- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2-447/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02868-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- G4S Lietuva Vitransa
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vitransa“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6461-567/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vitransa“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „G4S Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo ir sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti šalių 2007 m. gruodžio 13 d. Techninės apsaugos sutarties Nr. TS13255 6.3 punkto ir tos pačios dienos Techninės apsaugos sutarties Nr. TS21366 2013-04-02 priedo Nr. 13 „Techninės apsaugos objekto duomenys“ 8 punkto nuostatas, ribojančias atsakovo civilinę atsakomybę negaliojančiomis; priteisti iš atsakovo ieškovui 210 840 Lt nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildino iš netinkamai suteiktų apsaugos paslaugų. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, leidžiant atsiskaityti su ieškovu, valstybe, valstybinio socialinio draudimo biudžetu ir darbuotojais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovo UAB „G4S Lietuva“ 210 840 Lt vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti. Nesant ar esant nepakankamai nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštavo atsakovo lėšas ar turtines teises, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti ar kitaip suvaržyti turtą, leidžiant atsakovui atsiskaityti su darbuotojais, valstybės biudžetu, Sodra ir su ieškovu. Teismas rėmėsi didele reikalavimo suma ir aplinkybe, kad šioje proceso stadijoje nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis. Todėl sprendė, kad yra rizika ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui. Teismas išaiškino atsakovui teisę prašyti ieškovą užtikrinti galimus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; atsakovo teisę prašyti teismo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ar jas panaikinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui. Teismui nusprendus panaikinti skundžiamą nutartį, prašo leisti ją vykdyti skubiai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas neįrodė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 210 840 Lt reikalavimo suma atsakovui yra didelė, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį. Šią aplinkybę pripažino ir teismas nutartyje pažymėdamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl prašomo areštuoti turto atsakovui priklausomybės. Teismas, nevertino atsakovo turtinės padėties, nes neturėjo įrodymų. Tuo tarpu, ieškovas yra atstovaujamas advokato, kuriam yra sudaryta galimybė gauti duomenis iš viešųjų registrų, todėl ieškovas, kartu su ieškiniu turėjo galimybę gauti ir privalėjo teismui pateikti viešai skelbiamą informaciją apie atsakovo finansinius veiklos rezultatus už 2012 m., duomenis, apie atsakovo vardu valdomą nekilnojamąjį turtą, taikytus areštus ir kt. Taigi, ieškovas neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas turėjo atsisakyti tokį prašymą tenkinti, kaip nepagrįstą. Pažymi, kad teismas neturėdamas duomenų apie šalių turtinę padėtį iš viso neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl arešto taikymo atsakovo turtui. Kitokios išvados reikštų, kad teismas klausimą dėl nuosavybės teisių į turtą ribojimo gali spręsti ne pagal proceso taisykles, o remiantis vien tik spėjimais ir prielaidomis. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, kaip spaudimas atsakovui įvykdyti ieškovo reikalavimus. Pažymi, kad ieškovo reikalavimas savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jis reiškia tik tarp šalių egzistuojantį ginčą.
