- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-383-417-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Violeta Miliuvienė, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- J. B.
- Kategorijos
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-417/2008
Teisėja Edita Lapinskienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1.
2008 m. lapkričio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-13 nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Remiantis LR BK 75 str., J. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimas per 1 metus N. K. atlyginti 5000 Lt padarytą moralinę žalą. Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš J. B. N. K. priteista 5000 Lt moralinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
J. B. nuteistas už tai, kad jis 2007-10-02, apie 13 val., Klaipėdos m., Laukininkų g. 28, Pajūrio vidurinės mokyklos koridoriuje dėl netinkamo elgesio auklėdamas savo sūnaus bendramokslį nukentėjusįjį A. K., gim. 1997-12-24, tyčia sudavė vieną smūgį galva jam į kaktą, patempė už kairės ausies bei sudavė vieną smūgį kumščiu į pilvą, tuo A. K. sukeldamas fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-13 nuosprendis yra neteisėtas ir šališkas. Nuteistojo nuomone, byla jam yra pradėta nesant tam pagrindo, iš keršto, nes jis skundė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiųjų prokurorų veiksmus. Jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, priešingai, pats A. K. trejus metus spardė ir mušė jo sūnų. Jo sūnus buvo suspardytas A. K. 2007-09-28, tik praėjus keturioms dienoms po jo paduoto pareiškimo, N. K. iš keršto, pati nemačiusi įvykio, tikėdama nepilnamečio sūnaus fantazijomis ir vadovaudamasi kerštingų pareigūnų rekomendacijomis, parašė melagingą pareiškimą dėl tariamo jos sūnaus sumušimo 2007-10-01. Pats A. K. dėl sumušimo keturias dienas nesiskundė nei mokyklai, nei motinai, teismo posėdžio metu prisipažino sumušęs jo sūnų V. B., keitė parodymus, painiojo datas ir patvirtino, kad motinai iš viso nesiskundė. Apelianto teigimu, jo 2007-10-01 išvis nebuvo Pajūrio mokykloje, o buvo teisme, tai patvirtina teisėjos išduota pažyma. Mokykla paneigė A. K. sumušimą – 2007-10-04 mokyklos direktorius davė interviu, kad jis ir klasės auklėtoja nieko nematė ir nieko apie tai nežino. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. K. apžiūros metu sužalojimų nerasta. Be to, vaikai yra jau seniai susitaikę, tai patvirtina mokyklos išduota pažyma, ir N. K. sutinka, kad byla būtų nutraukta. Klasės auklėtoja N. D., nors pripažinta kaip liudytoja, turėjo būti teisiama už jo sūnaus mušimo nuslėpimą nuo mokyklos ir teisėtvarkos. Apeliantui kyla abejonė dėl draugystės ar giminystės ryšių tarp liudytojos N. D. ir N. K., kuri, gyvendama prie pat mokyklos, vaiką leidžia per visą miestą į mokyklą, esančią už 12 km. Be to, N. D. yra papirkinėjama didelėmis gėlių puokštėmis. Visa tai, apelianto nuomone, įrodo, kad byla buvo prokurorų pradėta dirbtinai, iš keršto, tokiu būdu su juo buvo siekiama susidoroti dėl jo aktyvios antikorupcinės politinės veiklos.
