Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 18 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-2719 nutarta taikyti nuteistajam A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 8 mėnesių 13 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. kovo 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Per visa bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka buvo baustas penkis kartus, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Skatintas trylika kartų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ vertinama kaip žema. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į tai Komisija sprendė, kad yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

A. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį - galutinė bausmė - 16 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžiu - Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendis pakeistas: bausmes paskirtas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrino dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė 14 metų laisvės atėmimo. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 266 straipsnio 1 dalį - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu - galutinė bausmė 14 metų laisvės atėmimo. Įskaityti 1 metai 8 mėnesiai 23 dienos.

Bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 20 d., bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 27 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau net ir nustačius bendrąjį materialiojo pagrindo egzistavimą, sprendžiant neabejotiną lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrįstumą, reikalinga vertinti nuteistojo elgesio pokytį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nustatant ar nuteistojo elgesys iš tiesų jau yra tiek pakitęs teigiama linkme, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. S. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia spręsti egzistuojant formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Kartu nustatyta, jog egzistuoja ir bendrasis materialusis pagrindas, tai yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką nustatytas kaip atitinkantis rodiklį žemas. Tačiau, kaip ir aukščiau aptarta, vien tai nėra absoliutus pagrindas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o reikalinga nustatyti nuteistojo elgesio pokyti išimtinai teigiama linkme, ko vis tik šiuo atveju, įvertinus nuteistojo asmens bylos duomenis ir Socialinio tyrimo išvadą, konstatuoti negalima ir tai suponuoja išvadą, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas dar nėra galimas.

Teismo, ankstesnėje pastraipoje, padarytą išvadą pagrindžia tai, kad nors iš tiesų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam yra nustatyta kaip žema, tačiau jo elgesyje vis dar yra dinaminių kriminogeninių veiksnių (buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; elgesio problemos vaikystėje; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie teismo vertinimu pataisos proceso metu dar ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami. Lygtinai paleidžiamo asmens nusikalstamo elgesio korekcija turi būti tiek įtikinama, jog leistų neabejoti jo sėkminga reintegracija į visuomenę, o tuo tarpu esantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, vis tik neleidžia daryti tokios išvados, juo labiau, kad jie glaudžiai susiję su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška ir pataisos proceso metu, laisvės atėmimo įstaigoje, nebuvo koreguoti.

Tiek Komisijos nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarė šešis drausmės pažeidimus, baustas penkis kartus, skatintas trylika kartų, tačiau paskutinis skatinimas 2022 m. rugsėjo 1 d. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistais ne visada elgėsi nepriekaištingai ir nors paskutinė nuobauda buvo skirta 2018 m. gruodžio 11 d. ir šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau per pusantrų metų skatintas tik vieną kartą (viso skatintas 14 kartų), todėl teismas daro išvadą, kad šiuo metu nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kartu nesuteikiamas išskirtinis prioritetas ir aplinkybei, kad nuteistasis neturi sunkumų dėl gyvenamosios vietos būdamas laisvėje, kadangi tokių sunkumų jis neturėjo ir prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pastovi gyvenamoji vieta, tiek darbo turėjimas, tiek šeimos turėjimas bei socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais neturėjo jokios teigiamos įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Tokiu būdu nemanytina, jog veiktų kaip apsauginis veiksnys ir galimo lygtinio paleidimo atveju.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis A. S. dar yra neatlikęs net 3 metų 8 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo komisijos posėdžio dienos (2024 m. kovo 14 d.), o tokia neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinos visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus, vienos sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą veikiant bendrininkų grupėje, dabartinis teistumas yra šeštas. Pirmą kartą nuteistasis buvo teisiamas dar esant nepilnamečiui, pastarosios trys nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, pirmos tokio pobūdžio. Ankstesni nuteistojo nusikaltimai – vagystės, tačiau visos veiklos finansinio pobūdžio, t. y. siekiama greitų pinigų, pasipelnymo. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nusikaltimai nėra padaryti apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau susiję su narkotikų laikymu ir platinimu. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 18 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-2719.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 18 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-2719 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.