Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. ir atsakovo UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ ir AB „Lesto“ dėl reikalavimo pripažinimo nepagrįstu, veiksmų pripažinimo neteisėtais bei sutarties dalies pripažinimo niekine, tretieji asmenys antstolis D. S., Daugiabučio namo Konstitucijos pr. 15/5 savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp Bendrijos ir atsakovo UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ 2006 m. balandžio 10 d. sudarytos Eksploatavimo paslaugų teikimo sutarties, kurios pagrindu atsakovas reikalauja patalpų savininkus apmokėti už paslaugas, 2.2 punkte įtvirtintą nuostatą. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad už atsakovo teikiamas paslaugas įsipareigoja atsiskaityti Bendrija. Sutartimi jos šalys individualiai sureguliavo tarpusavio teisinius santykius, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CK 4.76 straipsniu, 4.82 straipsnio 3 dalimi ir 4.84 straipsnio 4 dalimi. Kadangi sutartimi atsiskaityti už paslaugas įsipareigoja Bendrija, atsakovas nebuvo įgaliotas pateikti mokėjimo nurodymų ir PVM sąskaitų-faktūrų pastato butų ir kitų patalpų savininkams bei rinkti iš jų mokesčius. Atsakovas gali reikalauti atsiskaityti tik iš Bendrijos, kuri atitinkamai turi teisę rinkti mokesčius iš namo patalpų savininkų. Ieškovės ir atsakovo nesieja tiesioginiai civiliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė jokių pareigų atsakovui neturi (CK 6.44, 6.1 straipsniai).UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ nėra pastato administratorius, nes pastato administravimui yra įsteigta Bendrija. Atsakovas pastate veikia tik 2006 m. balandžio 10 d. sutarties pagrindu. Ši sutartis buvo pasirašyta be Bendrijos susirinkimo sprendimo, nors toks sprendimas būtinas pagal Bendrijos įstatų 40 punktą.

2006 m. balandžio 10 d. sutarties pagrindu tarp Bendrijos ir atsakovo susiklostė pavedimo teisiniai santykiai – Bendrija įgaliojo atsakovą jos vardu sudaryti sutartis ir atlikti veiksmus, susijusius su namo administravimu, tarp jų ir apskaičiuoti bei paskirstyti mokesčius už bendrąsias eksploatacines paslaugas. Remiantis CK 4.76, 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ieškovė turi pareigą atlyginti namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo išlaidas. Ji atliko mokėjimus pagal atsakovo pateiktus mokestinius pranešimus, taigi pripažino savo pareigą, kurią patvirtina ir patalpų pirkimo-pardavimo sutarties 5.2 punktas, kuriame ieškovė įsipareigojo per 10 dienų sudaryti administravimo ir eksploatavimo paslaugų sutartį su atsakovu.

