- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- S. T., A. T.
- Atsakovas
- individualios įmonės „Stiksas“, notarui Edgarui Sutkui
- Advokatai
- Evaldas Onaitis
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo individualios įmonės „Stiksas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-119-357/2009 pagal ieškovų S. T. , A. T. ieškinį atsakovams individualiai įmonei „Stiksas“, notarui Edgarui Sutkui dėl laidavimo sandorio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. T. , atstovaujantis ir ieškovą A. T. , 2008 m. gegužės 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams individualiai įmonei „Stiksas“ (toliau tekste – IĮ) „Stiksas“, notarui E. Sutkui, prašydamas pripažinti 2002 m. sausio 8 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, išduoto UAB „Akmenės kuras“ 115547,77 Lt sumai A. J. firmai „Stiksas“, dalį dėl laidavimo įrašo - mes, S. T. ir A. T. laiduojame už vekselio davėją, negaliojančia (suklastota) bei Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro E. Sutkaus išduotą vykdomąjį įrašą 2002 m. sausio 29 d. Nr. K1ES-2259 negaliojančiu (t. 1, b. l. 1-3; t. 2, b. l. 57-66, 121-130; t. 3, b. l. 67-68). Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto 1 notaro biuro notaras E. Sutkus 2002 m. sausio 29 d. išdavė vykdomąjį įrašą pagal 2002 m. sausio 8 d. sudarytą paprastą neprotestuotiną vekselį, kurį išdavė UAB „Akmenės kuras“. Ieškovo teigimu, vekselio turinys patvirtina, kad UAB „Akmenės kuras“ išdavė vekselį A. J. firmai „Stiksas“, kuriame S. T. ir A. T. laidavo už vekselio davėją UAB „Akmenės kuras“. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto 1 notaro biuro notaras E. Sutkus vykdomuoju įrašu pareikalavo solidariai iš UAB „Akmenės kuras“, S. T. ir A. T. išieškoti A. J. firmai „Stiksas“ 109 547,77 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad IĮ „Stiksas“ iš vekselio davėjo UAB „Akmenės kuras“ vykdymo procese perėmė turto tik už 6 689 Lt, o Šiaulių apygardos teismas 2003 m. balandžio 14 d. bankroto byloje priėmė sprendimą dėl UAB „Akmenės kuras“ pabaigos. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių miesto 1 PK atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-332-2004 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės A. K. ir M. J. 2006 m. birželio 12 d. pateikė išvadą Nr. 11-1071(06), kurioje nustatė, kad 2002 m. sausio 8 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje rankraštinį įrašą „susipažinau: S. T. 2002.01.24“ parašė ir šalia šio įrašo bei eilutėje „S. T. “ pasirašė ne pats S. T. . Ieškovas taip pat nurodė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialistė R. P. toje pačioje baudžiamojoje byloje 2005 m. kovo 9 d. išvadoje nustatė, jog A. T. parašas yra neinformatyvus, jame nėra požymių, individualizuojančių pasirašiusį asmenį, be to su A. T. parašų pavyzdžiais yra nesulyginami objektai, nes skiriasi jų sandaros; dėl šių priežasčių parašas netinkamas pasirašiusio asmens identifikavimui. Ieškovas nurodė, kad S. T. šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nenukentėjusiuoju; Šiaulių miesto apylinkės prokuroras 2008 m. balandžio 16 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą minėtoje baudžiamojoje byloje, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Ieškovo teigimu, remiantis šiomis ekspertų išvadomis, negali būti laiduotojų S. T. ir A. T. atsakomybės pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 straipsnį, nes laidavimą 2002 m. sausio 8 d. vekselyje pasirašė ne S. T. ir ne A. T. . Ieškovas pažymėjo, kad toks sandoris yra negaliojantis dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pagal CK 1.93 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; Klaipėdos pirmojo notarų biuro notaro Edgaro Sutkaus 2002 m. sausio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą, registro Nr. K1ES-2259, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš atsakovo IĮ „Stiksas“ 1 185 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui S. T. ; priteisti iš atsakovo IĮ „Stiksas“ 1 595,50 Lt žyminio mokesčio ieškovui S. T. ; priteisti iš ieškovo S. T. ir atsakovo IĮ „Stiksas“ po 76,46 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-193-15/2003 buvo nagrinėjamas ieškovų S. T. ir A. T. ieškinys, kuriame ieškovai nurodė, jog žinant, kad UAB „Akmenės kuras“ turi galimybę apmokėti po 2 000 Lt, buvo apgauti ir pasirašėme, kad laiduojame už vekselio davėją. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2003 m. kovo 13 d. sprendime konstatuota, kad paprastajame neprotestuotiname vekselyje ieškovai, kaip laiduotojai, pasirašė pačiame tekste ir jokia kitokia laidavimo sutartis nebebūtina, dokumentą pasirašiusių asmenų valia išreikšta aiškiai ir suprantamai. Teismas pažymėjo, kad S. T. teiginį, jog smurtu ir prievarta buvo priverstas pasirašyti laidavimą bei laidavimo pasirašymo faktą dėl apgaulės ar tyčinio suklaidinimo, teismas minėtoje byloje atmetė kaip neįrodytą.
Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. liepos 1 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, konstatuojant, kad S. T. pats inicijavo vekselio išdavimą ir laidavimo sutarties pasirašymą. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas spręsdamas dėl proceso atnaujinimo 2006 m. balandžio 14 d. nutartyje konstatavo, kad parašų tikrumas ieškovui galėjo būti žinomas nagrinėjant civilinę bylą ir iki bylos užbaigimo šalims nekilo jokių abejonių dėl S. T. ir A. T. parašų vekselyje pasirašant laidavimą už vekselio davėją pačiame vekselyje. Teismas pažymėjo, kad nei ieškovas, nei UAB „Akmenės kuras“ direktorius V. B. , nei A. J. firma „Stiksas“ vekselio originalo neišsaugojo, jo neturi. Teismas konstatavo, kad aptartais teismų sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia ieškovų pateikti įrodymai nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Teismas vertino, kad šalies – ieškovų pripažinti faktai minėtoje civilinėje byloje atitinka šios bylos aplinkybes ir šių faktinių aplinkybių atsisakymas yra nemotyvuotas. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta, jog anksčiau pripažintų ir nustatytų faktinių aplinkybių pripažinimas būtų susijęs su apgaule, grasinimu ar kitomis sąlygomis. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-214/2008 yra nurodęs, kad CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.
Teismas atmetė ieškovų motyvą, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamosiose bylose Nr. 41-1-332-2004 ir Nr. 73-2-008-2008 bei teismo nutartyse 2008 m. rugpjūčio 29 d., 2008 m. spalio 17 d., 2008 m. lapkričio 19 d. yra nustatytas parašų suklastojimo faktas. Teismo teigimu, minėti ikiteisminio tyrimo dokumentai ir teismo procesinės nutartys skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimus prejudicinės reikšmės neturi, faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo metu ir kiti teisiniai aktai, vertinami kaip rašytiniai įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-332-2004 yra tirti paprastojo neprotestuotino vekselio įrašai ir 2006 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1071, ištyrus to paties vekselio tekstą, nustatyta, kad eilutėje „S. T. “ pasirašė ne pats S. T. . Teismas pažymėjo, kad 2004 m. liepos 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad vekselio antroje pusėje esančio notaro spaudo dalis yra spaudu atspausto atspaudo dalis, kita dalis nėra atspausta spaudu, o išspausdinta spalvoto rašalinio išspausdinimo būdu – rašalinio tipo kompiuteriniu spausdintuvu ar kopijavimo aparatu, atspaude „sunumeruota...“ įrašai ir parašo dalis iki priklijuoto lapelio yra išspausdinti rašalinio išspausdinimo būdu ir po to apvedžioti juodos spalvos rašalinio tipo dažomąja medžiaga, minėto parašo kita dalis, - t. y. esanti priklijuotame lapelyje, yra parašyta juodos spalvos rašalinio tipo dažomąja medžiaga. Teismas nurodė, kad 2005 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-108 nurodyta, kad tyrimui pateiktos kopijos (gautos iš notaro), pažymėtos „Priedas Nr. 2“, „Priedas Nr. 3“, yra ne tyrimui pateikto 2002 m. sausio 8 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos, o kito dokumento elektrografinės kopijos. Dėl to teismas konstatavo, kad byloje nepaneigtas atsakovo argumentas, kad notarui galėjo būti pateiktas ne ikiteisminio tyrimo metu ištirtas dokumentas pavadintas „vekseliu“, bet kitas, t.y. vekselio originalas, kurio nebuvimas konstatuotas dar 2006 metais nagrinėtoje civilinėje byloje. Teismo teigimu, šiuos argumentus patvirtina įrodymų visuma ir ta faktinė aplinkybė, kad ieškovai pripažino laidavimą pasirašę vekselyje, pagal kurį ir buvo išduotas vykdomasis įrašas. Teismas nurodė, kad nenustačius faktinių aplinkybių apie parašų suklastojimą 2002 m. sausio 8 d. originaliame vekselio dokumente ieškinys dėl vekselio dalies pripažinimo negaliojančiu negali būti tenkinamas ir atmestinas.