2. Atsakovas yra finansiškai stiprus juridinis asmuo, todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės. Ieškovas nepateikė teismui tikėtinų duomenų apie atsakovo nemokumą, slapstymąsi, buveinės pakeitimą ir panašius veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas gali siekti apsunkinti ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą. Blogą finansinę padėtį turi įrodyti ieškovas. Atsakovo 2012 m. finansinės ataskaitos duomenimis atsakovas turi 20 391 274 Lt vertės ilgalaikio turto, kurį sudaro 8 320 468 Lt vertės nematerialus turtas ir 12 070 806 Lt vertės materialus turtas; 18 227 188 Lt trumpalaikis turtas, kurį sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos (8 900 565 Lt), 8 085 573 Lt pinigai ir pinigų ekvivalentai. Atsakovo veiklos apimtys 2012 m. metais gerėjo. 2012 m. atsakovas pardavė prekių ir paslaugų už 95 373 193 Lt (1,6 proc. daugiau nei 2011 m.). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas yra sparčiai auganti, patikima ir savo veiklą vystanti bendrovė. Apelianto nuomone, būtina atsižvelgti ir į atsakovo vykdomos veiklos specifiką. Atsakovas savo veiklą pradėjo dar 1995 m. Atsakovas yra didžiausia saugos sprendimus teikianti kompanija pasaulyje, dirbanti penkiuose žemynuose, 125 pasaulio šalyse. Lietuvoje atsakovas teikia daug paslaugų - techninę ir fizines apsaugas, atlieka apsaugos sistemų įrengimo ir aptarnavimo darbus, pinigų inkasavimą, pristatymą bei perskaičiavimą. Atsakovo teikiamos paslaugos yra paklausios, plačiai naudojamos ir tam tikrais atvejais turinčios viešojo intereso pobūdį. Todėl teismui, taikant laikinąsias apsaugos priemones, neįvertinus šių minėtų aplinkybių, gali būti daromas neigiamas poveikis viešajam interesui ir jis gali būti pažeistas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiai argumentais:
1. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ne visais atvejais gali pagrįsti tokią grėsmę, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos. Ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje stadijoje ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, todėl konstatuoti, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo.
2. Atsakovo (skolininko) turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą ir išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
3. Ieškovas sutinka, kad apelianto 2012 m. veiklos rodikliai yra teigiami, tačiau sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šių rodiklių nepakanka. Per metus laiko atsakovo nurodomi veiklos rodikliai galėjo ir pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, o atsakovui priklausančio turto - transporto priemonių vertė šiai dienai nėra aiški, per vienerius metus atsakovo gautinų sumų realumas taip pat kelia abejonių, taip pat į tai, kad apelianto per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro ženklią sumą -10 460 650 Lt, teismas pagrįstai užtikrino galimo būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovo vertinimu, apeliantas nepaneigė būtinybės taikyti jo turtui laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju, atsakovas gali pasinaudoti CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta teise ir sumokėti į teismo sąskaitą ginčo sumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Apeliantas prašydamas apeliacinės instancijos teismo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir skubiai vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui daro didelę žalą, pažiedžia jos teises, ar neleidžia dalyvauti civilinėje apyvartoje. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui teikia antstolio sudarytą atsakovo turto aprašą, iš kurio matyti, kad areštuotą 210 840 Lt vertės atsakovo turtą sudaro atsakovui nuosavybės teise priklausančios 5 transporto priemonės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad galiojančios laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo atsakovo teises ar interesus daugiau, nei tai buvo būtina, kai šios priemonės buvo taikytos.
5. Atsakovas reikšdamas prašymą leisti skubiai vykdyti būsimą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nenurodė, nepateikė tokio prašymo pagrindų, lemiančių nutarties skubų vykdymą, egzistavimo.
6. Nuostolių atlyginimo institutas nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismas gali netaikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jei taikant šį institutą būtų paneigta asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą, t. y. į realų teismo sprendimo įvykdymą, ypač jei atsakovai gali kitu būdu apginti savo teises.
7. Teismas nutarė pirmoje eilėje areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą ir tik jo nesant, kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti lėšas. Tačiau lėšas nutarta areštuoti tik su tam tikrais apribojimais, t. y. atsakovui leista iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokesčius įmonės darbuotojams ir mokėti mokesčius valstybei. Be to, teismas nurodė, jog areštuotas turtas neturi viršyti ieškinio sumos. Todėl teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nepažeidžiant ekonomiškumo principo. Atsakovas neįrodė, kad dėl turto arešto gali patirti realių nuostolių, jog egzistuoja nuostolių tikimybė. Be to, nagrinėjamu atveju buvo areštuoti tik atsakovo automobiliai, kuriuos atsakovas gali naudoti savo veikloje. Todėl atsakovo turto areštas nevaržo atsakovo veiklos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atsakovo atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-783/2012 ir kt.). Tačiau prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012).
