Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui A. E. ir suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į Kupiškio rajono apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės A. E. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo sutuoktinė A. E. mirė (duomenys neskelbtini). A. E. mirties dieną turėjo nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). A. E. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno kartu su savo sutuoktine A. E. iki jos mirties. Sutuoktinei mirus A. E. iš karto pradėjo valdyti iš jos paveldėtą butą gyvendamas jame, rūpinosi buto priežiūra, vykdė prievoles susijusias su buto išlaikymu, mokėjo mokesčius. Pareiškime teigiama, kad tokiu būdu A. E. vienintelis priėmė palikimą faktiniu valdymu, atsiradusį po sutuoktinės mirties. Į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo niekas nesikreipė, A. E. testamento nebuvo sudariusi. Pareiškime aiškinama, kad juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas yra paveldėjimo teisės liudijimo gavimas, kadangi A. E. kitokia tvarka negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo ir įregistruoti A. E. turtą savo vardu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. E. atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad A. E. (mergautinė pavardė K.) buvo jos sesuo. A. su A. E. susituokė, ir gal nuo 1977 metų gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). A. E. visą laiką rūpinosi namais, po to, kai A. (duomenys neskelbtini) mirė, A. ten ir toliau gyveno, mokėjo mokesčius, butą laikė savo turtu. A. jai yra sakęs, kad į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, kadangi laikė, kad butas yra jo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. E. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Iš teismui pateikto santuokos liudijimo matyti, kad A. E. ir A. E. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. E. vardu yra įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos su A. E. metu pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 (el. b. l. 14). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos A. E. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 22). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės A. E. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, kadangi rūpinosi, valdė ir naudojosi jiems su sutuoktine priklausančiu nekilnojamuoju turtu, mokėjo visus mokesčius, tvarkė buitinius reikalus, susijusius su butu, valdė jį kaip savą.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

A. E. mirė (duomenys neskelbtini) todėl atitinkamai jos palikimas atsirado esant naujam Civiliniam kodeksui, todėl remiantis 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu po palikėjo mirties susiklosčiusiems paveldėjimo santykiams taikytinos 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) penktosios knygos normos.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas A. E. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau rūpinosi jam ir mirusiai sutuoktinei priklausančiu turtu – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius. Byloje nustatyta, kad minėtas butas įsigytas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, todėl nors ir įsigytas vieno iš sutuoktinių – pareiškėjo vardu, iki palikėjo mirties, buvo bendroji jungtinė pareiškėjo ir palikėjos nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau pradėjo valdyti kaip savą visą jam ir palikėjai iki mirties bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusį butą. Šias aplinkybes patvirtinta liudytojos S. K. parodymai bei teismui pateikti mokėjimo dokumentai, iš kurių matyti, kad A. E. nuo 2010 metų liepos mėnesio moka mokesčius už elektrą ir komunalinius patarnavimus, teikiamus butui, adresu (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 3-8) Pareiškėjas, pradėjęs valdyti ir rūpintis sutuoktinės paliktu turtu iškart po jos mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas A. E. priėmė savo mirusios sutuoktinės A. E. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas A. E. už pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, nors teikiant procesinius dokumentus vien elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama tik 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio sumos (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 7 dalis). Teismas apskaičiavęs už pareiškimą mokėtiną žyminį mokestį nustatė, jog A. E. turėjo sumokėti tik 30,75 Eur žyminio mokesčio, todėl įskaitė 30,75 Eur, o likusios sumos (10,25 Eur) nepanaudojo. Esant aptartoms aplinkybėms, žyminio mokesčio permokėjimas (10,25 Eur) gražintinas pareiškėjui Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. E. mirties, paveldėjimo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) grąžinti pareiškėjui A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,25 Eur (dešimt eurų ir 25 ct.) žyminio mokesčio sumokėto 2016 m. rugpjūčio 24 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio apylinkės teismą.