Kaip nurodo apeliantas, pareigūnai į jo ikiteisminio tyrimo metu paduotus skundus nereagavo, vienašališkai palaikė itin šiurkščius neteisėtus prokurorės ir tyrėjos veiksmus. Pranešimas apie pareikštą įtarimą jam buvo įteiktas nedalyvaujant advokatui, prieš jo valią, tyrėjai darant didelį psichologinį poveikį. Jis buvo įkalbėtas pasirašyti, kad sutinka, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų atliekami be advokato. Prokurorė 2007-10-11 nutarimu neleido jam susipažinti su bylos medžiaga, nes jis nepripažino jam inkriminuojamos veikos. Jis kreipėsi dėl bylos perdavimo į Vilniaus apygardos prokuratūrą, bet prokuratūra į tai nereagavo, nusižengdama įstatymui 2007-10-31 bylą perdavė į teismą, nors prieš tai jis 2007-10-29 raštu informavo, kad serga. Byla buvo perduota teismui jam nesusipažinus su bylos medžiaga, kaltinamuoju aktu. Apelianto teigimu, jis iki šiol nėra susipažinęs su baudžiamąja byla ir nežino, už ką yra nuteistas. Penki Klaipėdos advokatai atsisakė jį ginti, nes bijojo prokurorų spaudimo, todėl jis buvo priverstas susirasti advokatą iš Šiaulių, kuris taipogi nespėjo susipažinti su bylos medžiaga, nes tyrėja turėjo pristatyti bylą teisėjai. Nagrinėjant bylą teisme advokatas šešis mėnesius sirgo ir gulėjo ligoninėje Vilniuje, todėl faktiškai nedalyvavo nagrinėjant bylą ir iš esmės jo negynė. Nuteistojo nuomone, tyrėja itin ciniškai elgėsi nenusišalindama nuo ikiteisminio tyrimo šioje byloje, nes ji atliko ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje jis kaltino kitą savo sūnų A. B. prieš jį pavartojus fizinį smurtą. Prokuratūra taipogi tai ignoravo, nepriėmė nutarimo dėl jos nušalinimo. Tyrėja ir prokurorė neleido jam sulaukti atsakymų į jo skundus, net nustatytu terminu padavus skundus dėl pareigūnių nušalinimo, jos nenusišalino. Skyriaus vyriausiasis prokuroras su tokiu skundu net nebuvo supažindintas. Prokurorė, viršydama savo pareigas, savavališkai jam pranešė, kad skundą išsiuntė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėja atsisakė nagrinėti skundą. Tokiu būdu buvo palaikomi klaidingi, neteisėti, pažeidžiantys įstatymą ir jo teises prokuratūros nutarimai.
Pasak apelianto, apylinkės teismas nenagrinėjo nė vieno skundo, nepaisė jo reikalavimų surengti viešą teismo posėdį, bijodamas viešumo surengė uždarą teismo posėdį, tuo iš jo pasityčiodamas. Jis pareiškė nušalinimą teismui, tačiau teismas nenusišalino, priėmė dvi neteisingas nutartis, nenurodydamas nė vieno iš jo paminėtų nušalinimo motyvų. Posėdžių sekretorė neužfiksavo, iškraipė esminius teiginius, o teisėja padėjo tai nuslėpti. Teismo metu nebuvo paviešinti įrodymai ir jam nebuvo leista nė vieno įrodymo paneigti ar patvirtinti. Teisėja neteisėtai, šališkai atsisakė priimti du jo pareiškimus dėl 2007-09-28 suspardyto jo sūnaus, sūnų apklausti ir pripažinti nukentėjusiuoju. Teismo posėdis buvo vedamas rusų kalba, liudytojos N. D. parodymai protokole įrašyti be vertimo. Tokiu būdu, apelianto nuomone, jis buvo nuteistas nesant jokių jo kaltės įrodymų, iš keršto, siekiant su juo susidoroti.
