Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-366-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-22
Bylos Nr.
1A-402-366-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Arnoldas Šukaitis
Nuteistasis
M. Ž.
Nukentėjusysis
A. C., J. K.
Civilinis ieškovas
E. K., A. C.
Advokatai
Antanas Jarašius

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-366/2009

Teisėjas V. K. Teisėjas A.Brigadierius Procesinio sprendimo kategorija:

(S)1.2.4.8.,1.2.26.2.1.,1.1.7.2.,2.1.15.3.3.2.,2.4.6.,PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. spalio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,

Sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjui advokatui V. K.,nuteistajam M. Ž.,nukentėjusiesiems A. C., J. K. (atstovė pagal įstatymą),nukentėjusiųjų atstovui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. (dėl nusikaltimo, padaryto 2006 metais), 140 str. 1d. (dėl nusikaltimo, padaryto prieš A. C.), ir nuteistas:

- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose; uždrausta bendrauti su E. K. ir J. K.;

- pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose; uždrausta bendrauti su A. C. ir M. C..

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams ir penkiems mėnesiams įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose; uždrausta bendrauti su E. K., J. K., A. C. ir M. C..

Priteista iš M. Ž. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. K. (priteistų lėšų tvarkytoja jo atstovė pagal įstatymą J. K.) 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje (dėl 4500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) ieškinys atmestas.

Priteista iš M. Ž. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. C. 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje (dėl 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) ieškinys atmestas.

Priteista iš M. Ž. nukentėjusiesiems A. C. ir J. K. po 1500 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliu elgesiu ir grasinimais susidoroti demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra sugriebęs mažametį E. K., gim. (duomenys neskelbtini), už drabužių, papurtė jį bei, įrėmęs peilį į pilvą, grasino papjauti, tuo sukeldamas mažamečiui E. K. išgąstį.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 4 d., apie 16 val. 30 min., namo (duomenys neskelbtini) kaime Kėdainių rajone, kieme, vieną kartą malka smogė A. C. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. Ž. apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo 2009-04-17 nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Savo skundą nuteistasis grindžia tuo, kad tiek A. C., tiek jo dukra kerštauja jam, kadangi A. C. yra nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., o A. Ž. naudai yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Be to, nukentėjusieji nurodė artimus sau žmones kaip liudytojus, kurių parodymais teismas patikėjo, bet nemotyvuotai atmetė liudytojų Z. J., S. L., A. Ž. parodymus, ir priėmė jo atžvilgiu neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, kuris turi būti panaikintas, nes jis nuosprendyje nurodytų nusikaltimų nepadarė. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai atmetė jo ir gynėjo prašymus atlikti tardymo eksperimentą, ar už teismo salės durų girdisi teismo posėdžio procesas, bei dėl papildomos teismo medicinos ekspertizės skyrimo A. C. dėl padarytų sužalojimų, nes turimais duomenimis nukentėjusysis buvo sužalotas Kėdainių mieste kitų asmenų, taip pat dėl E. K. psichiatrinės-psichologinės ekspertizės skyrimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu nukentėjusieji A. C., E. K., J. K. prašo nuteistojo skundą atmesti paliekant galioti apylinkės teismo nuosprendį bei prašo priteisti iš M. Ž. atsiliepimo paruošimo ir atstovavimo išlaidas, bei nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai apie neva padarytus procesinius pažeidimus ir prašymų netenkinimą vertintini kaip siekimas vilkinti bylą, įrodo nelogišką, nemotyvuotą ir nepagrįstą kaltės neigimą – akivaizdžių, neginčijamai teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusieji bei nukentėjusiųjų atstovas prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, 2009 m. balandžio 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš skundo turinio akivaizdu, kad apeliantas apskritai ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes, įrodymų vertinimą ir teismų išvadas, susijusias su tam tikrų faktinių bylos aplinkybių konstatavimu, pateikdamas sau palankų vertinimą, ir būtent tokiu pagrindu neigia kaltę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (nuteistojo ir liudytojų parodymus ta apimtimi, kuriais tvirtinama, jog nukentėjusieji kerštauja) apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos.

Dėl veikų kvalifikavimo

BK 284 str. 1 d. nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką“. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (kasacinė nutartis Nr. 2K-820/2005).

