- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-11
- Bylos Nr.
- I-726-602/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Audrius Bakaveckas, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- UAB ,,Baltspeda”
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinės muitinės
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Violetos Balčytienės, Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei,
dalyvaujant pareiškėjo UAB ,,Baltspeda” atstovei adv. Ingridai Jurgelevičienei, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Linai Markevičienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB “Baltspeda” skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Motyvuojamoji dalis
byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė atliko UAB “Baltspeda” ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės, susijusios su pareiškėjo importuotomis prekėmis laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2006-08-31, mokestinį patikrinimą ir 2006-12-20 surašė patikrinimo aktą Nr. 6VM116M (I t., b.l. 76-94, mokestinė byla), kuriame nustatyta, kad pareiškėjas: 1) neįtraukdamas papildomų išlaidų į importuotų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas PVM, pažeidė Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (2004-01-15 įstatymo redakcija) 15 str. 15 d. nuostatas; 2) neteisingu kodu deklaravęs prekes muitinėje pažeidė Komisijos reglamento (EB) Nr. 1719/2005 (2005-10-27), iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 “Dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo” bei Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 (2004-04-27) 35 str. nuostatas; 3) neapskaičiavęs kompensacinių palūkanų ir neteisingai apskaičiavęs kompensacinių palūkanų normą, pažeidė Bendrijos muitinės kodekso 519 str. nuostatas; 4) nepagrįstai sumažindamas importuotų prekių muitinę vertę, pažeidė Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. nuostatas; 5) per muitinės nustatytą laikotarpį neužbaigęs laikinai įvežtoms perdirbti prekėms formalumų, pažeidė Bendrijos muitinės kodekso 118 straipsnio nuostatas; 6) neteisingai deklaravęs muitinės procedūros kodą, pažeidė Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 38 priedo nuostatas; 7) naudotų automobilių muitinei vertei nustatyti nepagrįstai taikė sandorio vertės metodą. Atsižvelgiant į padarytus pažeidimus pareiškėjui atsirado skola muitinei. Apskaičiuoti importo mokesčiai: muito – 23694 Lt, PVM – 61823 Lt, kompensacinių palūkanų – 1273 Lt, BAD importo rinkinyje Nr. 6KR1L400223 (2006-01-26) kompensacinės palūkanos perskaičiuotos iš ,,9 Lt” į ,,0”. Taip pat pareiškėjui paskirta 20 proc. mokėtinų mokesčių bauda – 17103 Lt ir apskaičiuoti delspinigiai už laiku nesumokėtus mokesčius – 5520 Lt.
2007-01-22 pareiškėjas pateikė Vilniaus teritorinei muitinei savo pastabas dėl mokestinio patikrinimo akto (I t., b.l. 112-117, mokestinė byla). 2007-02-23 Vilniaus teritorinė muitinė sprendimu “Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo, skolos muitinei įregistravimo, mokesčių sumokėjimo bei duomenų taisymo bendrųjų administracinių dokumentų importo rinkiniuose” Nr. 4ŪS-32-17-15 iš dalies atsižvelgė į pareiškėjo pateiktas pastabas, patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės mokestinį patikrinimo aktą, atsisakė išieškoti 108 Lt muito sumą ir patvirtino įregistruotą 23586 Lt muito sumą, nutarė patvirtinti ir įregistruoti apskaičiuotą pareiškėjui skolą muitinei: 61368 Lt PVM, 1276 Lt kompensacinių palūkanų, 5460 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą importo PVM, skirti pareiškėjui 20 proc. visų mokėtinų mokesčių dydžio baudą ir įregistruoti apskaičiuotą skolą muitinei-16691 Lt (I t., b.l. 60-74, mokestinė byla).
