Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. ir G. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-14 nuosprendžio, kuriuo:

- V. B. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bei pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir jam paskirta trijų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. B. paskirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- G. V. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; bei pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir jam paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir G. V. paskirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su šios bendrovės akcininku G. V., 2008 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. lapkričio 14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro „Preliminarų sprendimą dėl paskolos suteikimo“ Nr.pan0800562 bendrovei UAB „B“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. B., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su G. V. 2008 m. gruodžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje padarė minėto netikro dokumento - 2008 m. lapkričio 14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro „Preliminaraus sprendimo dėl paskolos suteikimo“ Nr.pan0800562 kopiją ir V. B. šio suklastoto dokumento kopijos tikrumą patvirtinus savo parašu, asmeniniu spaudu ir UAB „B“ spaudu, 2008-12-12 VĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai, Gedimino per. 38/2, Vilnius, kartu su paraiška dėl projekto „Termofikacinės elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius statyba" finansavimo (kodas x), pateikė šio suklastoto dokumento kopiją.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „B“ direktoriumi, siekdamas apgaule kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su šios bendrovės akcininku G. V., VĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai kartu su paraiška dėl projekto „Termofikacinės elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius statyba" finansavimo (kodas x) pateikdamas suklastotą Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro 2008 m. lapkričio 14 d. „Preliminarų sprendimą dėl paskolos suteikimo“ Nr.pan0800562, pasikėsino apgaule kito asmens – UAB „B„ naudai įgyti didelės 18 mln. litų vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansinės paramos lėšas, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, Lietuvos verslo paramos agentūros darbuotojams nustačius minėto dokumento netikrumą ir panaikinus paraiškos vertinimo ataskaitas.

G. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcininku, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su šios bendrovės direktoriumi V. B., 2008 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. lapkričio 14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro „Preliminarų sprendimą dėl paskolos suteikimo“ Nr.pan0800562 bendrovei UAB „B“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. V. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su V. B. 2008m. gruodžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje padarius minėto netikro dokumento – 2008 m. lapkričio 14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro „Preliminaraus sprendimo dėl paskolos suteikimo“ Nr.pan0800562 kopiją ir V. B. šio suklastoto dokumento kopijos tikrumą patvirtinus savo parašu, asmeniniu spaudu ir UAB „B“ spaudu, 2008-12-12 VĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai, Gedimino per. 38/2, Vilnius, kartu su paraiška dėl projekto „Termofikacinės elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius statyba" finansavimo (kodas x), pateikė šio suklastoto dokumento kopiją.

Be to, G. V. nuteistas ir už tai, kad jis, būdamas UAB „B“ akcininku, siekdamas apgaule kito asmens – UAB „B“ naudai įgyti didelės 18 mln. Lt. vertės svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su šios bendrovės direktoriumi V. B., VĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai kartu su paraiška dėl projekto „Termofikacinės elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius statyba" finansavimo (kodas x) pateikdamas suklastotą Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro 2008 m. lapkričio 14 d. „Preliminarų sprendimą dėl paskolos suteikimo“ Nr.pan0800562, pasikėsino apgaule kito asmens – UAB „B“ naudai įgyti didelės 18 mln. litų vertės svetimą turtą- Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansinės paramos lėšas, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, Lietuvos verslo paramos agentūros darbuotojams nustačius minėto dokumento netikrumą ir panaikinus paraiškos vertinimo ataskaitas.

