- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- AN2-106-383/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00960-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- S. A.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutarties S. A. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. spalio 9 d. nutarimu S. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. liepos 9 d. 14.25 val. rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ir lenkdamas kitą transporto priemonę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus, ir kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto, 1 priedo 325 punkto, 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, S. A. apylinkės teismui pateikė skundą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartimi S. A. skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. spalio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių S. A. kaltę, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu apygardos teismui S. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartį, Institucijos 2023 m. spalio 9 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas nesilaikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus vertino netinkamai, šališkai ir vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Teismo išvada, kad padarė inkriminuojamą pažeidimą, prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui. Neįrodyta, kad būtent jo automobilis aplenkė kitą važiavusį tamsios spalvos automobilį ir važiavo priekyje iškart už nežymėto kitų policijos pareigūnų automobilio ,,VW Passat“. Ši aplinkybė video kamera neužfiksuota, nors policijos pareigūnas nurodė, kad iš nežymėto automobilio buvo filmuojama ir video medžiaga buvo saugoma. Byloje yra jo prašymai susipažinti su visa bylos medžiaga, tačiau minėtas video įrašas nebuvo pateiktas.
3.2. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas rėmėsi 2023 m. rugpjūčio 17 d. policijos pareigūno D. M. tarnybiniu pranešimu ir neteisinga faktine aplinkybe, kad, sustabdžius, apeliantas neneigė lenkimo fakto ir atsiprašė. Jam atsiųstame video įraše įrašytas visas pokalbis su pareigūnais, kuris ne patvirtina, o paneigia aplinkybę, jog sutiko su pažeidimu. Išklausius policijos pareigūno monologą, aiškiai matyti imperatyvus reikalavimas kuo greičiau sumokėti baudą, kur tai padaryti, ką įrašyti į protokolą ir pan. Jokio prisipažinimo nei žodžiu, nei raštu nėra ir jo negali būti, nes pažeidimo nepadarė.
3.3. Apelianto teigimu, teismas pažymėjo, kad vaizdo medžiaga nepatvirtina, jog jo vairuojamas automobilis kirto ištisinę ženklinimo liniją, nes to nematyti. Teismas nors ir pažymėjo, kad toje atkarpoje buvo du tamsios spalvos automobiliai, kurių identifikuoti nebuvo galimybės, spėjimo būdu be pagrindo sprendė, kad pažeidimas padarytas būtent jo, o ne kito asmens vairuojamu automobiliu, nors pats nutartyje pažymėjo.
3.4. Apelianto teigimu, nutarimo priėmimo metu pareigūno D. M. tarnybinio pranešimo nebuvo, nes, paprašius susipažinti su visa bylos medžiaga, jis nebuvo pateiktas. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis surašytas 2023 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko po protokolo surašymo. Pagrįsta manyti, kad tarnybinis pranešimas buvo surašytas dar vėliau ir tik po to, kai buvo gautas jo skundas dėl nepagrįsto nutarimo. Pareigūnas D. M. teismo posėdyje patvirtino tarnybinio pranešimo surašymo aplinkybes, paaiškindamas, kad tarnybinį pranešimą surašė vadovybės prašymu žymiai vėliau. Prie tarnybinio pranešimo nėra pateikta duomenų, kad minėtas dokumentas buvo Institucijos nustatyta tvarka užregistruotas dokumentų gavimo registre.
3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad jo paaiškinimą „nepastebėjau taisyklių pažeidimo“, pareigūnas ydingai vertino, tarnybiniame pranešime nurodydamas, kad prisipažino padaręs pažeidimą. Toks aiškinimas prieštarauja gramatiniam frazės aiškinimui ir prasmei. Neginčijo video medžiagoje matomo lenkimo manevro per punktyrinę liniją, o ne per ištisinę liniją, dėl ko įrašė, kad nepastebėjo taisyklių pažeidimo. Kuomet pareigūnai apie 25 minutes rašė protokolą, paaiškino jiems, kad veža anūkus į ,,A.“ kino teatrą, ragindamas kuo greičiau jį surašyti, nes skuba. Pareigūnai jo aiškinimą iškreipė, vertindami jį kaip skubėjimą kelyje, o ne raginimą greičiau surašyti protokolą. Apklaustas teismo posėdyje D. M. paaiškino, kad nebuvo galima identifikuoti automobilio, kuris galėjo daryti lenkimą per ištisinę liniją, nes jo nesimatė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į S. A. apeliacinį skundą, Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, T. P. prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. S. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, prašoma administracinio nusižengimo teiseną S. A. atžvilgiu nutraukti. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs S. A. apeliacinio skundo argumentus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės ir teisinio vertinimo bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad S. A. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, pateikdamas subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ar skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.
8. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus.
