- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-47-493/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo netaikyti V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. spalio 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 23 d.
2. Komisija 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė V. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą, ir konstatavęs, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis V. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį ir Komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą bei priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
3.1. Nuteistasis pabrėžia, kad, nors apylinkės teismas taikyti lygtinį paleidimą atsisakė motyvuodamas tuo, kad nuteistasis nedirba, tačiau pažymėjo, kad visas jam siūlomas darbas yra susijęs su fiziniu pajėgumu, o jo sveikatos būklė neleidžia intensyviai dirbti. Kartu su skundu V. K. pateikė medicininio tyrimo išrašą, iš kurio matyti, kad jam nustatyti kairio peties sąnario artroziniai pakitimai. Nuteistasis nurodė, kad yra senyvo amžiaus, be to, jam pastoviai skauda petį, dėl šio priežasties jam reikalingas gydymas ir operacija. Nuteistasis taip pat pažymėjo, kad pataisos įstaigoje lankosi pas psichologą ir konsultuojasi dėl savo elgesio laisvėje, kaip integruotis į visuomenę. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs jau daugiau nei 4/5 jam paskirtos bausmės, palaiko socialinius ryšius su dukra ir žmona, yra nutraukęs visus ryšius su nusikalstamu pasauliu, teigia, kad pakeitė mąstyseną. Dukra sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju jis pas ją apsistotų, todėl mano, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam V. K. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
7. Nors nuteistasis skunde prašo taikyti jo atžvilgiu BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatas ir lygtinai paleisti taikant intensyvią priežiūrą, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, jog nuteistieji, išskyrus <...>, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, <...>, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, V. K. atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis), todėl lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 3 dalies pagrindu jam apskritai negali būti taikomas, todėl skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, jis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą. Pataisos namuose nuteistasis nedirba, tačiau teigia, kad įsidarbinti negali dėl sveikatos. Pataisos namuose nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.
9. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlieka vidutinė – 63 balai. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad iš pagal OASys nustatytų 63 balų tik 20 balų yra statiniai, o net 43 balai – dinaminiai. Tokia ženkli kintančių balų suma leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
10. Pritariant apylinkės teismo ir Komisijos argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad V. K. praeityje yra teistas. Jo daromi nusikaltimai tik sunkėja. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Praeityje nuteistasis net tris kartus baustas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, jam būdingas nusikaltimų modelis. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o labiau sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Praeityje nuteistajam buvo taikytos švelnesnės bausmės (areštas), taip pat, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir jis toliau darė nusikalstamas veikas, kas leidžia teigti, kad tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau Komisija ir teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas V. K. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
11. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad vis dar išskiriami V. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesnė nusikalstama patirtis, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.
12. Abejonių tinkamu V. K. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo menka darbinė motyvacija. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų jis tėra įgijęs 3 klasių išsilavinimą, pataisos namuose noro mokytis ir įgyti specialybę neišreiškė. Būdamas laisvėje dirbo nelegaliai, pataisos įstaigoje taip pat nedirba. Apelianto teigimu, jis dirbti negali dėl sveikatos būklės. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados apie nuteistojo nusiteikimą ilgalaikiam pozityviam darbiniam užimtumui ir gali sukelti rimtų sunkumų įsidarbinant laisvėje. Tuo labiau, kad praeityje V. K. užsiimdavo veikla, kuri skatino nusikalstamą elgesį – nedirbo, negaudavo pajamų, todėl užsidirbdavo iš narkotikų.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.