Buvo visos teisės aktuose numatytos prielaidos elektros energijos tiekimo į ieškovei priklausančias patalpas nutraukimui. CK 6.390-391 straipsnių reglamentavimas yra bendro pobūdžio, detaliau šie santykiai reglamentuojami Elektros energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2009 m. gruodžio 28 d.) 42 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklėse. Atsakovai UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ ir AB „Lesto“ 2005 m. sausio 27 d. buvo sudarę Elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią už namo suvartotą elektros energiją atsiskaitydavo būtent UAB „Vyroko eksploatavimo centras“, o 2009 m. spalio 30 d. sudarė Elektros energijos persiuntimo ir/ar tiekimo nutraukimo paslaugų sutartį. Kadangi ieškovė sistemingai neatsiskaitydavo, esant teisės aktuose nustatytoms prielaidoms, atsakovas turėjo teisę inicijuoti elektros energijos perdavimo sustabdymą. Priešingu atveju atsakovas nepagrįstai patirtų nuostolių. Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama, ignoruojant kito asmens teisėtą interesą. Atsakovas siekė su ieškove susitarti geranoriškai, pateikdamas įspėjimą apie elektros energijos nutraukimą dar 2009 m. lapkričio 2 d., tačiau ji nesiėmė priemonių sumokėti ar tartis su atsakovu, nevykdė atidumo ir rūpestingumo bei bendradarbiavimo pareigų. Skolininkas, nevykdydamas mokėjimų, turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Ieškovė, gavusi įspėjimą, galėjo atsiskaityti, ypač atsižvelgiant į tai, kad suma, ieškovės nuomone, nedidelė, tačiau ji atsiskaitė tik 2009 m. gruodžio 4 d.Elektros energijos atjungimas įvykdytas laikantis Taisyklių 103 punkto nuostatų. Dėl to nenukentėjo kitų butų/patalpų savininkai (nuomininkai), kuriuos būtent ir siekiama apsaugoti Taisyklių 103 punktu. Tai, kad sutriko ar galėjo sutrikti patalpose, kuriose nutrauktas elektros tiekimas, veikiančių asmenų veikla, nėra pagrindas pripažinti elektros energijos tiekimo nutraukimą nepagrįstu. Be to, elektros energijos tiekimas buvo sustabdytas 2009 m. gruodžio 2 d., atnaujintas tą pačią dieną. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl elektros energijos tiekimo sustabdymo buvo sutrikdyta antstolių kontoros veikla. Skolininkas šiuo atveju yra fizinis asmuo, o ne antstolių kontora. Ieškovė nebuvo pateikusi atsakovui informacijos, kad jos patalpose veikia antstolių kontora, o atsakovas neturi pareigos aiškintis, kas faktiškai naudojasi patalpomis. Ieškovė yra pati atsakinga prieš savo patalpų naudotojus už patalpų aprūpinimą elektros energija. Aiškinimas, jog elektros atjungimas patalpoms, kuriose veikia antstolių kontora, yra negalimas, reikštų, kad administratoriai yra skolininkų įkaitais, o skolininkams būtų suteikta galimybė piktnaudžiauti teise. Bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos tik iš vieno atsakovo nemotyvuojant, kodėl išlaidos nepriteistinos proporcingai iš abiejų atsakovų. Jei UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ prašymas atjungti elektros tiekimą buvo nepagrįstas, AB „Lesto“ tokį prašymą turėjo atsisakyti vykdyti.