9. Nagrinėjamu atveju S. A. kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. M. nurodė, kad, sustabdžius administracinį nusižengimą padariusį asmenį, šis paaiškino, kad skubėjo, vežė vaikus bei neprieštaravo, kad lenkė draudžiamoje vietoje. Liudytojo teigimu, važiuodamas tarnybiniu automobiliu, įvykio vietoje viską matė aiškiau, nei užfiksuota vaizdo kameroje. Pagal spalvą matė, kad būtent apelianto vairuojamas automobilis atliko lenkimą. Liudytojui nekilo jokių abejonių, kad būtent ši transporto priemonė atliko lenkimo manevrą. Policijos pareigūno D. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, važiuojant tarnybiniu automobiliu, pastebėjo, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė aplenkia kelias ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, vietoje, kurioje lenkti draudžiama. Minėtas automobilis, aplenkęs kitas transporto priemones, privažiavo prie kolegų nežymėto tarnybinio automobilio. Sustabdžius pažeidėją, paaiškėjo, kad tai S. A.. Šis paaiškino, kad veža vaikus į kino teatrą (duomenys neskelbtini), todėl labai skubėjo ir galimai nepastebėjo kelio ženklo, kad yra draudžiama lenkti, pažeidimo neginčijo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad buvo filmuojama policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Tarnybinis automobilis kelyje pravažiuoja pro kelio ženklą Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ir prasideda horizontalaus kelio ženklinimo siaura ištisinė linija. Pravažiavus kelio vingį, priekyje jų į priešpriešinę kelio juostą išvažiuoja tamsios spalvos automobilis, kuris atlieka lenkimo manevrą, apvažiuodamas kelias transporto priemones ir į savo eismo juostą grįžtą priešais kitą tamsios spalvos transporto priemonę. Policijos pareigūnams pasivijus pažeidėjo automobilį, paaiškėjo, kad nusižengimą padarė S. A..
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vaizdo įraše užfiksuotas pokalbis su policijos pareigūnais paneigia aplinkybę, kad apeliantas sutiko su pažeidimu, kadangi pareigūnas reikalavo kuo greičiau sumokėti baudą, nurodė ką įrašyti į protokolą. Atmesdamas šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad policijos pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai, priešingai, nei teigia apeliantas, patvirtina, kad, sustabdytas policijos pareigūnų, S. A. teigė nepastebėjęs kelio ženklo, draudžiančio lenkti, dėl savo veiksmų kelis kartus atsiprašė ir nusižengimo neneigė (vaizdo įraše aiškiai užfiksuota apelianto frazė ,,nepykit, atsiprašau“). Be to, policijos pareigūno kūno kamera darytas vaizdo įrašas taip pat paneigia aplinkybę, kad buvo reikalaujama kuo greičiau sumokėti baudą ar nurodoma ką įrašyti į administracinio nusižengimo protokolą, kadangi pareigūnas tik paaiškino administracinio nurodymo vykdymo tvarką, nurodė nuo kada skaičiuojamas baudžiamojo poveikio priemonės terminas bei suteikė teisę apeliantui į administracinio nusižengimo protokolą įrašyti savo paaiškinimą, kaip pavyzdį nurodydamas paties apelianto policijos pareigūnams teiktus paaiškinimus apie tai, kad jis nepastebėjo kelio ženklo.
11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas be pagrindo sprendė, kad pažeidimą padarė apeliantas, o ne kitas asmuo, nors skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad toje atkarpoje buvo du tamsios spalvos automobiliai, kurių identifikuoti nebuvo galimybės. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera daryto vaizdo įrašo matyti, kad, pastebėję pažeidimą, policijos pareigūnai važiavo kelio atkarpa, kurioje galiojo kelio ženklas ,,lenkti draudžiama“, o, besivejant nusižengimą padariusį asmenį, visą kelio atkarpą tęsėsi ir siaura ištisinė kelio ženklinimo linija. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, iš šio vaizdo įrašo išties nėra aiškiai matyti, kokios markės ir modelio automobilis padarė KET pažeidimą, tačiau kelio atkarpoje judėjo transporto priemonių kolona, kurioje buvo tik du tamsios spalvos automobiliai (vienas jų – apelianto), o lenkimo manevrą atliko tamsios spalvos automobilis, aplenkęs kitą tamsios spalvos automobilį. Policijos pareigūnams prisivijus KET taisykles pažeidusį asmenį, t. y. pirmesnį tamsios spalvos automobilį (vienas paskui kitą važiavo du tamsios spalvos automobiliai), važiuojantį automobilių kolonoje, paaiškėjo, kad jį vairavo būtent S. A.. Be to, besivejant apelianto automobilį, kitos transporto priemonės lenkimo manevro neatliko, todėl nekilo abejonių, kad pažeidimą padarė būtent apeliantas. Šias vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtino ir apylinkės teisme apklaustas liudytojas D. M., teigęs, kad jam nekilo jokių abejonių kuris automobilis pažeidė KET, kadangi stebint vaizdas buvo ryškesnis, nei užfiksuotas vaizdo įraše.
12. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad policijos pareigūno D. M. tarnybinis pranešimas buvo surašytas tik 2023 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praėjus daugiau, nei mėnesiui laiko po protokolo surašymo, gavus skundą dėl Institucijos nutarimo. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teisme apklaustas liudytojas D. M. paaiškino, kad tarnybinio pranešimo nesurašė įvykio vietoje, kadangi asmuo padaryto nusižengimo neginčijo. Gavęs kolegų prašymą dėl aplinkybių detalizavimo, liudytojas surašė tarnybinį pranešimą, kadangi asmuo ginčijo padarytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad įvykį fiksavusio policijos pareigūno tarnybinis pranešimas surašytas praėjus daugiau, nei mėnesiui nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nesudaro pagrindo jį laikyti nepatikimu įrodymu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnas būtų suinteresuotas apkalbėti nuteistąjį, t. y. turėtų asmeninį suinteresuotumą, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Be to, liudytojas D. M. buvo apklaustas teisme, įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.
13. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūno D. M. parodymai, jo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys neabejotinai patvirtina S. A. kaltę, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą (lenkimą neleistinoje vietoje). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.