Pagal apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, M. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio viešoje vietoje - daugiabučio namo kieme, panaudojęs peilį, įžūliu elgesiu ir grasinimu susidoroti, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – dėl jo neteisėtų veiksmų sutrikdyta šešių žmonių rimtis, sukeltas išgąstis mažamečiam nukentėjusiajam. Šias aplinkybes pilnai patvirtino tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis mažametis E. K., kuris nurodė, jog girdėjo besivaidijančius M.ir A. Ž., o po to pajuto, kaip M. Ž. sugriebęs jį už peties pradėjo purtyti ir kai jis atsisuko, pamatė M. Ž. rankoje peilį, kuriuo M. Ž. ketino durti, jis dėl to labai išsigando, bet A. S. nustūmė M. Ž. ranką ir liepė bėgti. Šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas A. S., kuris tuo metu netoli E. K. remontavo motociklą ir laiku sureagavo į M. Ž. veiksmus. M. Ž. neteisėtus veiksmus taip pat tiesiogiai matė liudytojai N. A. bei A. B.. Dėl kilusios sumaišties M. C. skambino į policiją apylinkės inspektoriui, tačiau nepriskambino, N. A. skambino M. Ž. sūnui, kad šis atvyktų raminti tėvo. Liudytojos J. K. ir A. Ž. nurodė, kad būtent po šio įvykio E. K. elgesys pasikeitė, jis tapo uždaresnis, baikštesnis. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad M. Ž. veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija. Teismas, priimdamas nuosprendį pagrįstai nesirėmė liudytojų S. Č., Z. J. parodymais, kadangi šie asmenys nieko esminio neparodė, nes paties įvykio nematė. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti liudytojai Z. J., H. R., A. B.. Šių liudytojų parodymų pagrindu keisti ar naikinti n nuosprendį nėra pagrindo, kadangi nei vienas iš jų betarpiškai nematė šioje byloje tiriamų įvykių, o tik pateikia savo samprotavimus ir asmeninę nuomonę grindžiamą prielaidomis. Liudytoją A. B. pripažįsta, kad visą informaciją apie nagrinėjamus įvykius ji gauna iš savo sesers A. Ž..

M. Ž. taip pat nuteistas ir dėl A. C. sužalojimo. Tas, kas tyčiniais veiksmais žmogui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, atsako pagal BK 140 str.. M. Ž., nuteistam pagal BK 140 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Apelianto teiginys, jog jis dėl šio nusikaltimo nekaltas, paneigia nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Iš jų matyti, kad įvykio dieną M. Ž. vieną kartą malka smogė A. C. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas pagrįstai tikėjo nukentėjusiojo vienodais ir nuosekliais parodymais, kad konflikto metu jam į galvą smogė M. Ž., nes jo parodymus patvirtina kiti teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, kuriais abejoti nėra pagrindo. Liudytoja M. C. matė, kaip nukentėjusiajam smogė M. Ž., šios liudytojos parodymams neprieštarauja ir liudytojų E. K. ir V. N. parodymai. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo atliktas nukentėjusiojo A. C. ir liudytojos M. C. parodymų patikrinimas vietoje, sudaryta nauja įvykio vietos schema. Tiek parodymų patikrinimo metu darytos nuotraukos, tiek sudaryta įvykio vietos schema paneigia nuteistojo ir liudytojos A. Ž. teiginį, kad pro Ch namo langą nesimato nei M. Ž. sandėliuko nei tos vietos, kur buvo suduotas smūgis A. C.. Be to, smurto prieš A. C. faktą, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad A. C. muštinė kairio smilkinio žaizda ir lengvas galvos smegenų sukrėtimas, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padaryti vienu trauminiu poveikiu. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. Ž. yra kaltas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nuteistojo gynėjo argumentas, kad M. Ž. negalėjo sužaloti A. C., kadangi tam reikėjo nuo sandėliuko su malkų nešuliu eiti į šalį (link A. C.) apie 20 metrų, o tai prieštarauja logikai, laikytinas deklaratyviu. Kaip matyti iš visos bylos medžiagos, nesantaika tarp A. C. ir M. Ž. šeimų tęsiasi jau ilgą laiką ir tokie santykiai patys savaime yra prieštaraujantys logikai.

Apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d., todėl iš jo CK 6.250 str. 2 d. pagrindu priteista atlyginti nukentėjusiesiems E. K. (kadangi šis nepilnametis, priteistų lėšų tvarkytoja jo atstovė pagal įstatymą J. K.) ir A. C. padaryta neturtinė žala. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, taip pat skirdamas bausmę nuteistajam, t.y. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį tinkamai taikė BK 41, 54, 61, 64 str. nuostatas. Kadangi bausmės ir žalos atlyginimo klausimas apeliaciniame skunde nekeliamas, todėl teismas dėl to daugiau nepasisako.

