- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-13
- Bylos Nr.
- 2S-1085-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- UAB ,,Jandasta“
Teisėjas R. V.- Jankūnienė Proc. sprendimo kategorijos: 94.2.4;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. spalio 13 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovui UAB ,,Jandasta“ civilinėje byloje dėl sutartinės prievolės įvykdymo pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė J. D. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė išreikalauti iš UAB ,,Jandasta“ duomenis apie J. D. pinigines įmokas, atliktas 2008-04-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir pateikti rašytinį patvirtinimą apie galutinį ir tinkamą sutarties įvykdymą; pripažinti, jog ieškovė pagal 2008-04-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nuosavybės teise įgijo butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. įr. Nr. 44/762496, 1/34 d. automobilių stovėjimo aikštelę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg įr. Nr. 1/39754, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., Vilniaus miesto savivaldybėje, sutartines prievoles įvykdė galutinai ir tinkamai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2008-04-10 ieškovė iš UAB ,,Jandasta“ įsigijo butą/patalpą unikalus (duomenys neskelbtini), 1/34 d. automobilių stovėjimo aikštelę, unkalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/36 d. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., Vilniaus mieste. Pagal 2008-04-09 sutarties sąlygas, pardavėjui iki sutarties sudarymo buvo sumokėta 178 000 Lt suma, likusi suma turėjo būti sumokėta per 40 dienų, todėl VĮ Registrų centro pažymėjime Nr. 70965 buvo atlikas įrašas, kuriame įgytą turtą draudžiama perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovė išvyko į užsienį ir įgaliojimus atstovauti ieškovę visuose sutartiniuose santykiuose suteikė savo tėvui E. D., iš kurio sąskaitos 2008-04-25 atsakovui buvo padarytas 170 000 Lt mokestinis pavedimas, kuriame nurodyta, jog tai ,,dalinis apmokėjimas pagal nekilnojamojo turto sutartį už J. D.“. 2008-06-18 iš Vilniaus miesto 24-o notarų biuro buvo gautas pranešimas, dėl vienašališko sutarties nutraukimo, nes ieškovė laiku nesumokėjo 32 000 Lt sumos. Tą pačią dieną ieškovės atstovas, susitiko su atsakovo direktoriumi ir susitarė dėl likusios sumos sumokėjimo ir 32 000 Lt sumą dalimis po 1000 Lt ir 2 000 Lt pervedė atsakovui. Atsakovo direktorius jokių atsiskaitymo dokumentų neišduodavo, tačiau sumokėjus visus pinigus, paskambino notarui ir suderino laiką dėl galutinio atsiskaitymo patvirtinimo surašymo, tačiau sutartu laiku atsakovo direktorius nepasirodė, nors telefonu pripažino, jog sutartis įvykdyta tinkamai. Vėliau atsakovo direktorius ėmė vengti bendravimo su ieškove bei vengė patvirtinti tinkamą prievolės įvykdymą. Atsakovas nepriėmė jos siunčiamų registruotų laiškų, todėl prašė teismo procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartimi ieškinys atsisakytas priimti. Ieškovei išaiškinta, jog su ieškiniu ji gali kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.
Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl tinkamos teismingumo taisyklės taikymo, būtina nustatyti ginčo objektą ir pobūdį. Išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 32 str. 2 d., 329 str. 2 d. 6 p.). Įvertinęs ieškinio reikalavimo pobūdį, teismas padarė išvadą, kad ieškovės įsigytas turtas yra teritorijoje, priklausančioje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijai (1994-06-15 d. LR įstatymo Nr. I-497 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Apeliacinio Teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei LR Prokuratūros reformavimo“ 7 str.) bei konstatavo, kad ieškiniu yra siekiama panaikinti apribojimus savo teisėms disponuoti ir valdyti nekilnojamą turtą, todėl sprendė, kad ieškovės ieškininiam reikalavimui taikytinos Civilinio proceso kodekso 31 straipsnio nuostatose įtvirtintos išimtinio teismingumo taisyklės. Teismo vertinimu, vien tai, jog ginčas yra kilęs iš prievolinių teisinių santykių ir ieškovė jau yra įgijusi teisę į nekilnojamą turtą, galimas ieškinio patenkinimas neturėtų įtakos ieškovės turimai nuosavybės teisei, todėl įvertinęs prie ieškinio pridėtos 2008-04-10 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, teismas padarė išvadą, jog ginčas yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamą turtą, kadangi minėtos sutarties 6.2 p. nuostatos, nesant tinkamo atsiskaitymo su pardavėju, leidžia pardavėjui vienašališkai nutraukti sutartį, kas suponuoja šalių teisių ir pareigų pagal sutartį pasibaigimą ir turtas laikomas neparduotu pirkėjui ir yra pardavėjo nuosavybė. Be to, pagal minėtą sutartį viešame registre ieškovės turtui yra įregistruotas faktas apie įsiskolinimą už įsigytą turtą ir sąlyga neperleisti turto trečiam asmeniui, t.y. suvaržytos ieškovės teisės į nekilnojamą turtą, todėl ieškovei pareiškus reikalavimą dėl daiktinių teisių į nekilnojamą daiktą suvaržymų panaikinimo, teismas sprendė, kad patenkinus ieškinį, apribojimai ieškovės daiktinėms teisėms į nekilnojamą turtą būtų panaikinti ir ji galėtų laisvai disponuoti ir valdyti nekilnojamą daiktą, todėl pripažinęs, kad teismo sprendimas gali įtakoti šalių daiktines teises į nekilnojamą turtą, padarė išvadą, jog ginčas byloje yra dėl daiktinių teisių ir bylos teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 31 straipsnio nuostatomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė J. D. atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, priimti ieškinį nagrinėti teisme.
Nurodo, kad su ieškiniu, pripažinti, jog ieškovė pagal 2008-04-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nuosavybės teise įgijo butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. įr. Nr. 44/762496, 1/34 d. automobilių stovėjimo aikštelę unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), reg įr. Nr. 1/39754, esančius (duomenys neskelbtini), Grigiškių m., Vilniaus miesto savivaldybėje, sutartines prievoles įvykdė galutinai ir tinkamai į teismą kreipiasi ketvirtą kartą. Iš pradžių ieškinys buvo pateiktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kuris atsisakė jį priimti motyvuodamas tuo, kad ieškinys turėtų būti pareikštas pagal atsakovo buveinės vietą, pareiškiant jį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Antrą kartą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atsisakė ieškinį priimti vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, nes ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi daiktu, dėl arešto panaikinimo, teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, t.y. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Trečią kartą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, atsisakė ieškinį priimti remdamasis tuo, kad ieškovė pareiškė reikalavimus dėl sutartinės prievolės įvykdymo pripažinimo ir ieškovei nepalankaus teismo sprendimo atveju, ieškovės galimybės naudotis nekilnojamuoju daiktu nepasikeistų, todėl sprendė, kad ginčas kilo iš prievolinių santykių, kuriems išimtinio teismingumo taisyklės yra netaikomos. Atsižvelgusi į teismo išaiškinimą, ieškovė ieškinį vėl pareiškė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, tačiau gavo skundžiamą nutartį, kuria ieškinys vėl atsisakytas priimti. Teismas neįvertino, jog tarp šalių ginčo, dėl teisių į nekilnojamąjį turtą nėra. Ginčas kilo dėl to, kad ieškovei tinkamai įvykdžius prievolę ir atsiskaičius su atsakovu, jai nebuvo pateikti ši faktą patvirtinantys dokumentai, nes atsakovas nepriima ieškovės siųstų kreipimusi. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog kreipiasi į teismą ,,dėl sutartinės prievolės įvykdymo pripažinimo, t.y. ieškinio dalykas mokestinių prievolių įvykdymas ir su tuo susijusių dokumentų išreikalavimu, o ne ,,dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymų panaikinimo“. Teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punktą, nes nekilnojamojo turto sandoriai sudaromi notarine forma (CK 1.74 str.), todėl vienašališkas notarine tvarka patvirtinto sandorio nutraukimas negalimas. Įsigytų nekilnojamųjų daiktų nuosavybė teisė pagal sudarytą sutartį, kuri kartu yra ir priėmimo-perdavimo aktas, viešame registre įregistruota ieškovės vardu, todėl ieškinio tenkinimo ar atmetino atveju, nebūtų teisinio pagrindo šiai aplinkybei pasikeisti. Be to, įregistruotas faktas apie ieškovoės įsiskolinimą, susijęs tik su piniginių prievolių įvykdymu, todėl be pagrindo vilkinant ieškinio priėmimą, teismas pažeidžia Civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminus ir tvarką, 2 dalyje yra nustatyti pagrindai, kuriems esant, teismas atsisako priimti ieškinį. Tai reiškia, kad, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, kurios nurodytos Civilino proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalyje, asmuo neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, nes yra nustatomos neigiamos prielaidos realizuoti procesinę teisę pareikšti ieškinį teisme. Minėti pagrindai atsisakyti priimti ieškinį yra imperatyvūs, t.y. nustačius tokius pagrindus, teismas neturi teisės pasirinkti ir privalo atsisakyti priimti ieškinį, nes tokiu atveju, esant neigiamoms prielaidoms teisės kreiptis į teismą realizavimui, civilinės bylos iškėlimas ir jos nagrinėjimas teisme negalimas. Pagal Civilinio proceso kodekso 137straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti įstatymo garantuotą teisę kreiptis į teismą.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti, jog ieškovė pagal 2008-04-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nuosavybės teise įgijo butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), reg. įr. Nr. 44/762496, 1/34 d. automobilių stovėjimo aikštelę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg įr. Nr. 1/39754, esančius (duomenys nesklebtini), (duomenys neskelbtini) m., Vilniaus miesto savivaldybėje ir sutartines prievoles pagal sutartį įvykdė galutinai ir tinkamai. Šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 16-26). Sumokėjusi dalinį įnašą 178 000 Lt, pagal 2008-04-09 sutarties sąlygas ir įsipareigojusi likusią sumą sumokėti per 40 dienų, sutiko, kad VĮ Registrų centro pažymėjime Nr. 70965 buvo atlikas įrašas, kuriame įgytą turtą draudžiama perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovė pati negalėdama atlikti mokėjimų pagal sutartį, įgaliojo (b.l. 55) tai padaryti E. D., kuris dalimis sumokėjo buto ir aikštelės kainą, tačiau atsakovo direktorius ėmė vengti bendrauti su ieškove ir jos atstovu, tokiu būdų, galutinio atsiskaitymo dokumentai ieškovei perduoti nebuvo ir ji nuosavybės teisių į norimą įsigyti nekilnojamąjį turtą neįgijo.
Civilinio proceso kodekso 31 straipsnyje nustatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalinimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo, teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
Kaip seka iš bylos duomenų, ieškovė siekia nuosavybės teise įsigyti nekilnojamąjį turtą bei automobilių stovėjimo aikštelę, ieškovės nekilnojamojo turto valdymo teisės yra apribotos, uždraudžiant perleisti nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims (b.l. 38; 44), galutinio prievolės įvykdymo dokumentai ieškovei neįteikti. Vadinasi ieškovė įgys daiktines teises į įsigytą nekilnojamąjį turtą tik patvirtinus, jog ji tinkamai atsiskaitė už įsigytą nekilnojamąjį turtą bei panaikinus taikomus apribojimus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, todėl taikytinos išimtinio teismingumo taisyklės, t.y. ieškinys turi būti pateikiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Lietuvos Respublikos 1994 m. birželio 15 d. (Nr. I-497) įstatyme ,,Dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos Apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, Apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros regormavimo“ 7 straipsnyje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorija apima Vilniaus miesto Karoliniškių, Lazdynų, Naujamiesčio, Panerių, Pilaitės, Vilkpėdės, Grigiškių seniūnijų teritorijas. Šiuo atveju nekilnojamasis turtas yra Grigiškių seniūnijoje, t.y. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl ieškinys teismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 5 str., 31 str., 115 str., 137 str., 320 str., 334 str., 338 str.).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovės priteistinos 2,80 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9853-640/2010 palikti nepakeistą, o ieškovės J. D. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš J. D. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2,80 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.