Nuteistasis V. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės tesimo 2011-01-14 nuosprendį ir prašo nuosprendį panaikinti, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas, nepagristas bylos įrodymais, dėl to neteisėtas, teigia, kad jo veiksmų kvalifikacija yra nepagrįsta byloje esančių įrodymų visetu ir vertinta tik dalis įrodymų, neištiriant, apelianto manymu, pagrindinio jo kaltės įrodymo - 2008-11-14 Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro „Preliminaraus sprendimo dėl paskolos suteikimo“ Nr. pan0800562 - tikrumo, jo kopijos. Teigia, kad teismas subjektyviai ir šališkai, konstatavo, jog akivaizdžiai matyti, kad šis dokumentas ir kopija netapatūs. Nurodo, jog darant šio dokumento kopiją, kopijoje nebuvo tinkamai atšviestas banko antspaudas, jis buvo ypač blankus, o dėl dokumento originale ir kopijoje esančio šrifto vienodumo atliktina dokumento techninė ekspertizė, šriftas galėjo būti iškraipytas ir dokumentą kopijuojant. Teigia, jog dokumento kopija buvo padaryta nuo originalo. Jam nekilo jokių abejonių dėl akcininko G. V. pateikto dokumento autentiškumo, tikrumo – jis atspausdintas ant tokiems dokumentams skirto popieriaus, firminiai banko užrašai, spaudas, parašas - davė pakankamą pagrindą manyti, jog pateikiamas dokumentas yra originalus. Teismas, neturėdamas specialių įgūdžių, skirtų dokumento tikrumui nustatyti, padarė išvadą, jog pateiktasis dokumento originalas nėra tikrasis kopijos originalas ir remdamasis šia išvada nuteisė jį pagal BK 300 str. 1 d. Teismo padaryta išvada nuosprendyje jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįsta, dėl to nuosprendis yra neteisėtas. Neištyrus dokumento tikrumo buvo pažeista jo teisė į gynybą bei teisingą ir nešališką teismą, taip pat pažeista nekaltumo prezumpciją, proceso teisingumo ir sąžiningumo principai, buvo pažeistos ir suvaržytos jo, kaip proceso dalyvio teises bei padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie turėjo įtakos teisingam bei nešališkam sprendimo priėmimui. Pažymi, kad iš teismo nuosprendžio neaišku, kuris iš nuteistųjų suklastojo oficialų dokumentą ir kokiu būdu tai padarė, kadangi abu yra nuteisti iš esmės už analogišką veikimą, neindividualizuojant kiekvieno veiksmų. Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. sudėtį, kadangi paties dokumento - 2008-11-14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro „Preliminaraus sprendimo dėl paskolos suteikimo“ Nr. pan0800562 - kopijos pateikimas Lietuvos verslo paramos agentūrai kartu su paraiška dėl projekto „Termofikacinės elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius statyba“ finansavimo (kodas VP3-3.4-ŪM-02-K-01-005) nesudarė teisėto pagrindo įgyti didelės vertės - 18 mln. Lt turtą - Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansinės paramos lėšas, nes, kaip nustatyta jo bei kito nuteistojo šioje byloje parodymais, liudytojų Š. P., L. B. parodymais, minėtas dokumentas - preliminarus banko sprendimas dėl paskolos suteikimo dar nėra garantas gauti paskolą, nes jai gauti yra reikalingas banko kliento aptarnavimo centro sprendimas, kredito komisijos sprendimas. Prašoma Europos Sąjungos Sanglaudos fondo parama šiuo konkrečiu atveju būtų gauta tik po to, kai būtų buvę atlikta dalis suplanuotų darbų, investavus bendrovės 1/3 lėšų į projektą ir agentūrai patikrinus atliktus darbus. Iki finansavimo skyrimo reikalingas patvirtintas detalusis planas ir statybos leidimas, banko sutartis dėl finansavimo, kas šioje situacijoje buvo iš esmės neįmanoma dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimo neleisti statyti termofikacinės elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos šaltinius. Vien tik jam pateikus preliminarų sprendimą dėl paskolos suteikimo jokių realių galimybių gauti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo paramos - 18 mln. Lt nebuvo, buvo būtina atlikti kitus privalomus veiksmus, kurių bendrovė neatliko, todėl teisė gauti minėtas lėšas liko neįgyvendinta dėl nuo bendrovės valios priklausančių veiksmų. Nurodo, kad nesuprato, jog dokumentas - 2008-11-14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro „Preliminarus sprendimas dėl paskolos suteikimo“ Nr. pan0800562 ar jo kopija galėtų būti suklastotas, kadangi projekto finansavimu rūpinosi G. V., kuris 2008 m. pabaigoje pasakė, jog gauta pažyma dėl paskolos suteikimo iš banko. Jam nebuvo pagrindo suabejoti G. V. žodžiais ir pažymos tikrumu, todėl jo veikoje dėl pasikėsinimo padaryti sukčiavimą, nėra nusikaltimo sudėties. Teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., pažeidė procesines teisės normas – įrodymų vertinimo kriterijus, teismo nešališkumo principą, dėl ko įrodymų vertinimas atliktas netinkamai ir neišsamiai, tokiais įrodymais nuosprendis negali būti grindžiamas. Teigia, jog teismas privalėjo nuosprendyje nuosekliai išdėstyti įrodymus, kuriais remiantis buvo padaryta išvada apie padarytą nusikalstamą veiką, tačiau to nepadarė, savo teiginių nepagrindė įrodymais.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami.