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti šalių 2007 m. gruodžio 13 d. Techninės apsaugos sutarties Nr. TS13255 6.3 punkto, Techninės apsaugos sutarties Nr. TS21366 2013 m. balandžio 2 d. priedo Nr. 13 „Techninės apsaugos objekto duomenys“ 8 punkto nuostatas, ribojančias atsakovo civilinę atsakomybę negaliojančiomis bei priteisti iš atsakovo 210 840 Lt nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildino iš netinkamai suteiktų apsaugos paslaugų. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė preliminariai pagrįstu ieškiniu, didele ieškinio suma, atsakovo vengimu bendradarbiauti su ieškovu ir ginčą baigti taikiai, taip pat tos pačios vagystės metu nukentėjusių kitų asmenų galimais ieškiniais, kas apsunkintų ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi didelės ieškinio sumos prezumpcija, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra vienu iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu atsakovas pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja gera savo turtine padėtimi ir atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nebuvimu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovu patrauktas juridinis asmuo, remiantis materialiosios teisės normomis, negali būti atsakingas pagal jam pareikštus reikalavimus. Tačiau, atsakovas su atskiruoju skundu pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. 2012 m. atsakovo balanso duomenimis, atsakovas turėjo 20 391 274 Lt vertės ilgalaikio turto ir 18 227 188 Lt vertės trumpalaikio turto, iš viso 36 618 462 Lt vertės turto. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 10 460 650 Lt (2 684 694 Lt skolų už prekes ir paslaugas tiekėjams; 3 356 189 Lt su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų; 1 586 577 PVM, pelno ir kitų mokesčių įsipareigojimų; 2 610 947 Lt atidėjinių, iš kurių 2 609 796 Lt sumą sudaro atostoginiai). 2012 m. Pelno – nuostolių ataskaitos duomenimis, 2012 m. pardavimo pajamos sudarė 95 373 193 Lt; 2012 m. įmonė turėjo 9 098 043 Lt pelno (149 b. l.). Įmonės įstatinis kapitalas yra 3 000 000 Lt (30 000 vnt. akcijų). 2012 m. metų pabaigoje įmonė turėjo 24 857 812 Lt nepaskirstyto pelno. Apeliacinio teismo vertinimu, 210 840 Lt ieškinio suma, lyginant ją su atsakovo turimo turto verte, vykdomos veiklos apyvarta, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, atsakovui nėra didelė, o pateikti finansinės atskaitomybės duomenys neabejotinai patvirtina atsakovo stabilią ir gerą finansinę padėtį.
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad ieškinio sumos ir atsakovo turtinės padėties santykio vertinimas, kaip vieno iš kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas, atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu, t. y. siekiant ginčo šalių interesų pusiausvyros, turėtų būti vengiama hipotetinių įrodymais neparemtų abstrakcijų dėl galimo atsakovo turtinės padėties pasikeitimo. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo vykdomos veiklos pobūdį (apsauga, inkasacija ir kt.), taip pat ir į tai, jog įmonė vykdo veiklą nuo 1994 m., nėra teisinio pagrindo išvadai, jog įmonės veiklos rodikliai nuo pateikto ataskaitinio laikotarpio galėjo iš esmės pasikeisti taip, jog būtų pagrindas užtikrinti 210 840 Lt ieškinio sumą. Aplinkybė, kad ieškovas neturi nekilnojamojo turto, taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 144 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo prieš atsakovą ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo argumentus apie didelę ginčo sumą paneigia su atskiruoju skundu pateikti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos, teismas turi įvertinti ir spręsdamas atskirojo skundo perdavimo apeliacinės instancijos teismui klausimą. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Remiantis CPK 331 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento. Tai reiškia, jog ji iš karto tampa vykdytina, todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl skubaus šios nutarties vykdymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vitransa“ (įmonės kodas 177315458) prašymo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ (įmonės kodas 122887029) turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarties kopijas siųsti šalims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.