvykio, kreipėsi dėl jo praradimo tik po trijų mėnesių), teisėjų kolegijos manymu, teismas pagrįstai nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad dėl laikrodžio į policiją kreipėsi tik sužinojus žmonai, vertino kaip abejotiną priežastį. Šių duomenų visuma patvirtina, jog nėra objektyvių neginčytinų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad nukentėjusysis įvykio metu turėjo ir prarado laikrodį būtent dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog civilinis ieškinys byloje neįrodytas, pagrįsta, nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys atmestas pagrįstai. Nuosprendis dėl civilinio ieškinio išsprendimo teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nukentėjusiojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.