- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- e2-581-357/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00071-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- K. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Videra“ bankroto administratoriui I. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Videra“ ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – K. B. (K. B.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė (toliau – BUAB) „Videra“, atstovaujama bankroto administratoriaus I. M., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. K., prašė: 1) priteisti iš atsakovo 84345,01 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; 2) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą ir pinigines lėšas ieškinio pagrindinio reikalavimo ribose (84345,01 Eur sumai).
Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Videra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas I. M.. Pažymėjo, jog nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vieninteliu akcininku ir vadovu buvo atsakovas D. K..
Ieškinyje nurodė, jog bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės sandorius, nustatė, kad bendrovės vadovas D. K. 2017 m. birželio 29 d. sudarė preliminarią keturių automobilių pirkimo – pardavimo sutartį su Latvijos Respublikos piliečiu K. B., pagal kurią K. B. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo pristatyti UAB „Videra“ keturis automobilius ir už minėtą turtą gavo 240000 Eur avansą, kuris jam buvo išmokėtas grynais pinigais. Preliminari sutartis nebuvo įvykdyta.
Ieškovė akcentavo, jog įmonės vadovas – atsakovas D. K., sudaręs 2017 m. birželio 29 d. preliminarią sutartį ir jos pagrindu sumokėjęs visus UAB „Videra“ kasoje buvusius pinigus, veikė nesąžiningai bendrovės kreditorių atžvilgiu ir tokiais veiksmais jiems padarė žalos, kadangi dėl tokių atsakovo veiksmų įmonė tapo nemokia, neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, todėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. įmonei buvo iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, tačiau atsakovas šių pareigų nevykdė. Pažymėjo, jog atsakovas žinojo, kad įmonė turi skolų, tai patvirtina įmonės balansas, sudarytas 2017 m. birželio 30 d.; kad iki preliminarios sutarties sudarymo dienos jau buvo išduoti du vykdomieji raštai ir iš UAB „Videra“ pradėtos išieškojimo procedūros, tačiau, disponuodamas minėta informacija, sudarė sandorį, pagal kurį sumokėjo visas bendrovės lėšas, grubiai pažeidė įmonės kreditorių interesus, veikė nesąžiningai bendrovės kreditorių atžvilgiu ir tokiais savo veiksmai padarė įmonei žalos, kadangi minėti veiksmai sąlygojo UAB „Videra“ nemokumą.
Ieškinyje akcentavo, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Videra“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 76629,35 Eur. Nurodė, kad 2017 m. sausio 19 d. kreditorių susirinkimas patvirtino pavedimo su bankroto administratoriumi sutartį, kuria administravimo išlaidoms buvo skirta 10000 Eur suma (įskaitant bankroto administratoriaus atlyginimą); kad ieškinio pateikimo teismui dieną įmonės banko sąskaitoje buvo 2284,34 Eur; todėl, sudėjusi kreditorių reikalavimus, administravimo išlaidas ir atėmusi pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, prašė teismo priteisti iš atsakovo 84345,01 Eur įmonei padarytos žalos, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo).
Šalies argumentai
2018 m. liepos 24 d. prašymu dėl ieškinio sumos patikslinimo ieškovė BUB „Videra“ patikslino ieškinio sumą ir prašė teismo priteisti iš atsakovo D. K. 82722,07 Eur žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis, kaip buvęs įmonės vadovas ir akcininkas, priėmė sprendimą nupirkti keturis automobilius iš JAV, pargabenti juos į Lietuvą ir brangiau parduoti, ketino uždirbti įmonei apie 72000 Eur pajamų. Pažymėjo, jog, priimdamas tokį sprendimą, įmonei žalos nepadarė, kadangi šis sandoris įmonei ekonomine prasme buvo naudingas.
Atsakovas pabrėžė, kad 2017 m. birželio 29 d. pasirašydamas preliminarią sutartį, apsidraudė – preliminarioje sutartyje sutarė, jog jeigu trečiasis asmuo nesugebės laiku įvykdyti sutarties, tai jis įmonei grąžins gautus pinigus, taip pat sumokės 40000 Eur baudą.