J. B. apeliaciniu skundu prašo baudžiamosios bylos procesą nutraukti dėl ikiteisminio tyrimo pažeidimų bei nepadarytos ir neįrodytos nusikalstamos veikos, jį išteisinti dėl nepadarytos ir neįrodytos nusikalstamos veikos, panaikinti 10 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir 5000 Lt moralinės žalos atlyginimą N. K.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai bei motyvuotai J. B. pripažino kaltu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Nors nuteistasis neigia padaręs LR BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai: nukentėjusiojo A. K., nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą N. K., liudytojos N. D. parodymai, Pajūrio mokyklos 2007-10-08 raštas Nr. 34. Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai aptarė A. K. ir N. D. parodymus, įvertino jų visumą, atskleidė jų tarpusavio ryšį, nurodė, kokias nusikaltimo padarymo aplinkybes jie patvirtina, todėl apeliacinės instancijos teismas to nekartoja, sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir liudytoja iš esmės vienodai aiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, jų parodymai nuoseklūs, aiškūs, atitinka faktines bylos aplinkybes, patvirtina, papildo vieni kitus, kartu su kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Dėl šios priežasties apylinkės teismas pagrįstai apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi minėtais parodymais, jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Apelianto J. B. teiginiai, kad byla jam yra pradėta nesant tam pagrindo, iš prokurorų keršto, kad N. K. parašė pareiškimą dėl tariamo jos sūnaus sumušimo iš keršto, vadovaudamasi kerštingų pareigūnų rekomendacijomis, atmestini, nes byloje nėra jokių šiuos teiginius patvirtinančių duomenų. Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas ir atliktas laikantis LR BPK nustatytų reikalavimų, jų nepažeidžiant. Pati N. K. paaiškino, kad jokie pareigūnai jai įtakos nedarė, ji pati nusprendė kreiptis į policiją vos tik sužinojusi apie įvykį, pareigūnų tik paklausė, kur jai reikia kreiptis dėl vaiko sumušimo, be to, ji teigė J. B. anksčiau nepažinojusi, jokių priežasčių apkalbėti jį neturinti (t. 2, b. l. 132–133). Apeliaciniame skunde nuteistojo išdėstyti argumentai, kad A. K. dėl sumušimo iš karto nesiskundė nei mokyklai, nei motinai, teismo posėdžio metu prisipažino sumušęs jo sūnų V. B., keitė parodymus, painiojo datas ir patvirtino, kad motinai iš viso nesiskundė, nepaneigia jo kaltės nusikaltimo padarymu. Iš to matyti, kad nuteistasis remiasi tik tam tikrais įrodomosios medžiagos fragmentais, savaip juos interpretuoja, nepaisydamas jos bendro konteksto, todėl jo teiginiai dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo, prieštaringumo nepagrįsti. Kaip jau anksčiau minėta, esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo A. K. parodymų nėra. Apeliantas taipogi nurodo, kad 2007-10-01, kaip nurodyta pareiškime ir kaip iš pradžių teigė nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą, jo išvis nebuvo Pajūrio mokykloje, o buvo teisme. Tai, kad iš pradžių buvo nurodyta ne ta nusikaltimo padarymo data, t. y ne 2007-10-02, o 2007-10-01, savaime nepaneigia paties nusikaltimo padarymo fakto. Šį apelianto argumentą išsamiai aptarė ir į jį motyvuotai atsakė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo pateiktais argumentais ir padarytomis šiuo klausimu išvadomis, todėl iš naujo šio apelianto argumento neaptaria. Remiantis byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad J. B. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė 2007-10-02. Apeliantas, ginčydamas savo kaltę, remiasi DELFI interneto vartuose įdėtu straipsniu apie šį įvykį, kuriame nurodoma, jog mokyklos direktorius teigė, kad J. B. buvo atėjęs pasikalbėti su berniuku, kuris susimušė su V. B., tačiau kas vyko jų susitikimo metu, jis nežino, nieko nespėjo pamatyti ir klasės auklėtoja. Straipsnyje apie šį įvykį pateikta informacija nelaikytina šalinančiu nuteistojo kaltę įrodymu, nes ji neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo, t. y. ši informacija gauta ir užfiksuota ne įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis LR BPK 20 str., įrodymais gali būti laikomi tik atliekant LR BPK ar kituose teisės aktuose numatytus veiksmus surinkti duomenys, kurių patikimumą teismo proceso metu galima patikrinti remiantis LR BPK numatytomis priemonėmis. Be to, kaip jau anksčiau minėta, N. D. parodė tiesiogiai mačiusi įvykį, davė išsamius ir detalius parodymus apie įvykio aplinkybes, jos aprodymai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apelianto J. B. teiginys, kad klasės auklėtoja N. D. turėjo būti teisiama už jo sūnaus mušimo nuslėpimą nuo mokyklos ir teisėtvarkos, nesusijęs su nagrinėjama byla, tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas ir niekaip nelemia jo kaltės klausimo išsprendimo šioje byloje. J. B. teiginiai dėl galimų draugystės ar giminystės ryšių tarp liudytojos N. D. ir N. K., dėl N. D. papirkinėjimo gėlių puokštėmis yra tik jokiais bylos duomenimis nepagrįsti ir todėl bylos nagrinėjimui jokios reikšmės neturintys jo pasvarstymai, pamąstymai. Tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog A. K. apžiūros metu sužalojimų nerasta, taip pat nėra J. B. baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. LR BK 140 str. įtvirtintos nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė nereikalauja kūno sužalojimo padarinių, atsakomybei pagal LR BK 140 str. kilti pakanka nustatyti sumušimo ar kitokio smurtavimo faktą – fizinį ar mechaninį poveikį žmogaus kūnui, sukėlusį fizinį skausmą, bet nepalikusį ant jo kūno pėdsakų, kuriuos galėtų užfiksuoti medikai. Taigi remiantis byloje surinktais ir teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais, J. B. pagrįstai pripažintas kaltu, ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad vaikai yra jau seniai susitaikę ir N. K. sutinka, kad byla būtų nutraukta. Visų pirma tai nesudaro jokio LR BPK numatyto bylos nutraukimo pagrindo, be to, šis apelianto teiginys neatitinka tikrovės – nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą N. K. teisiamojo posėdžio metu teigė nedalyvavusi mokyklos vadovybės organizuotame vaikų susitaikyme, taikytis ji nesutinkanti (t. 2, b. l. 132).