Elektros tiekimas buvo nutrauktas 2009 m. gruodžio 2 d., 12:45 val. AB „Lesto“ atstovai žodžiu sutiko nedelsiant atnaujinti elektros tiekimą iki 2009 m. gruodžio 12 d. imtinai, jei jiems bus pateikta pažyma iš UAB „Vyroko eksploatavimo centras“, kad skola už elektros energijos sąnaudas bendroms reikmėms yra sumokėta. 2009 m. gruodžio 2 d., 18:00 val. elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas. Pagal 2009 m. gegužės 29 d. atsakovo mokėjimo pranešimą ieškovė 2009 m. birželio 8 d. buvo apmokėjusi atsakovo nurodytą 4 501,83 Lt sumą. Pagal vėliau pateiktus pranešimus elektros energijos sąnaudos bendroms namo reikmėms 2009 m. birželio 30 d. sudarė 9,96 Lt, 2009 m. liepos 31 d. – 23,25 Lt, 2009 m. rugpjūčio 31 d. – 13,28 Lt, 2009 m. rugsėjo 30 d. – 18,57 Lt, 2009 m. spalio 29 d. – 21,95 Lt, 2009 m. lapkričio 30 d. – 28,70 Lt, iš viso – 115,71 Lt. Šią sumą ieškovė sumokėjo 2009 m. gruodžio 4 d. ir kreipėsi į atsakovą, prašydama išduoti pažymą ir pateikti išsamią informaciją dėl eksploatavimo mokesčių skaičiavimo. Tačiau atsakovas pažymos neišdavė, pateikta informacija yra neišsami, nesuteikianti ieškovei galimybės pasitikrinti, ar mokesčiai apskaičiuoti teisingai. 2006 m. balandžio 10 d. sutartimi atsakovas įsipareigojo priimti mokesčius iš Bendrijos už bendrąsias eksploatacines išlaidas, o Bendrija įsipareigojo atsiskaityti už atsakovo teikiamas paslaugas. Atsakovas nėra pastato administratorius, t. y. nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskirtas administratoriumi CK 4.84 straipsnio prasme, nėra ir kitų pagrindų jam veikti kaip administratoriui. Vadovaujantis CK 6.390 straipsnio, Elektros energetikos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 103 punkto nuostatomis, UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ neturėjo teisės nurodyti AB „Lesto“ nutraukti elektros energijos tiekimą ieškovės patalpoms. Bendrija neįgaliojo atsakovo sudaryti sutarties su AB „Lesto“ dėl elektros energijos persiuntimo ir/ar tiekimo nutraukimo, todėl ši sutartis negalėjo būti sudaryta ir taikoma nuo jos sudarymo momento. Be to, 2006 m. balandžio 10 d. sutartimi Bendrija atsakovą įgaliojo sutartis sudaryti Bendrijos vardu, o Elektros energijos persiuntimo ir/ar tiekimo nutraukimo sutartis sudaryta UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ vardu, todėl ši sutartis dalyje dėl ginčo pastato yra niekinė. Elektros atjungimas prieštaravo Taisyklių 103 punkto nuostatai, kad tiekimas gali būti nutrauktas tik jei tai nepadarys žalos kitų to namo butų savininkams (nuomininkams). Elektros atjungimas visiškai sustabdė antstolių N. Š. ir D. S. kontoros darbą, negalėjo būti atliekami vykdomieji veiksmai, tai pažeidė ir trečiųjų asmenų (antstolio D. S., taip pat išieškotojų vykdomosiose bylose ir kt.) interesus. Tokie apelianto veiksmai yra drastiški ir neadekvatūs tariamos skolos dydžiui (115,71 Lt). Tai, kad atsakovas nežinojo, kad patalpose yra įsikūrusi antstolių kontora, neatitinka tikrovės, nes ieškovė ir trečiasis asmuo teismo posėdžiuose ne kartą nurodė, kad atsakovo darbuotojai mokestinius pranešimus pristatydavo į antstolių kontorą. Iš 2009 m. birželio 8 d. ieškovės atlikto mokėjimo matyti, kad mokėtojas – antstolė, sąskaita – antstolių kontoros.2006 m. balandžio 10 d. sutartis laikytina paslaugų teikimo sutartimi (CK 6.716, 6.720 straipsniai). Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad darbų atlikimas įforminamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu. Atsakovas tik 2011 m. birželio 20 d. išrašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, todėl ieškovė iki kreipimosi į teismą dienos net neturėjo galimybės kvestionuoti paslaugų apimties, kokybės ir įkainių, įskaitant už elektros energijos tiekimą.Teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš vieno atsakovo, nes elektros energijos tiekimo nutraukimą sąlygojo UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ veiksmai, kurie, suklaidinus kitą atsakovą AB „Lesto“, sukėlė neigiamas pasekmes ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas pripažinti, kad atsakovas UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ neturi teisės reikalauti iš ieškovės apmokėti daugiabučio namo, esančio adresu Konstitucijos pr. 15/5, Vilniuje, bendro naudojimo objektų eksploatavimo išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindas asmeniui kreiptis į teismą teisminės gynybos yra šio asmens subjektinių teisių pažeidimas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), o prašomas taikyti pažeistų teisių gynybos būdas turi būti susijęs su tokio pažeidimo pašalinimu. Ieškovei iš esmės neginčijant savo pareigos atsiskaityti už bendro naudojimo objektų eksploatavimo išlaidas ir nagrinėjamoje byloje nekeliant ginčo dėl konkretaus apskaičiuoto įsiskolinimo pagrįstumo ir dydžio, reikalavimą teismui formuluojant tik kaip prašymą pripažinti, kuris iš asmenų - Bendrija ar atsakovas UAB „Vyroko eksploatavimo centras“, turi teisę reikalauti iš ieškovės bendro naudojimo objektų eksploatavimo išlaidų sumokėjimo, laikytina, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo ir būtinybės jas ginti teismine tvarka ieškovės prašomu būdu, todėl jau vien dėl šios priežasties ieškovės pareikštas reikalavimas pirmosios instancijos teismo negalėjo būti tenkinamas.

Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamos bylos atveju namo, esančio Konstitucijos pr. 15/5, Vilniuje, administratoriumi yra ne atsakovas UAB „Vyroko eksploatavimo centras“, o Bendrija, kuri 2006 m. balandžio 10 d. Eksploatavimo paslaugų ir tiekimo sutarties pagrindu yra pavedusi dalį savo kaip daugiabučio namo administratoriaus funkcijų atlikti atsakovui. Ieškovę kaip patalpų, esančių Bendrijos administruojamame name, savininkę, ginčo laikotarpiu nebuvusia Bendrijos nare, su Bendrija siejo turto administravimo teisiniai santykiai (CK 4.84 straipsnis). Tačiau ta aplinkybė, kad namo administratoriumi yra Bendrija, neatėmė iš Bendrijos galimybės dalį savo funkcijų, įskaitant ir mokesčių už bendro naudojimo objektų eksploatavimą rinkimo, perduoti atsakovui, kas ir buvo padaryta 2006 m. balandžio 10 d. Eksploatavimo paslaugų ir tiekimo sutartimi. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad faktiškai mokesčių už bendrąsias eksploatavimo paslaugas surinkimą vykdė atsakovas, pateikdamas namo gyventojams mokamuosius pranešimus; nei Bendrija, nei jos nariai tokio sutarties vykdymo būdo neginčijo ir su juo sutiko. Nors apeliantė nurodo, kad 2006 m. balandžio 10 d. Eksploatavimo paslaugų ir tiekimo sutartis sudaryta nesant tinkamo Bendrijos sprendimo, teisė ginčyti šią sutartį ieškovei, nebuvusiai Bendrijos nare sutarties sudarymo metu, ir nesančiai šios sutarties šalimi, nesuteikta, o Bendrija nei sutarties galiojimo, nei jos vykdymo tvarkos bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Vadovaujantis CK 6.44 straipsnio 1 dalimi, prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymo ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą, taigi, byloje nesant ginčo dėl to, kad mokesčius už eksploatavimo paslaugas atsakovas rinko su Bendrijos žinia ir sutikimu, konstatuotina, jog tai, kad mokesčių už bendro naudojimo objektų eksploatavimo paslaugas iš ieškovės reikalavo ne tiesiogiai Bendrija, o jos pavedimu atsakovas, nelaikytina ieškovės teisių pažeidimu.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti, kad atsakovas UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ neturi teisės reikalauti iš ieškovės apmokėti daugiabučio namo, esančio adresu Konstitucijos pr. 15/5, Vilniuje, bendro naudojimo objektų eksploatavimo išlaidų, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo.

Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, kaip bendrosios nuosavybės dalininkė, turi teisę gauti visą informaciją, susijusią su mokesčių už bendrąsias eksploatavimo išlaidas skaičiavimu, ir šią informaciją jai privalo suteikti šių mokesčių reikalaujantis asmuo. Kadangi mokesčius už bendrąsias eksploatavimo paslaugas Bendrijos pavedimu skaičiavo ir iš gyventojų rinko atsakovas, jam teko ir pareiga esant atitinkamam patalpų savininko reikalavimui pagrįsti reikalaujamų mokesčių apskaičiavimą, o šios pareigos apimtis atitinka analogišką Bendrijos kaip daugiabučio namo patalpų administratoriaus pareigą. Atsakovas neturi teisės atsisakyti suteikti ieškovei jos reikalaujamą su mokesčių skaičiavimu susijusią informaciją motyvuodamas vien tuo, kad sutartiniai santykiai jo ir ieškovės nesieja.