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė aplinkybes, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl V. B. ir G. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą bei atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, teismas konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos išvados, tai yra, kad V. B. ir G. V. už LR BK 300 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas nuteisti nepagrįstai. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas ir nuteistieji dėl šių nusikalstamų veikų išteisintini, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Visų pirma pats teismo nuosprendis neatitinka BPK reikalavimų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40 suformuotos nuosprendžių surašymo praktikos. LAT Senatas šiame nutarime aiškiai yra pasisakęs, kad kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys, jų veika nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikaltimą. Skundžiamame nuosprendyje abiems nuteistiesiems inkriminuojama ta pati veika, tačiau aprašoma ji kiekvienam atskirai, t.y. taip kaip išdėstyta kaltinamajame akte. Tuo pačiu nuteistųjų veiksmai nėra individualizuoti.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai.

Šiuo atveju abiejų nuteistųjų kaltė skundžiamu nuosprendžiu grindžiama tuo, kad jie turėjo žinoti, kad preliminarus sprendimas dėl paskolos suteikimo suklastotas, kadangi bendrovei jau buvo atsakyta suteikti paskolą tame banke ir jie neturėjo pagrindo tikėtis kitokio sprendimo. Teismas kelia abejones, kam bendrovei reikėjo preliminaraus banko sprendimo pavyzdžių, kuriuos elektroniniu paštu atsiuntė Š. P.. Teismas daro išvadą, kadangi UAB „B“ buvo turėjusi finansinių įsipareigojimų „Danske Bank“ bankui ir turėjo to banko ruoštų dokumentų pavyzdžius, todėl turėjo galimybę juos panaudoti suklastojant preliminarų sprendimą dėl paskolos suteikimo. Kitais žodžiais tariant, kaltė grindžiama abejonėmis ir prielaidomis. Tuo tarpu nuteistųjų pateikta versija, kad suklastotą preliminarų banko sprendimą dėl paskolos suteikimo suklastojo D. K. ir jiems nebuvo žinoma, kad šis dokumentas suklastotas, nuosprendyje nėra įvertinta, t.y. nei patvirtinta, nei paneigta. Be to, teismas, neturėdamas specialių žinių ir sugebėjimų ėmėsi nebūdingos sau veiklos (prisiėmė ekspertų funkcijas) ir nuosprendyje įvertino V. B. gynėjo pateiktą preliminaraus sprendimo dėl paskolos suteikimo originalų dokumentą, pasisakydamas, jog tas dokumentas ir kopija, pateikta Lietuvos verslo paramos agentūrai, nėra tapatūs dokumentai, t.y. kopija daryta ne nuo pateikto dokumento.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ne tik todėl, kad jos grindžiamos prielaidomis ir abejonėmis, bet ir dėl kitų priežasčių. Kaip matyti ir iš kaltinamųjų paaiškinimų ir iš bylos medžiagos, UAB „B“ dėl paskolos suteikimo kreipėsi į banką „Sampo“, tačiau jiems buvo atsakyta. Neaišku, kokiu pagrindu teismas daro išvadą, kad šis atsakymas (atsisakymas suteikti paskolą) yra nukreiptas į ateitį ir negali būti keičiamas. Tai, kad tam tikru laikotarpiu bankas nesutiko dėl vienų ar kitų priežasčių suteikti paskolą dar nereiškia, kad pasikeitus tam tikroms sąlygoms (pasikeitus ekonominei padėčiai, pakeitus projekto, kurio finansavimui prašoma paskola, sąlygom ir t.t.) sprendimas dėl paskolos suteikimo gali keistis. Juo labiau, jei keičiasi banko vadovai ar net savininkai. Todėl teismo išvada, kad kaltinamieji iš anksto turėjo žinoti, kad iš „Danske Bank“ banko negali gauti paskolos, yra niekuo neparemta prielaida.

