- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- I-1680-609/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01129-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-6111 ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą įpareigoti naujai išnagrinėti jo 2017 m. rugpjūčio 1 d. prašymą, be to, iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašo jam priteisti 50 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b.l. 4-12) nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 1 d. jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas atlikti patikrinimą ir priimti sprendimą dėl pažeidimų, padarytų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14, be to prašė nurodyti, kaip galima ištaisyti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valdininkų aplaidumo padarinius ir gauti jam padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą. Teigia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-6111 atsisakė tenkinti jo prašymą. Mano, jog atsakymą rengusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėja nesuprato jo kreipimosi esmės, nes neatliko jo vertimo į lietuvių kalbą. Teigia, jog 2017 m. rugpjūčio 1 d. kreipimosi esmė buvo gauti atsakymą į klausimą, kodėl 2014 metais svarstant jo prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014, prieš priimant sprendimą, nebuvo kreiptasi į specialistą (advokatą), kaip tai yra atliekama Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnyb os Vilniaus skyriuje. Patirtą turtinę žalą vertina 50,00 Eur, neturtinę žalą- 200,00 Eur.
Atsiliepimas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atsiliepime į skundą (b.l. 47-48) nurodyta, jog ji su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog gavus pareiškėjo prašymą jam suteikti antrinę teisinę pagalbą, ji neturėjo pareigos kreiptis į advokatą dėl išvados, ar yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Teigiama, jog Tarnyba neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti žala, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, nenurodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Iš esmės pareiškėjas pasinaudojo teise į teisminę gynybą, siekdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
Nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas V. S. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyrių su prašymu atlikti patikrinimą ir priimti sprendimą dėl pažeidimų, padarytų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimant 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 ir 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14, prašė nurodyti, kodėl 2014 metais nagrinėjant jo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014, kilus abejonei dėl antrinės pagalbos pagrįstumo, nebuvo gauta specialisto (advokato) išvada. Taip pat prašė nurodyti, kaip galima ištaisyti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valdininkų aplaidumo padarinius ir gauti padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. (2.3)NO-2-6111 (b.l. 25) pateikta informacija apie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 ir 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14 bei advokatą L. Z..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, sprendžiant pareiškėjo skundo dėl turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo klausimą pirmiausia turi būti nustatyta, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu. Dėl šios priežasties turi būti analizuojamas konkretus institucijos aktas (veiksmas, sprendimas), kuriuo pareiškėjui, jo teigimu, sukelta žala.
Pareiškėjo teigimu, žalą jis patyrė dėl neteisėtų Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų, susijusių su sprendimo, įforminto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-6111, priėmimu.
2017 m. rugsėjo 1 d. teismo nutartimi (b.l.2-3) skundą reikalavimo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-6111 dalyje atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Konstatavus, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. (2.3)NO-2-6111 nėra administraciniu aktu, ginčijamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, reikalavimas įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą naujai išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 1 d. prašymą laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Kadangi vertintina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareigūnų veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas, kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti buvimas nevertintinas.
Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, skundas netenkintas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.