Nurodė, kad iš ieškovės pateikto įmonės balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 242000 Eur, įsipareigojimai kreditoriams (mokėtini per vienerius metus) 2017 m. birželio 30 d. sudarė 69517 Eur, gautinos piniginės sumos per vienerius metus sudarė 240488 Eur. Atsakovas pabrėžė, jog šie įmonės balanso duomenys patvirtina, kad įmonė, sudariusi minėtą sandorį, netapo nemokia ir šiuo sandoriu žala kreditoriams nebuvo padaryta. Sudarytas sandoris buvo realus.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad tam, jog galima būtų pripažinti, kad jis, kaip buvęs įmonės vadovas, padarė įmonei žalos, privalu įrodyti, jog trečiasis asmuo K. B. tikrai sudaryto sandorio neįvykdys, negrąžins gautų pinigų ar nesumokės sutartyje numatytos 40000 Eur baudos. Pabrėžė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų reikalavusi trečiąjį asmenį įvykdyti sutartį, o trečiasis asmuo būtų atsisakęs ją vykdyti. Priešingai – trečiasis asmuo K. B., 2017 m. gruodžio 20 d., siekdamas įvykdyti sutartį, pateikė prašymą ją pratęsti trims mėnesiams. 2018 m. kovo 6 d. įmonės kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas patenkinti tokį trečiojo asmens prašymą ir preliminarios sutarties įvykdymas buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 22 d. Atsakovas pažymėjo, jog trečiasis asmuo 2018 m. sausio 29 d. įmonei sumokėjo 900 Eur; 2018 m. sausio 31 d. sumokėjo 600 Eur, 2018 m. vasario 26 d. – 1500 Eur, iš viso – 3000 Eur, tačiau ieškovė savo ieškinyje šių faktinių aplinkybių nenurodė. Atsakovas nurodė, kad iš BUAB „Videra“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad įmonė per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 8 d. gavo 3828,25 Eur pajamų ir neaišku, kiek dar gaus. Akcentavo, jog ieškovė iš prašomo priteisti žalos atlyginimo atėmė tik 2284,34 Eur sumą (buvusią įmonės banko sąskaitoje), nors turėjo atimti visas gautas pajamas.
Atsakovas nurodė, jog tam, kad ieškovė įrodytų, kad jo veiksmais bendrovei buvo padaryta kokia nors tam tikro dydžio žala, pirmiausia, likviduojant bendrovę, turi būti išieškotos visos galimos skolos iš debitorių, parduotas bendrovei priklausantis turtas, taip pat ir įmonės debitorinės skolos. Perdavus įmonės turtą iš gautų pajamų yra dengiami kreditoriniai reikalavimai ir tik tuo atveju, jeigu pardavus bendrovės turimą turtą, gautų lėšų neužtektų kreditorių skoloms padengti, jų likutis galėtų būti vertinamas kaip žala bendrovei, jeigu būtų nustatyti atsakovo, kaip vadovo ir akcininko, neteisėti veiksmai. Atsakovas pabrėžė, jog šiuo atveju bankrutavusios įmonės bankroto administratorius neatliko jokių veiksmų, kad įmonės skolos būtų susigrąžintos.
Trečiasis asmuo K. B. į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas 2018 m. birželio 14 d. teismo protokoline nutartimi, nurodė, kad pinigus pagal sandorį gavo ir Šiaulių miesto degalinėje perdavė kitam asmeniui turėjusiam nupirkti keturis automobilius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Videra“ buvo vieninteliu bendrovės akcininku ir vadovu. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Videra“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 12 d., patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 76 629.35 Eur, papildomai 10 000 Eur administravimo išlaidos, 3 907.28 Eur pajamų bankrutuojanti bendrovė gavo iš debitorių. Patikslinto ieškinio reikalavimo suma yra 82 722.07 Eur.
Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, priėmė 2017 m. birželio 27d. vienintelio akcininko sprendimą įsigyti keturis lengvuosius automobilius ir 2017 metų birželio 29 dieną sudarė preliminarią keturių automobilių pirkimo - pardavimo sutartį su Latvijos Respublikos piliečiu K. B.. Atsakovas UAB „Videra“ vardu išrašė kasos išlaidų orderį 240 000 Eur sumai, kuriame nurodyta - pinigus išduoti K. B.. Pagal preliminarią sutartį, minėtas asmuo iki 2017 metų gruodžio 31 dienos įsipareigojo pristatyti UAB „Videra“ keturis automobilius.
Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad visos bendrovės lėšos - 240 000 Eur buvo išimtos pagal preliminarią sutartį, kuri ieškinio pateikimo dienai nėra įvykdyta. Dėl tokių atsakovo veiksmų UAB „Videra“ tapo nemokia ir neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant bendrovės kreditorių interesus, nes iki preliminarios sutarties sudarymo dienos buvo išduoti du vykdomieji raštai ir pradėtos priverstinės išieškojimo procedūros. UAB „Videra“ savo veiklą nutraukė 2017 m. vasario mėnesį, degalinės pastatus pardavė dar 2015 m. gruodžio mėnesį. Bendrovės balansas, sudarytas 2017-06-30 dienai patvirtina, kad nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų buvo 242 000 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 69 517 Eur, balansą patvirtino bendrovės vadovas atsakovas D. K., taigi, apie įsipareigojimus kreditoriams bei vykdomus išieškojimus atsakovas žinojo. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad UAB „Videra“ vadovas, neatsiskaitydamas su kreditoriais ir 2017-06-29 sudarydamas preliminarią sutartį bei išimdamas visus UAB „Videra“ kasoje buvusius pinigus, veikė nesąžiningai bendrovės kreditorių atžvilgiu ir tokiais veiksmais padarė jiems žalą.
Dėl civilinės atsakomybė pagrindo
Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis.