2007-03-15 pareiškėjas pateikė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentui) skundą ir 2007-05-18 jį papildė, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo dalį, kuria patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo akto nurodymai sumokėti papildomas sumas: 1276 Lt kompensacinių palūkanų, 23586 Lt muito, 46543 Lt PVM, 4025 Lt PVM delspinigių, visų mokėtinų mokesčių baudą – 16991 Lt (I t., b.l. 37-44, mokestinė byla). 2007-07-09 Muitinės departamento sprendimu Nr. 1A-4.14-276 pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, nusprendžiant paskirti 10 proc. visų mokėtinų mokesčių dydžio baudą ir įregistruoti apskaičiuotą skolą muitinei – 8495 Lt, sumažinti apskaičiuotų ir į muitinės apskaitą įtrauktų mokesčių bei su jais susijusias sumas iki 76599 Lt (I t., b.l. 15-21, mokestinė byla).
2007-08-01 pareiškėjas pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisijai), prašydamas panaikinti Muitinės departamento sprendimą toje dalyje, kurioje Vilniaus teritorinės sprendimas nepakeistas, t.y. dėl 390 Lt muito, 349 Lt PVM, 66 Lt muito, 1208 Lt kompensacinių palūkanų, 807 Lt PVM, 23130 Lt muito, 45867 Lt PVM ir delspinigių bei baudų (I t., b.l. 2-10, mokestinė byla ). 2007-10-05 Mokestinių ginčų komisija sprendimu “Dėl UAB ,,Baltspeda” 2007-08-01 skundo” Nr. S-187(7-160/2007) patvirtino Muitinės departamento sprendimą (b.l. 17-27).
Pareiškėjas 2007-11-06 kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2007-10-05 sprendimą Nr. S-187(7-160/2007), kuriuo patvirtintas Muitinės departamento 2007-07-09 sprendimas Nr. 1A-4.14-276, kuriuo pakeistas Vilniaus teritorinės muitinės 2007-02-23 sprendimas Nr. 4ŪS-32-17-15, bei priimti naują sprendimą – panaikinti Muitinės departamento 2007-07-09 sprendimo Nr. 1A-4.14-276 dalį dėl 390 Lt PVM, 66 Lt muito, 1208 Lt kompensacinių palūkanų, 807 Lt PVM, 23130 Lt muito, 45867 Lt PVM ir delspinigius bei baudas (b.l. 4-13). Paaiškino, kad bauda pareiškėjui už muito sumažinimą skirta nepagrįstai. Bendrijos muitų kodeksas baudos taikymo už muito nepaskaičiavimą nenumato. Mokesčių administravimo įstatymo 14 str. 6 d. numatyta, kad muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Bendrijos muitų kodeksas numato tik delspinigių apskaičiavimą, todėl Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d. nuostatos netaikytinos. Nurodė, kad patikrinimo akte pateikta išvada, kad pareiškėjas neteisingai klasifikavo keturračius motociklus, todėl perskaičiuotas 10 proc. muitas, pagrįsta abstrakčiomis nuorodomis į teisės normas arba normas, nesietinas su teisės pažeidimu. Patikrinimo akte nurodyti teisės aktai, bendrai nustatantys, kad prekės klasifikuojamos pagal Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos ir Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas, ir pati lentelė, kurioje pateikiami prekių kodai. Kokias konkrečiai nuostatas pareiškėjas pažeidė, nėra nurodyta. Todėl, pareiškėjo nuomone, 10 proc. muitas vietoj 6 proc. paskaičiuotas nepagrįstai. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė daug Lietuvos Respublikoje nepaskelbtų taikomų teisės aktų. Lietuvos Respublika 1995-01-01 prisijungė prie 19806-24 Briuselyje pasirašytos Suderintos sistemos tarptautinės konvencijos, kurios vienas iš priedų yra bendrosios Suderintos sistemos aiškinimo taisyklės. Tačiau pareiškėjui nėra prieinamos minėtos taisyklės, nes oficialiame Lietuvos Respublikos Seimo skelbiamame tekste nėra jokio minėtos Konvencijos priedo. Taip pat nepaskelbti ir dalis kitų bendro pobūdžio administracinių aktų, susijusių su priekių klasifikavimu, kuriais remiasi Muitinės departamentas. Pareiškėjui nebuvo žinoma speciali taisyklė, kad keturratis motociklas yra ar gali būti klasifikuojamas būtent 8703 pozicijoje, be to, mokesčių administratorius nepagrindė būtinybės juos klasifikuoti būtent šioje pozicijoje. Paaiškino, kad nesutinka su apskaičiuota palūkanų už kompensacinius produktus mokesčio norma. Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 212 str., skola muitinei susidaro ne automobilių išleidimo į laisvą apyvartą metu (2006-07-05), o laikinojo įvežimo perdirbti įforminimo metu, t.y. 2006-01-05, todėl taikoma palūkanų norma yra ta, kuri Europos centrinio banko nustatyta 2005 m. lapkričio mėn., t.y. 2,42 proc. Atsižvelgiant į tai, taikytina palūkanų už kompensacinius produktus mokesčio norma – 0,1452, atitinkamai Patikrinimo akte 3.1.5 p. nurodyta palūkanų už kompensacinius produktus mokesčio norma turėtų būti 0,7209, nes skola muitinei atsirado ne 2006-08-18, o 2004-05-21. Nurodė, kad pagrįstai taikė sandorio vertės metodą septyniems importuotiems naudotiems automobiliams. Sandorio vertės metodo netaikymą teritorinė muitinė grindė tuo, kad žinyne ,,Automobilio importo kainos” nurodytos panašių markių ir modelių, bei senumo automobilių kainos yra didesnės, nei pareiškėjo deklaruota muitinės vertė. Tuo pačiu buvo atsisakyta prekių muitinę vertę nustatyti remiantis panašių ar tapačių prekių metodu, nurodant, kad neturima duomenų apie tapačias ar panašias prekes, importuotas tuo pačiu metu, panašiu apyvartos lygiu, iš to paties gamintojo. Pareiškėjo nuomone, tokiu atveju nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad prekių vertė sumažinta. Be to, žinynas ,,Automobilių importo kainos” nėra nustatyta tvarka paskelbtas, todėl negalėjo būti taikomas. Išvada dėl neteisingai deklaruotos muitinės vertės pagrįsta ir tuo, kad mokėjimo už automobilius dokumentuose nurodyta didesnė mokama suma, nei pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis. Mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirties laukelis užpildytas tiek, kiek jame yra vietos. Visos apmokėjimo paskirties nurodyti pavedime nėra objektyvios galimybės. Iš kitų pareiškėjo buhalterinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas atlieka mokėjimus pagal A&G cargo INC pateiktas sąskaitas ir yra skolinga A&G Cargo INC. Muitinės departamento nurodytas pagrindas, kad deklaruotos kainos yra mažos, lyginant su kitų importuotojų importuotomis naudotų automobilių kainomis ir dėl to yra pagrindas netaikyti sandorio vertės metodo, nėra numatyta nei Bendrijos muitinės kodekse, nei Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 1 str. netaikyti sandorio vertės metodo galima tokiais atvejais, kai prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti. Teritorinė muitinė nenurodė jokios aplinkybės ar sąlygos, kuri turi įtakos deklaruotai prekių vertei. Vilniaus teritorinė muitinė neprašė jokių duomenų, kurie galėtų būti pagrindu kitų muitinės vertės metodų taikymui, nepradėjo jokios muitinės administracijos ir importuotojo konsultacijų procedūros, kas sąlygojo ne tik nepagrįstą sandorio vertės metodo taikymo atsisakymą, bet ir neištyrimą aplinkybių, sudarančių sąlygas taikyti kitus prekės muitinės vertės nustatymo metodus. Mokesčių administravimo įstatymas nenumato galimybės palikti mokesčių mokėtojo skundą nors dalyje nenagrinėtu, todėl nepagrįstai buvo atsisakyta nagrinėti skundą dalyje dėl delspinigių apskaičiavimo.