Kaip kaltinamųjų kaltės įrodymą teismas vertina tai, kad jiems elektroniniu paštu buvo atsiųsti preliminaraus sprendimo dėl paskolos suteikimo pavyzdžiai. Tačiau liudytojas Š. P. (asmuo, kuris atsiuntė tuos pavyzdžius) apklausiamas teisme (t. 3, b.l. 149 – 150) patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 1 – 4) Š. P. paaiškino, kad griežtos preliminaraus sprendimo formos nebuvo. Bankai naudojo įvairias formas ir netgi šį dokumentą vadindavo skirtingai. Todėl buvo praktika, kad klientams, kuriems ruošiamas projektas Europos sąjungos paramai gauti, būdavo pateikiami ir tokio dokumento pavyzdžiai. Tai rodo, kad situacija, kai UAB „B“ buvo pateikti preliminaraus banko sprendimo dėl paskolos suteikimo pavyzdžiai, nebuvo niekuo išskirtinė, tai buvo įprasta praktika rengiant tokius projektus, todėl šis faktas negali būti vertinamas kaip neabejotinas kaltinamųjų kaltės įrodymas.

Kaltinamųjų kaltę pagrindžiančiu įrodymu nelaikytinas ir tas faktas, kad dėl paskolos suteikimo „Danske Bank“ rūpinosi tame banke nedirbantis D. K.. Kartu teismas atkreipia dėmesį į skundžiamo nuosprendžio prieštaringumą. Tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje teigiama, kad preliminarų sprendimą dėl paskolos suteikimo suklastojo patys V. B. ir G. V., o motyvuojamoje dalyje jau pripažįstama, kad dėl minėto sprendimo jie kreipėsi į D. K.. Nuteistasis G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme nuosekliai aiškino, kad dėl paskolos suteikimo kreipėsi į daug bankų, tame tarpe ir į banką „Unikredit“, kur bendravo su vadybininku D. K.. Jam buvo pateikę ir visą reikalingą medžiagą sprendžiant klausimą dėl paskolos. Nedarė tik visos dokumentacijos vertimo į anglų kalbą, kaip to buvo pareikalavęs bankas „Unikredit“. Šis bankas taip pat atsisakė suteikti paskolą. Jau po šio sprendimo vyko pokalbis su D. K., kurio metu buvo pasakyta, jog dar nepavyko rasti banko, kuris suteiktų reikiamą paskolą. G. V. teigimu būtent pats D. K. pasiūlė dar kartą kreiptis į „Danske Bank“ (buvusį „Sampo“ banką) dėl paskolos. Byloje nėra paneigta, jog būtent tuo metu G. V. žodiniu sutarimu pavedė D. K. užsiimti tuo klausimu, t.y. gauti reikiamą paskolą, kaip atlygį už tai pažadėdamas pareigas būsimoje elektrinėje. Kaip jau yra minėta, D. K. turėjo būtinus UAB „Bioenergija“ dokumentus paskolai gauti, kurie jam buvo pateikti kaip „Unikredit“ banko vadybininkui. Todėl nepagrįstai pirmos instancijos teismas atmetė tokią versiją tuo pagrindu, kad D. K. nebuvo pateikti jokie dokumentai dėl paskolos gavimo. Tai, kad D. K. nedirbo „Danske Bank“ dar nereiškia, jog jis negalėjo per asmenines pažintis padėti gauti paskolą. Ta aplinkybė, jog paskolos suteikimo buvo siekiama gauti pasinaudojant trečiųjų asmenų asmeniniais ryšiais, pažintimis ir panašiai, nelaikytina nusikaltimu. Neatmestina, jog tas faktas, kad D. K. už teigiamą problemos išsprendimą (sutarimą dėl paskolos suteikimo) buvo pažadėtos aukštos vadovaujančios pareigos būsimoje elektrinėje, paskatino jį imtis neteisėtos veikos – preliminaraus sprendimo dėl paskolos suteikimo klastojimo. Tačiau tai niekaip nepatvirtina, kad nuteistieji žinojo ir pritarė tokiai veikai.