Dėl kitų skundo motyvų

Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamajam, tiek jo gynėjui nebuvo suvaržyta teisė teikti įrodymus, reikšti prašymus, duoti paaiškinimus, užduoti nukentėjusiesiems ir liudytojams klausimus ir panašiai. Kaltinamasis ir jo gynėjas savo teisėmis naudojosi, teisminio nagrinėjimo metu buvo pareiškę prašymus dėl skunde nurodytų aplinkybių, kuriuos kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė.

Apelianto skundo motyvas, jog apylinkės teismas, nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl papildomos teismo medicinos ekspertizės skyrimo A. C. dėl padarytų sužalojimų, yra deklaratyvus. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir posėdžio protokolo teismo medicinos ekspertas V. B. paaiškino, kad 2008-03-07 apžiūrėjęs A. C. ir, remdamasis apžiūros ir ligos istorijos duomenimis, pateikė išvadą dėl A. C. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Be to, nurodė, kad prieš 21 metus A. C. turėjo sunkią galvos traumą, taip pat buvo patyręs insultą, todėl nukentėjusiajam yra liekamieji reiškiniai, kurie nesusiję su 2008-03-04 patirta trauma, paskirta pakartotinė ekspertizė nieko naujo nepateiks, išvada turėtų būti tokia pati, jog A. C. sužalojimas padarytas kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai malka (pliauska), vienu trauminiu poveikiu ir šio sužalojimo lokalizacija labiau būdinga smūgio sudavimui, o ne griuvimui. Kartu kolegija pažymi, kad specialisto išvados yra tik vienas iš įrodymų šaltinių ir teismui nėra privalomos. Tik teismas sprendžia ką laikyti įrodymais. Be to, kaip nurodo liudytojas D. Ž. 2008-03-04 po pietų prisiregistruoti į pataisos inspekciją buvo atėjęs A. C., su kuriuo bendravo apie 15-20 min. ir sužalojimo žymių ant jo nesimatė. Taip pat, pažymėtina, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų galima patvirtinti ar paneigti aplinkybę, jog nukentėjusysis buvo sužalotas būtent Kėdainių mieste ir kitų asmenų.

Taip pat teisiamojo posėdžio metu M. Ž. ir jo gynėjas buvo pareiškę prašymą, atlikti tardymo eksperimentą, ar už teismo salės durų girdisi teismo posėdžio procesas, kurio teismas netenkino, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, nurodydamas, kad kiekvienas apklausiamas žmogus prisiekia ir pasirašo dėl melagingų parodymų davimo, be to, sunku būtų nustatyti, kokiu garsu kalbėjo liudytojai (t. 2, b. l. 14).

Kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra įtraukta į privataus kaltinimo bylų sąrašą, pateiktą BPK 407 straipsnyje. Minėtas sąrašas yra galutinis ir negali būti aiškinamas plačiau. Kaip žinia, privataus kaltinimo bylų proceso paskirtis – kuo geresnė ir efektyvesnė žmonių, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, teisėtų interesų apsauga. Viena svarbiausių priežasčių, dėl ko tam tikrai veikai suteikiamas privataus kaltinimo bylos statusas, yra ta, kad pats nukentėjusysis turi spręsti, ar verta kreiptis į teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. C. viso proceso metu tiek pats, tiek per savo atstovą aktyviai siekė, kad M. Ž. atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, ją nukentėjusysis dar kartą išreiškė ir savo atsiliepime į apeliacinį skundą bei išsakė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų A. C. ir E. K. interesus atstovavo advokatas A. J.. Teismui pateikti pinigų priėmimo kvitai iš kurių matyti, kad advokatui už atstovavimą J. K. (E. K. įstatyminė atstovė) sumokėjo 500 Lt, o A. C. 1100 Lt. Prašoma šią sumą priteisti iš nuteistojo. Nagrinėjant bylą vyko keli teismo posėdžiai. Buvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje kur turėjo dalyvauti ir nukentėjusiųjų atstovas. Sumokėtos sumos advokatui nelaikytinos aiškiai per didelėmis, todėl prašymas tenkintinas. Išlaidos apmokant už advokato pagalbą pripažintinos proceso išlaidoms ir papildomai priteistinos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Papildomai iš M. Ž. nukentėjusiai J. K. priteisti 500 (penkis šimtus) Lt, o nukentėjusiam A. C. 1100 (vieną tūkstantį šimtą) Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Bronė VidzėnienėArnoldas Šukaitis