- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- e2-11473-1067/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08977-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Atsakovas
- O. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios O. K. prekybinės firmos, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“, ieškinį atsakovei O. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės bankrutavusios O. K. prekybinės firmos bankroto administratorė prašo priteisti iš atsakovės O. K. 15560,07 Eur žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones 15560,07 Eur ribose. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovei ieškinys su priedais įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 str. nustatyta tvarka, tačiau ji per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, jokių prieštaravimų ieškinio reikalavimams ar prašymų teismui neteikė, bylos procesui buvo abejinga. Atsakovei įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., nesant atsakovės prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas (CPK 285 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1524-265/2016 pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą O. K. prekybinei firmai, į. k. 141098789, reg. adr. (duomenys neskelbtini), iškėlė bankroto bylą. Minėta nutartimi bankrutavusios įmonės administratoriumi paskirtas V. T., o įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2016 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankroto administratorius V. T. buvo atstatydintas iš bankroto administratoriaus pareigų ir bankrutuojančios O. K. prekybinės firmos bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Gribžiniai“, įgaliotas asmuo I. L. (asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas sąrašo eil. nr. B-FA505).
VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad nuo 1995 m. sausio 13 d. iki bankroto administratoriaus paskyrimo O. K. prekybinės firmos vadovu buvo atsakovė O. K., kuri nuo įmonės įregistravimo momento iki šiol yra likviduojamos bankrutavusios įmonės savininke. Iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės vadovė O. K., kaip to reikalauja įmonių bankroto įstatymas ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų neparengė ir nepateikė administratorei. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtino 1700 Eur sumą administravimo išlaidoms iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo, o 2017 m. sausio 18 d. nutartimi buvo patvirtinta 4940 Eur suma, kurią bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti. 2017 m. sausio 26 d. Klaipėdos apygardos teismas patvirtino patikslintą kreditorinį VSDFV reikalavimą 8920,07 Eur sumai. Bendra teismo patvirtintų administravimo išlaidų ir bankroto byloje patvirtintų kreditoriaus finansinių reikalavimų suma 15560,07 Eur (1700,00 Eue + 4940,00 Eur + 8920,07 Eur) laikytina likviduojamos įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos savininkė ir vadovė laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo žalą, padarytą kreditoriams dėl pavėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Taip pat pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino ir detalizavo šių įstatymų nuostatų taikymo sąlygas analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, jam pažeidus įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti įmonės vadovo kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įmonės vadovas. Nustatant momentą, kuriuo vadovui atsiranda pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai ĮBĮ prasme. Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas vertinant pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo padarinius ir nustatant dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo (neinicijavimo) atsiradusią žalą. Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo pasireiškia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei pablogėja jos turtinė padėtis ir tuo pažeidžiami kreditorių interesai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp atsakovės veiksmų bei ieškovei kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi jai, kaip bendrovės vadovei pavestas pareigas, būtų išvengta žalos bendrovei ir jos kreditoriams atsiradimo.
Iš byloje esančių rašytinių ir teismo ištirtų įrodymų, nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovė nepateikė bankroto administratorei finansinės atskaitomybės bei kitų dokumentų neparengė ir nepateikė administratorei, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei tapus nemokia, todėl atsakovei taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.), ir iš atsakovo ieškovei priteistina 15560,07 Eur žalos (CK 6.249 str.).
Kreditorės reikalavimo užtikrinimui teismas taikė 2017 m. birželio 28 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones.
Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 83 str. 1d. 8 p.), todėl iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 350 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 96 str. 1 d.) bei 50 Eur už teisinę pagalbą rengiant ieškinį, ieškovo naudai.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. K. prekybinei firmai, į.k. 141098789, 15560,07 Eur (penkiolika tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt eurų, 7 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15560,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. birželio 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas - 50 Eur už teisinę pagalbą rengiant ieškinį, ieškovo naudai bei valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 350 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 96 str. 1 d.)
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.