Kaip galima suprasti iš skundžiamo nuosprendžio, vienu iš pagrindiniu nuteistųjų kaltės įrodymu laikoma tai, kad tyrimo metu nebuvo rastas preliminaraus sprendimo originalas, kurio kopija pateikta mokėjimų agentūrai. Preliminarų banko sprendimą, pateiktą V. B. gynėjo teismas nelaikė pateiktos kopijos originalu. Dėl tokių teismui nebūdingų funkcijų prisiėmimo yra pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismui paskyrus ekspertizę, gauta išvada (t. 3, b.l. 226 – 230), kad 2008 m. lapkričio 14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro „Preliminarų sprendimą dėl paskolos suteikimo“ Nr.pan0800562 bendrovei UAB „B“ kopija, esanti byloje (t. 1, b.l. 3) yra originalaus dokumento, esančio byloje – t. 3, b.l. 154. Tai visiškai paneigia pirmos instancijos teismo išvadą dėl dokumento originalumo. Dėl to, kad mokėjimų agentūrai pateiktoje kopijoje nematyti antspaudo, V. B. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad šį sprendimą jis pirmiausiai gavo faksu. Būdamas tikras, kas sprendimas yra tikras, tą faksimilinę kopiją patvirtino savo parašu ir išsiuntė mokėjimų agentūrai. Tai, kad V. B. patvirtino kopijos tikrumą dar neturėdamas dokumento originalo gali būti vertinamas kaip raštvedybos pažeidimas ar drausminis nusižengimas, tačiau tai nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 300 str., sudėties, kadangi jo veiksmuose nėra tyčios klastoti dokumentą – jis teigia tikėjęs, jog iš tikrųjų yra gautas preliminarus sprendimas suteikti paskolą. Tas faktas, jog byloje yra pateiktas originalus dokumentas, nuo kurio faksimiliniu būdu padarytą kopiją patvirtino V. B., patvirtina jo parodymus ir leidžia tikėti, kad kaltinamieji iš tikrųjų galėjo manyti, jog preliminarus sprendimas yra priimtas. Tokios galimybės nepaneigia ir tas faktas, kad jie ir toliau darė žygius ieškodami galimybės gauti paskolą už mažesnes palūkanas nei nurodyta tame sprendime.

Visos aukščiau išdėstytos abejonės dėl nuteistųjų kaltės galėtų būti pašalintos vieninteliu būdu – apklausus D. K.. Tačiau dėl pastarojo savižudybės iš karto po to, kai paaiškėjo apie suklastotą preliminarų sprendimą, tokios galimybės nebėra. Kadangi išnaudojus visas galimybes, nebegalima panaikinti kilusias abejones dėl nuteistųjų kaltės, objektyvių ir neginčytinų jų kaltės įrodymų byloje nėra, todėl V. B. ir G. V. iš kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d. išteisintini.

V. B. ir G. V. nuteisti dar ir už tai, kad jie pasikėsino sukčiavimo būdu trečiojo asmens naudai įgyti didelės 18 mln. vertės turtą. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: 1) objektyvios tiesios iškreipimas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį; 3) tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Padarius išvadą, kad nuteistieji galėjo nežinoti apie tai, kad preliminarus sprendimas dėl paskolos suteikimo yra suklastotas (išteisinus juos iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d.) nelieka jokių įrodymų, kad jie turėjo tikslą suklaidinti VĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą ir tyčia, t.y. sąmoningai pateikė objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Tokiu būdu jų veikoje nėra subjektyviosios pusės, o tuo pačiu ir nusikaltimo sudėties. Skundžiamame teismo nuosprendyje konstatuojama, kad V. B. ir G. V. siekė gauti Europos sąjungos paramą savo verslo plėtojimui. Siekis gauti paramą verslo plėtojimui, jei tai daroma nepažeidžiant įstatymų, nėra nusikalstamas.