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti, kad UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ prašymu AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2009 m. gruodžio 2 d. neteisėtai nutraukė elektros energijos tiekimą patalpoms, esančioms Konstitucijos pr. 15/5-74, Vilniuje.

Vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pareiga taikant įstatymus be kita ko vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatyta ir bylą nagrinėjančiam teismui (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai vadovavosi nurodytais principais, ir, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su elektros energijos tiekimo nutraukimo ieškovės patalpoms faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai pripažino, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas konkrečiu atveju buvo neproporcinga priemonė, ir dėl šios priežasties, net ir jam neprieštaraujant formaliems Elektros energetikos įstatymo ir Taisyklių reikalavimams, negali būti pripažintas teisėtu. Byloje nustatyta, kad ieškovės delsimas atsiskaityti su atsakovu buvo sąlygotas susidariusios konfliktinės situacijos atsakovui atsisakant ieškovei teikti informaciją, susijusią su mokesčių už bendrąsias eksploatavimo išlaidas skaičiavimu. 2009 m. lapkričio 2 d. įspėjime dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo nurodyta didesnė skolos už elektros energiją suma nei ieškovė buvo realiai skolinga (b.l. 36, t. I), o ieškovės skolos už elektros energiją suma buvo mažesnė nei elektros energijos tiekimo atnaujinimo išlaidos ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta kaip nedidelė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad elektros energijos nutraukimas ieškovei priklausančioms patalpoms, atsižvelgiant į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, gali būti pripažintas tam tikra spaudimo forma ieškovei, siekiant apmokėjimo už paslaugas, dėl kurių pagrįstumo tarp šalių buvo kilęs ginčas, ir sprendžia, kad atsakovo savo teisės įgyvendinimas tokiu būdu neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų ir teismo negali būti ginamas. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad vien ta aplinkybė, kad ginčo patalpose veikia antstolių kontora, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad elektros energijos nutraukimas į šias patalpas esant įsiskolinimui jokiais atvejais yra negalimas, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos įvertinus konkrečią faktinę situaciją, pagrįstumo. Taigi apelianto ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis taip pat yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo.

Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme, teigdamas, kad pripažinus ieškovės reikalavimo pagrįstumą bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ieškovės naudai iš abiejų atsakovų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turi būti atsižvelgiama į tai, kurio iš atsakovų veiksmai lėmė kilusio teisminio ginčo atsiradimą. Byloje nustatyta, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ elektros energijos tiekimą ieškovės patalpoms nutraukė atsakovo UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ prašymu, vadovaudamasis tarp jų sudaryta Elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo sutartimi (b.l. 42, t. I). Byloje nenustatyta, kad tai darydama AB „Rytų skirstomieji tinklai“ būtų pažeidusi formalius norminių aktų reikalavimus ar tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nebuvo ir neturėjo būti žinomos ieškovės įsiskolinimo susidarymo aplinkybės, šis atsakovas negalėjo ir tinkamai įvertinti taikytos priemonės proporcingumo. Kadangi elektros energijos tiekimas ieškovės patalpoms buvo nutrauktas esant nepagrįstai UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ iniciatyvai, būtent šis atsakovas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintas atsakingu dėl kilusio teisminio ginčo ir kartu dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo apeliacinį skundą, o jo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palieka nepakeistas.

Atmetus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, šalys viena kitai turėtų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų neatlygina. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteistinos, joms nesiekiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatyto minimalaus valstybei priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės N. Š. ir atsakovo UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.