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 46-47). Nurodė, jog vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 14 str. 6 d., muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio Įstatymo nuostatos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Nagrinėjamu atveju šis straipsnis netaikytinas, kadangi prieštaravimas galimas tik esant dviem skirtingai tą patį santykį reguliuojančioms teisės normoms. Bendrijos muitinės kodekse draudimo taikyti baudas nėra. Todėl muitinė pagrįstai skyrė ir apskaičiavo baudą už teisės aktų pažeidimus. Atsakovas ir Mokestinių ginčių komisija savo sprendimuose išsamiai pasisakė, dėl kokių priežasčių buvo atliktas keturračių motociklų KN kodo pakeitimas iš 8711 50 00 00 ir 8711 40 00 00 į KN kodą 8703 21 90 00. Pažymėjo, kad remiantis Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 7.1, sandorio vertės metodas netaikomas, kai muitinei kyla pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudoto automobilio sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai, ir vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 39 str. 1 d. 1 p., yra pagrindo manyti, kad jo pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio automobilio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti. Muitinės sprendimuose konstatuotos aplinkybės (apmokėjimo dokumentuose esanti informacija yra prieštaringa ir nesutampa su deklaruotomis sumomis, deklaruotos automobilių vertės žymiai mažesnės už kainas, nurodytas žinyne ,,Automobilių importo kainos”) yra pakankamas pagrindas nepripažinti deklaruotos sandorio vertės bei ją perskaičiuoti. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo galimybe automobilių muitinę vertę nustatyti, remiantis turto vertintojų apskaičiuota verte ir nepateikė turto vertintojų ar ekspertų išvadų, pagrindžiančių deklaruotą sandorio vertę. Pareiškėjui paskirta minimalaus Mokesčių administravimo įstatyme numatyto dydžio bauda, visai jos neskirti nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 48-50). Pareiškėjas iš JAV importuotus motociklus deklaravo neteisingais TARIC kodais, taikydama jiems 6 proc. muito tarifą. Trečiasis suinteresuotas asmuo patikrinimo metu nustatė, kad importuoti keturračiai motociklai turėjo būti klasifikuojami 8703219000 TARIC kodu ir savo sprendime išsamiai išdėstė, kokiais teisės aktais remiantis minėtoms prekėms taikytinas šis kodas. Muitinės departamentas ir Mokestinių ginčų komisija savo sprendimuose tokią muitinės poziciją patvirtino ir pažymėjo, kad Suderintos sistemos paaiškinimai dėl 8711 pozicijos, kurioje pareiškėjas deklaravo importuotas prekes, nurodo, kad į šią poziciją patenka dviratės transporto priemonės. Muitinės departamentas savo sprendime konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo importuotus keturračius motociklus pagrįstai suklasifikavo 8703219000 TARIC kodu bei atitinkamai perskaičiavo importo mokesčius. Tokia pat pozicija išdėstyta ir Mokestinių ginčų komisijos sprendime. Pažymėjo, kad remiantis Bendrijos muitinės kodekso 11 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo turi teisę prašyti muitinės pateikti informaciją apie muitų teisės aktų taikymą, tame tarpe ir privalomąją tarifinę informaciją. Pareiškėjas, numatęs atlikti importo operaciją, dėl minėtų prekių klasifikavimo į muitinės institucijas nesikreipė. Nepagrįstas yra pareiškėjo skundas dėl kompensacinių palūkanų apskaičiavimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nustatydamas skolos atsiradimo datą, rėmėsi Bendrijos muitinės kodekso 201 str. 1 d. (a) punktu, kuriame nurodoma, kad importo skola muitinei atsiranda, išleidžiant į laisvą apyvartą importo muitais apmokestinamas prekes. Pareiškėjo nurodytame to paties straipsnio 1 d. (b) punkte kalbama apie kitą muitinės procedūrą, ir jame nustatytas skolos atsiradimo momentas prekių laikinojo įvežimo procedūros įforminimo atveju. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl importuotiems automobiliams netaikyto sandorio vertės metodo. Trečiojo suinteresuoto asmens sprendime pagal kiekvieną BAD importo rinkinį išsamiai išdėstytos sąlygos ir aplinkybės, leidžiančios daryti išvada dėl tam tikros įtakos automobilių kainai bei nuosekliai išanalizuotas Bendrijos muitinės kodekso 30 str. nurodytų prekių muitinio įvertinimo metodų taikymo eiliškumas. Mokestinių ginčų komisija sprendime konstatavo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad visais atvejais dokumentuose esanti informacija yra prieštaringa, o pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, pagrindžiančio deklaruotų naudotų automobilių sandorio vertę, todėl mokesčių administratorius automobilių muitinei vertei nustatyti pagrįstai taikė kitus muitinio įvertinimo metodus. Pareiga pateikti neginčijamus įrodymus ginčo atveju priskirtina pareiškėjui. Nors Bendrijos muitinės kodeksas nereglamentuoja baudų skyrimo už muitų nesumokėjimą klausimų, tačiau ir nedraudžia skirti baudas ar kitas mokestines sankcijas.
Byla stabdytina.
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui UAB ,,Baltspeda” Vilniaus teritorinės muitinės 2006-12-20 Patikrinimo akte apskaičiuotos skolos muitinei teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje pateikto Vilniaus teritorinės muitinės 2006-12-20 Patikrinimo akto (I t., b.l. 76-94, mokestinė byla) nustatyta, kad pareiškėjas importavo iš JAV septynis naudotus automobilius, kuriems, pateikdamas deklaraciją, pritaikė sandorio vertės metodą: automobilio NISSAN QUEST faktūrinė vertė nurodyta 3000 JAV dolerių (8056 Lt), automobilio BMW X5 - 1800 JAV dolerių (5187 Lt), automobilio LEXUS RX 300 – 2100 JAV dolerių (6184 Lt), automobilio CHRYSLER VOYAGER – 1200 JAV dolerių (3534 Lt), automobilio LEXUS RX 400 HYBRID – 11000 JAV dolerių (31297 Lt), automobilio PLYMOUT VOYAGER – 1000 JAV dolerių (2845 Lt), automobilio HUMMER H2 – 4500 JAV dolerių (12084 Lt). Vilniaus teritorinė muitinė Patikrinimo akte nurodė, kad sandorio vertės metodas buvo pritaikytas nepagrįstai. Patikrinimo akte nustatyta, kad naudotų automobilių pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio sandorio vertei neįmanoma nustatyti, todėl negalėjo būti taikomas sandorio vertės nustatymo metodas. Nustatydama automobilių vertę, tarp kitų aplinkybių, Vilniaus teritorinė muitinė rėmėsi kas ketvirtį leidžiamu žinynu ,,Automobilių importo kainos”, kuriuo remiantis konstatavo, kad deklaruotos automobilių vertės yra žymiai mažesnės palyginti su panašios markės ir modelio bei senumo naudotų automobilių importo kainomis. Remdamasi 2006 m. balandžio – birželio mėn. žinyne (kataloge) ,,Automobilių importo kainos” pateiktais duomenims, Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad automobilio NISSAN QUEST importo kaina turėtų būti 55400 Lt, automobilio PLYMOUT VOYAGER – 9250 Lt, automobilio HUMMER H2 – 73000 Lt. Remdamasi 2006 m. sausio – kovo mėn. žinyne (kataloge) ,,Automobilių importo kainos” pateiktais duomenims, Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad automobilio BMW X5 importo kaina turėtų būti 26300 Lt, automobilio LEXUS RX 300 – 35600 Lt, automobilio CHRYSLER VOYAGER – 26700 Lt, automobilio LEXUS RX 400 HYBRID – 74000 Lt. Remiantis paminėtomis importuotų naudotų automobilių kainomis, Vilniaus teritorinė muitinė apskaičiavo mokesčių skirtumą - 45867 Lt (6 priedas prie mokestinio patikrinimo akto, b.l. 104, mokestinė byla). Iš viso Patikrinimo akte (I t., b.l. 76-94, mokestinė byla) pareiškėjui apskaičiuoti importo mokesčiai: muito – 23694 Lt, PVM - 61823 Lt, kompensacinių palūkanų – 1273 Lt, BAD importo rinkinyje NR. 2KR1L400223 (2006-01-26) kompensacinės palūkanos perskaičiuotos iš ,,9 Lt” į ,,0”.