Kita vertus kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad netgi tuo atveju, kai nuteistųjų veika dėl dokumento klastojimo buvo laikoma įrodyta (priimant pirmos instancijos teismo nuosprendį), nebuvo pagrindo juos traukti atsakomybėn ir pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Apgaulė yra tuomet, kai dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, t.y. perduoti turtą, perleisti turtinę teisę ir t.t. Šiuo atveju kartu su kitais dokumentais pateikus suklastotą preliminarų sprendimą dėl paskolos suteikimo UAB „B“ buvo tik įtraukta į sąrašą bendrovių, galinčių pretenduoti į paramos gavimą. VĮ Lietuvos verslo paramos agentūra oficialiai apie tai pranešdama UAB „B“ kartu pabrėžė, kad „...šis raštas nereiškia, kad projektui skiriamas finansavimas, todėl projekto išlaidos nuo šio rašto išsiuntimo dienos iki Lietuvos respublikos ūkio ministro sprendimo dėl finansavimo skyrimo priėmimo bus patiriamos Jūsų rizika“ (t. 1, b.l. 101). Iš Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4-442, patvirtintos VP3-3.4-ŪM-02-K priemonės „ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS ENERGIJOS GAMYBAI“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau Aprašo) 10. 6 p. matyti, kad išankstinis LVPA patvirtinimas dėl projekto tinkamumo finansuoti nereiškia, kad projektui yra skirtas finansavimas, todėl projekto išlaidos nuo patvirtinimo išsiuntimo datos iki finansavimo skyrimo yra patiriamos pareiškėjo rizika. Ta pati sąlyga numatyta ir Aprašo 53 p. Aprašo 63 p. numatyta, kad jeigu Projektų atrankos komitetas rekomenduoja skirti finansavimą projektui, bet iki projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo paaiškėja aplinkybių, dėl kurių finansavimas projektui negali būti skirtas, ūkio ministras gali priimti sprendimą nefinansuoti projekto. Šio Aprašo 22 p. numatyta, kad pareiškėjas projektą pradeda įgyvendinti nuosavomis lėšomis. Pareiškėjo nuosavų lėšų šaltiniai turi atitikti Aprašo 2 priedo 8.1.1 punkte keliamus reikalavimus, būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami ir realūs Paraiškos pateikimo metu. Aprašo 65 p. numatyta, kad pareiškėjas prieš Sutarties pasirašymą privalo raštu pateikti preliminarų mokėjimo prašymų pateikimo LVPA tvarkaraštį, turi būti gavęs paskolą arba pateikti pažymą, kurioje nurodytas banko sprendimas suteikti paskolą konkrečiam projektui, jei pareiškėjo nuosavų lėšų šaltinis yra paskola. O Aprašo 75 p. numatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos apmokamos išlaidų kompensavimo būdu. Išanalizavus minėtą aprašą bei cituotas normas darytina vienareikšmiška išvada, kad preliminarus sprendimas dėl paskolos suteikimo negarantuoja paramos suteikimo ir nesuteikia bendrovei jokių išskirtinių teisių į tokią paramą. Tai tik viena iš sąlygų, kad projektas būtų priimtas vertinimui. Tam, kad gauti paramą paskola turi būti realiai suteikta. Be to, parama neteikiama avansu. Ji teikiama kompensavimo būdu. Tai reiškia, kad tik atlikus tam tikrus darbus, investavus savo (ar skolintas) lėšas tos išlaidos gali būti kompensuotos iš paramai skirtų lėšų. Taigi klaidingos pažymos (preliminaraus sprendimo dėl paskolos suteikimo) pateikimas negalėjo turėti lemiamos įtakos apsisprendžiant dėl paramos suteikimo. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-851/2001).

Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad V. B. ir G. V. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. sudėties, todėl jie iš šio kaltinimo išteisintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panevėžio apylinkės teismo 2011-01-14 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – 20 000 (dvidešimties tūkstančių) litų užstatą panaikinti. Piniginį užstatą – 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų grąžinti užstato davėjui I. B..

G. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

G. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

G. V. paskirtą kardomąją priemonę – 20 000 (dvidešimties tūkstančių) litų užstatą panaikinti. Piniginį užstatą – 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų grąžinti užstato davėjui R. V..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dokumentus, prijungtus prie bylos, palikti prie bylos medžiagos.