Teismas pažymėjo, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms dėl pagrindinio skolininko prievolės, pasikeitė ir išieškojimo pagal vykdomąjį įrašą galiojimas, be to, ieškovai pagrįstai nurodo, kad ginčijamas 2002 m. sausio 29 d. notaro patvirtintas vykdomasis įrašas yra su klaidomis, kurios neištaisytos. Teismas nurodė, kad reikalaujama išieškoti nesumokėta paprastojo vekselio suma yra 109 547,77 Lt, o žodžiu nurodoma „vieną šimtą tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus septyniasdešimt septynis centus“. Teismas nurodė, kad iš prijungtos civilinės bylos Nr. B2-170-15/2003 duomenys patvirtina, kad pagrindiniam prievolės skolininkui iškelta bankroto byla ir 2003 m. balandžio 14 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjus 2003 m. gegužės 14 d. sprendimui ir įmonę išregistravus iš juridinių asmenų registro pagrindinio skolininko prievolė pasibaigė. Teismas nurodė, kad nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-193-15/2003 ieškinys buvo pareikštas ir atmestas kitu prievolės pasibaigimo pagrindu, t.y. pagal CK 6.86 straipsnį. Teismas pažymėjo, kad prievolės pasibaigimo pagrindai pagal CK 6.76 ir 6.87 straipsnius nebuvo analizuojami, todėl teismas nepažeisdamas CPK 182 straipsnio principų bei neperžengdamas ieškinio ribų pasisako dėl prievolės pasibaigimo.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2007 yra pažymėjęs, kad likvidavus įmonę, kuri buvo pagrindinis skolininkas, baigiasi pagrindinė prievolė, todėl baigiasi ir šalutinė laiduotojo prievolė. Teismo teigimu, tokiu būdu, pasibaigus pagrindinio skolininko UAB „Akmenės kuras“ prievolei, yra pagrindas pripažinti laiduotojų A. T. ir S. T. prievolę taip pat pasibaigusia. Dėl to teismas konstatavo, kad vykdomasis dokumentas, t. y. vykdomasis įrašas, pagal kurį vykdomas išieškojimas, yra nebevykdytinas ir panaikintinas. Teismas pažymėjo, kad 2002 m. sausio 29 d. vykdomasis įrašas, registro Nr. K1ES-2259, nėra sandoris, todėl dokumentas turi būti pripažintas negaliojančiu ir panaikinamas visas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas IĮ „Stiksas“ prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimo dalį dėl 2002 m. sausio 29 d. vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu bei panaikinimo ir ieškovų ieškinio dalį dėl 2002 m. sausio 29 d. vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas, pripažindamas negaliojančiu notaro E. Sutkaus 2002 m. sausio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą tuo pagrindu, kad, likvidavus vieną iš skolininkų UAB „Akmenės kuras“, pasibaigė ir laiduotojų pareiga sumokėti vykdomajame įraše nurodytą pinigų sumą, peržengė ieškinio ribas. Dėl teismo sprendime išdėstytų motyvų ir pagrindų nebuvo galima šalims pasisakyti, nei tiriant įrodymus, nei baigiamųjų kalbų metu, todėl buvo pažeisti rungimosi ir dispozityvumo principai. Be to, buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir teisėjo nešališkumo principai.Notaro išduotas vykdomasis įrašas negalėjo teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu remiantis CK 6.128 straipsnio 3 dalimi, 6.76 straipsnio 2 dalimi, 6,87 straipsnio 1 dalimi, kadangi notaro išduotas vykdomasis įrašas nėra sandoris, o vykdomasis dokumentas, kurio pasibaigimo pagrindus vykdomajame procese reglamentuoja CPK XLII skyrius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas notaras E. Sutkus nurodo, kad ginčijamas vekselis, kuriuo vekselio davėjas UAB „Akmenės kuras“ už kurį laidavo S. T. ir A. T. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 115 547,77 Lt vekselio turėtojui A. J. firmai „Stiksas“, buvo pasirašytas notarui E. Sutkui nedalyvaujant, jis vekselio turinio netvirtino, todėl jam negali kilti atsakomybė, taip pat ginčijamu klausimu notaras negali pateikti jokių dokumentų sudarymo faktinių aplinkybių. Pažymi, kad ginčas dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu jau buvo nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka, kadangi ieškovai buvo apskundę notaro veiksmus, atliekant vykdomąjį įrašą, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas pateiktą pareiškėjų skundą atmetė, taip pat pareiškėjų skundas Klaipėdos apygardos teisme buvo atmestas ir apeliacine tvarka.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai S. T. ir A. T. prašo apeliacinės instancijos teismą Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų nuomone, apelianto teiginiai, kad teismas peržengė ieškovų pareikšto ieškinio ribas, nebuvo galima pasisakyti nei tiriant įrodymus, nei baigiamųjų kalbų metu, pažeisti rungimosi ir dispozityvumo principai bei pažeisti šalių lygiateisiškumo ir teisėjo nešališkumo principai, yra neteisingi ir be jokio teisinio pagrindo, todėl turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Ieškovai nurodė, kad taip pat nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl klaidingo materialinės teisės normų taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimas pakeistinas.
Byloje nustatyta, kad 2002 m. sausio 8 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu UAB „Akmenės kuras“ įsipareigojo pagal šį vekselį sumokėti A. J. firmai „Stiksas“ 115 547,77 Lt pateikus vekselį ir už vekselio davėją laidavo S. T. ir A. T. .
Klaipėdos miesto pirmo notarų biuro notaras E. Sutkus 2002 m. sausio 29 d. padarė vykdomąjį įrašą pagal minėtą vekselį.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003 m. birželio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjų S. T. , A. T. skundą dėl notaro E. Sutkaus veiksmų padarant vykdomąjį įrašą ir teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
Byloje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-193-15/2003 pagal ieškovų S. T. , A. T. ieškinį atsakovams A. J. firmai „Stiksas“, UAB „Akmenės kuras“, trečiajam asmeniui V. B. dėl pripažinimo paprastojo neprotestuotino vekselio negaliojančiu ir pripažinimo laidavimo negaliojančiu bei pasibaigusiu Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. liepos 1 d. nutartimi netenkino ieškovų S. T. , A. T. apeliacinio skundo ir Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. kovo 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. kovo 13 d. sprendime konstatavo, kad paprastajame neprotestuotiname vekselyje, kurį pasirašė atsakovai, ieškovai (S. T. , A. T. ), kaip laiduotojai, pasirašė pačiame tekste. Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. liepos 1 d. nutartyje konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovai (S. T. , A. T. ) būtų buvę priversti pasirašyti laidavimo sutartį, kad S. T. pats inicijavo vekselio išdavimą ir laidavimo sutarties pažymą, kad ieškovas A. T. , kaip asmuo turintis kontrolinį bendrovės akcijų paketą, kontroliavo bendrovės veiklą ir buvo tiesiogiai suinteresuotas sėkmingu bendrovės darbu.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2003 m. balandžio 14 d. sprendimu nusprendė priimti sprendimą dėl UAB „Akmenės kuras“ pabaigos.
Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatymo nustatytų pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiu 2002 m. sausio 29 d. notaro E. Sutkaus išduotą vykdomąjį įrašą tuo pagrindu, kad likvidavus vieną iš skolininkų UAB „Akmenės kuras“ pasibaigė ir laiduotojų pareiga sumokėti vykdomajame įraše nurodytą pinigų sumą, peržengė ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimų ribas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė civilinio proceso rungimosi ir dispozityvumo principų (CPK 12, 13 str.). Civilinio proceso rungimosi principas reiškia, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principų, suteikiant teisę šalims pareikšti atsikirtimus ir teikti įrodymus dėl kitos šalies pareikštų reikalavimų, o civilinio proceso dispozityvumo principas reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo. Teismas negali grįsti savo sprendimo tais faktais, kurių šalys bylos nagrinėjimo metu nenurodė (judex ne eat ultra petita partium, ultra petita non cognoscitur). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK normų reikalavimus pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėjamoje byloje peržengti byloje pareikštus reikalavimus.
CK 6.76 straipsnis reglamentuoja laidavimo sutartį, CK 6.87 straipsnis reglamentuoja laidavimo pabaigą ir CK 6.128 straipsnis reglamentuoja prievolės pabaigą mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškiniu ginčijamas notaro padarytas vykdomasis įrašas negalėjo būti teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu remiantis CK 6.128 straipsnio 3 dalimi, 6.76 straipsnio 2 dalimi, 6.87 straipsnio 1 dalimi, kadangi likvidavus UAB „Akmenės kuras“ vekselyje už šį juridinį asmenį laidavusių ieškovų S. T. , A. T. laidavimas nepasibaigė. Pirmosios instancijos teismas nepripažino 2002 m. sausio 8 d. paprastojo neprotestuotino vekselio su laidavimu negaliojančiu, taip pat nepripažino, kad 2002 m. sausio 29 d. notaro vykdomasis įrašas padarytas pažeidžiant įstatymus ar pagal negaliojantį vekselį. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prievolę dėl skolos pagal vykdomąjį įrašą, kuris nėra sandoris, turi įvykdyti ieškovai S. T. , A. T. , laidavę už UAB „Akmenės kuras“. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju negalima remtis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2007, kadangi joje aiškinamas teisės taikymas, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei ir tokia įmonė likviduojama. Individualios įminės ir uždarosios akcinės bendrovės teisinė padėtis nėra vienoda. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.128 straipsnio 3 dalies, 6.87 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu pripažino negaliojančiu bei panaikino 2002 m. sausio 29 d. notaro padarytą vykdomąjį įrašą. Dėl netinkamų materialinės teisės normų taikymo teismo priimtas sprendimas yra keistinas (CPK 330 str.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimas pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, 2002 m. sausio 29 d. Klaipėdos pirmojo notarų biuro notaro Edgaro Sutkaus išduotas vykdomasis įrašas nepripažintas negaliojančiu ir panaikintas bei išspręstas vykdymo išlaidų klausimas, atmetant šią ieškinio dalį bei išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą ir paliekant nepakeistą kitą sprendimo dalį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 9 d. nutartimi nustatyta globa A. T. , A. T. globėju ir turto administratoriumi paskirtas S. T. (t. 1, b. l. 14).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą priteistina iš ieškovo S. T. į valstybės biudžetą 152,92 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo S. T. atsakovui IĮ „Stiksas“ 1595,50 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo S. T. atsakovui IĮ „Stiksas“ 1815 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo S. T. į valstybės biudžetą 2,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teismo išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, 2002 m. sausio 29 d. Klaipėdos pirmojo notarų biuro notaro Edgaro Sutkaus išduotą vykdomąjį įrašą, registro Nr. K1ES-2259, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti, priteisti iš atsakovo individualios įmonės „Stiksas“ 1 185 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis litus) atstovavimo išlaidų ieškovui S. T. , priteisti iš atsakovo individualios įmonės „Stiksas“ 1 595,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt penkis litus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio ieškovui S. T. , priteisti iš ieškovo S. T. ir atsakovo individualios įmonės „Stiksas“ po 76,46 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš ieškovo S. T. į valstybės biudžetą 152,92 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt du litus devyniasdešimt du centus) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. T. atsakovui individualiai įmonei „Stiksas“ 1 595,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt penkis litus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo S. T. atsakovui individualiai įmonei „Stiksas“ 1 815 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo S. T. į valstybės biudžetą 2,90 Lt (du litus devyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.