Civilinėse bylose dėl bendrovės vadovo atsakomybės už žalą sukėlusius sandorius kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad ieškovas, įrodinėdamas teisinį priežastinį ryšį, privalo įrodyti, jog atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, galėjo numatyti būsimą žalą. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudaro tokius sandorius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatinėjant, ar dėl sandorių buvo pažeistos kreditorių teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriams, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tada kreditoriaus interesų pažeidimo konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, aktualu ar sumažėja ir nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi bei įvykdyti prievolę.
Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus, už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (CK 2.87 str.), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.
Bendrovė, manydama, kad jos valdymo organo narys netinkamai vykdė savo pareigas ir dėl to bendrovei buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad toks valdymo organo narys šią žalą atlygintų (CK 2.87 str. 7 d.). Ieškovo pareiga įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 12 str., 178 str.). Nustačius, kad asmuo atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad atsakovas kaltas, paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi atsakovas (CK 6.248 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas, šiuo atveju vadovas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą, LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis numato, kad už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Teismas sprendžia, kad įmonės vadovas D. K., 2017 metų birželio 29 dieną sudarydamas preliminarią sutartį ir iš UAB „Videra“ kasos išimdamas 240 000 Eur sudarė ekonomiškai nenaudingą įmonei sandorių, nes iš anksto turėjo įvertinti, kad dėl jo atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vis dėlto jį sudarė ir veikė ne įmonės interesais, taip pažeidė įstatymo jam numatytas pareigas, kas vertintina kaip neteisėti veiksmai.
CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliais), negautos pajamos. Jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 str. 2 d.). Atsakovas, kaip įmonės vadovas ir akcininkas, vykdydamas aiškiai bendrovei nenaudingą, ir jos tikslų neatitinkantį sandorį, sumažino bendrovės finansinį turtą ir įmonės nemokumo (2017 metais) laikotarpiu, įmonė patyrė dėl to nuostolių, sąlygotų atsakovo veiksmais, buvusiais, kaip minėta, bendrovės finansinio turto sumažėjimo priežastimi. Todėl yra pagrindas bendrovės vadovo D. K. įtvirtintos pareigos būti lojaliam, veikti įmonės interesais pažeidimą vertinti kaip lėmusį žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad CK 6.248 str. 3 d. reglamentuoja asmens kaltę atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jei asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis kaip įpareigoja CK 1.5 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3 k-7-177-701-2017). Pripažinus, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas nesilaikė įstatymo numatytų pareigų, bendrovės atžvilgiu veikė nesąžiningai, laikytina, kad egzistuoja visos jos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo padarytus nuostolius.
Dėl žalos dydžio
Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis, tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė, o žala kreditoriams yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog nustačius, kad sudarytais sandoriais lėšos buvo išimtos iš įmonės apskaitos, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, gali būti laikoma nustatyta.
Ieškovė pagrindė, kad iš įmonės buvo išimtos lėšos, įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir jį sudarydamas buvo nesąžiningas. Įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala yra įmonės skolų dydžio apimtimi, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. BUAB „Videra“ negali patenkinti teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, nes turto įmonėje nėra, taigi, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų – sprendimo sudaryti ekonomiškai nenaudingą bendrovei preliminarią sutartį, išimant visas įmonės lėšas ir atsiradusių pasekmių – negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, yra priežastinis ryšys. Sandorio suma atsakovas sumažino įmonės finansinį turtą ir įmonė tapo nemokia, patyrė dėl to nuostolių, kurie sąlygoti atsakovo veiksmais, buvusiais finansinio turto sumažėjimo priežastimi. Nustačius privalomas civilinės atsakomybės sąlygas, būtų pagrindas iš atsakovo išreikalauti įmonei padarytus nuostolius visa neteisėtai sudaryto sandorio verte, tačiau BUAB „Videra“ bankroto administratoriaus reikalavimas yra nukreipiamas į išimtas pagal ginčijamą sandorį lėšas tiek, kiek būtina įmonės finansiniams reikalavimams patenkinti ir padengti išlaidas susijusias su bankroto procedūromis. Atmetant atsakovo argumentus dėl ieškinio sumažinimo administravimo išlaidų dalyje, pripažintina, kad ieškovės bankroto administratorius pagrįstai prašo priteisti dėl atsakovo D. K. kaltės įmonei ir jos kreditoriams padarytą 82 722,07 Eur žalą, pagal bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį ir kreditorių susirinkimo patvirtintą pavedimo su bankroto administratoriumi sutartį. Taigi, įvertinus įrodymų visumą ieškinys tenkinamas ir priteisiama ieškovei BUAB „Videra“ iš atsakovo D. K. 82 722,07 Eur žala.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo Bendrovės naudai priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje mokėtinas 1504 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis). Teismas pažymi, kad ieškovė kaip bankrutavausi įmonė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas 1504 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis). Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinos 9,41 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Priteisti iš atsakovo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutavusios UAB „Videra“ (juridinio asmens kodas 145274131) naudai 82 722,07 Eur (aštuoniasdešimt dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 7 ct) dydžio nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo D. K. valstybės naudai 1504 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturių eurų) žyminį mokestį ir 9,31 Eur (devynių eurų ir 31 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.