- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-01
- Bylos Nr.
- 2S-1152-254/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Neringa Venckienė
- Kreditorius
- Daliaus Algirdo Barkausko
- Ieškovas
- Daliaus Algirdo Barkausko
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ugnė“
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė
2009 m. liepos 1 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Daliaus Algirdo Barkausko individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-12497-475/2009 pagal ieškovo Daliaus Algirdo Barkausko individualios įmonės pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Ugnė“ dėl atlygintinų paslaugų teikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2009 m. balandžio 27 d. kreditorius Daliaus Algirdo Barkausko individuali įmonė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (b. l. 2-3), kuriuo prašė priteisti iš skolininko UAB „Ugnė“ 3 681,79 Lt skolos, 558,19 Lt delspinigių, 32 Lt bylinėjimosi išlaidų, 250 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti skolininko turtą ir pinigines lėšas, nes manė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti iš viso nebeįmanomas, kadangi skolininkas vengia vykdyti sutartines prievoles.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi (b. l. 22) atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodydamas, kad toks prašymas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas padaryti išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas nurodė, kad vien tai, kad skolininkas laiku neįvykdė sutartinių prievolių yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo turtui. Be to, įrodymų apie tai, kad skolininkas neturi turto ar jo turtinės teisės yra kaip nors suvaržytos, byloje nepateikta.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius Daliaus Algirdo Barkausko individuali įmonė (b. l. 23-24) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodo, kad skolininkas tapo nemokus, stengiasi nutraukti savo veiklą skelbdamas bankrotą, vadovai slapstosi nuo kreditorių, todėl vienintelis būdas užtikrinti skolos išieškojimą yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas 4 521,98 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, be to, netyrė (net nepareikalavo) papildomų duomenų apie skolininko turtinę padėtį, neįvertino skolininko skolų tretiesiems asmenims, o neištyrus bei neįvertinus nurodytų aplinkybių, negalima nustatyti grėsmės būsimo teismo sprendimo pagal kreditoriaus pareiškimą įvykdymui. UAB „Ugnė“ užsiima statybos, inžinierinių tinklų tiesimo verslu, kuris šiuo metu išgyvena ženklų nuosmukį, todėl skolininkas jau keli mėnesiai vengia apmokėti kreditoriui pakankamai didelę pinigų sumą už sutartinius įsipareigojimus. Apeliantas sprendžia, kad įmonė turi ir daugiau finansinių įsipareigojimų, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, išieškoti aukščiau minėtą pinigų sumą gali tapti neįmanoma. Teismo motyvas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodant, kad skolininko vengimas įvykdyti sutartines prievoles yra nelaikytinas pakankamu pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažeidžia teisingumo principą, jog bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl keisti jos ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo (šiuo atveju – teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, kad apelianto prašymas taikyti laikinosios apsaugos priemones buvo nemotyvuotas (CPK 433 str. 1 d. 5 p.).
Teismų praktikoje didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinosios apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nemotyvuotą kreditoriaus prašymą, neturėjo pagrindo nustatyti, kad 4239,98 Lt ieškinio suma yra ženkli, sudaranti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat be pagrindo mano, kad teismas savo iniciatyva turėjo tirti skolininko turtinę padėtį. Pagal CPK 144 str. 2 d. teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinosios apsaugos priemones tik tais atvejais, jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą. Šioje byloje tokio pagrindo nebuvo.
Apeliantas atskirtajame skunde nurodė laikinosios apsaugos priemonių taikymo motyvus, tačiau tai jau nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pripažinti neteisėta net paaiškėjus, kad Kauno apygardos teismo 2009-05-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1722-390/2009 skolininkui UAB „Ugnė“ iškelta bankroto byla (CPK 320, 338 str.). Dar iki kreditoriui iškėlus šią bylą 2009-04-24 nutartimi skolininko turto atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas netenkinamas, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.