2008-03-31 teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad žinynas (katalogas) ,,Automobilių importo kainos” nėra aprobuotas, todėl jo taikymas, nustatant importuotų naudotų automobilių vertę, nėra galimas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-27 nutarimu Nr. 1332 patvirtintos 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr./ 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 18 p. numatyta, kad jeigu importuojamų (eksportuojamų) naudotų automobilių (išskyrus eksportuojamus automobilius, laikytinus kultūros vertybėmis) pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio sandorio vertei neįmanoma nustatyti (įskaitant tuos atvejus, kai už fizinių asmenų perkamus ir (arba) parduodamus automobilius atsiskaitoma grynaisiais pinigais), jų muitiniam įvertinimui gali būti naudojami Susisiekimo ministerijos aprobuoti naudotų automobilių kainų žinynai (katalogai). Šių žinynų (katalogų) naudojimo naudotų automobilių muitiniam įvertinimui tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
Muitinės departamento direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtinta Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika (toliau - Metodika). Metodikos 5 p. 3 pp. numatyta, kad jeigu importuojamų naudotų automobilių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus, jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, taikant naudotų automobilių importo kainas, kurios pateikiamos bendros įmonės „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ kas ketvirtį rengiamame žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ (toliau – žinynas (katalogas) „Automobilių importo kainos“). Žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateikiamos naudotų automobilių importo kainos apskaičiuojamos Metodikos III skyriaus 16–18 punktų nustatyta tvarka, 10 p. numatyta, kad jeigu importuojamų naudotų automobilių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis Metodikos 6–9 punktų nuostatomis, jų muitiniam įvertinimui taikomos atitinkamų markių ir modelių automobilių importo kainos, pateiktos žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“.
Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 1999-06-09 įsakymu Nr. 227 aprobavo leidžiamą žinyną ,,Automobilių rinkos kainos”. Automobilių žinynas (katalogas) ,,Automobilių importo kainos” nėra aprobuotas.
Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjas pagrįstai pateikė prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir teismui kyla abejonių ar Muitinės departamento direktoriaus 2004-12-29 įsakymo Nr. 1B-1198 5 p. 3 pp. ir 10 p., numatantys Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro neaprobuoto žinyno (katalogo) taikymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-27 nutarimu Nr. 1332 patvirtintų Taisyklių 18 p., numatančiam tik aprobuotų naudotų automobilių kainų žinynų (katalogų) taikymą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai kreipiamasi į administracinį teismą prašant ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 str., 106 str., 98 str. 2 d., 20 str. 3 p., 110-113 str.,
nutarė:
Kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1198 (Valstybės žinios, 2004-12-31, Nr. 188-7044) patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 5 p. 3 pp. ir 10 p. nuostatos, ta apimtimi, kiek prekių muitinei vertei apskaičiuoti leidžia taikyti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos neaprobuotus naudotų automobilių kainų žinynus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-27 nutarimu Nr. 1332 (Valstybės žinios, 2004-10-30, Nr. 158-5774) patvirtintų 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo taisyklės 18 p. nuostatoms, leidžiančioms naudoti tik Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos aprobuotus žinynus.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB “Baltspeda” skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo sustabdyti kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.
Nutartis neskundžiama.