Visiškai nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad pareigūnai į jo ikiteisminio tyrimo metu paduotus skundus nereagavo, vienašališkai palaikė itin šiurkščius neteisėtus prokurorės ir tyrėjos veiksmus. Išanalizavusi byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas laikantis LR BPK reikalavimų, jų nepažeidžiant, ikiteisminio tyrimo metu paduoti J. B. skundai buvo tinkamai išnagrinėti arba motyvuotai pasisakyta, kodėl jie nenagrinėti, J. B. tinkamai informuotas apie priimtus sprendimus, jam išaiškinta jų apskundimo tvarka. Taigi apeliantas turėjo visas galimybes naudotis savo, kaip įtariamojo, teisėmis, jokių jo teisių pažeidimų nenustatyta. J. B. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jis jo atsisakė. Tai užfiksuota protokoluose dėl gynėjo atsisakymo, juose J. B. pats įrašė galintis atsakyti į klausimus trumpai be advokato, nurodė sąlygas, kurioms esant jis priima pranešimą apie įtarimą (t. 1, b. l. 18, 55). Nuteistojo nurodytų aplinkybių, kad jam buvo daromas didelis psichologinis spaudimas, kad jis buvo įkalbėtas tyrėjos pasirašyti sutinkantis, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų atliekami be advokato, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nuteistasis taipogi nepagrįstai skunde nurodo, kad prokurorė 2007-10-11 nutarimu neleido jam susipažinti su bylos medžiaga, nes jis nepripažino jam inkriminuojamos veikos. Kaip matyti iš 2007-10-11 prokurorės nutarimo, prokurorė savo sprendimą iš dalies tenkinti J. B. prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir leisti jam susipažinti tik su juo atliktų procesinių veiksmų dokumentais tinkamai motyvavo remdamasi tokią teisę jai suteikiančia LR BPK 181 str. įtvirtinta nuostata (t. 1, b. l. 46). Apelianto argumentas, kad jis kreipėsi dėl bylos perdavimo į Vilniaus apygardos prokuratūrą, bet prokuratūra į tai nereagavo, nusižengdama įstatymui 2007-10-31 bylą perdavė į teismą, nors prieš tai jis 2007-10-29 raštu informavo, kad serga, nesudaro jokio pagrindo laikyti, kad buvo padaryti kokie nors proceso pažeidimai. Pabaigus ikiteisminį tyrimą byloje, kaltinamasis aktas kartu su bylos medžiaga buvo perduotas teismui, tuo nebuvo pažeistos jokios ikiteisminio tyrimo pabaigą, kaltinamojo akto perdavimą teismui reglamentuojančios LR BPK normos. J. B. buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir jo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją (t. 1, b. l. 93–94). J. B. atsisakius susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, sudarius teisinių paslaugų sutartį su advokatu, jo advokatas pareiškė prašymą susipažinti su visa bylos medžiaga ir su ja susipažino (t. 1, b. l. 97–98). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis aktas buvo perduotas policijos pareigūnams, kad šie jį įteiktų J. B. pasirašytinai, J. B. pareiškus, kad jis nieko nepasirašinės, kaltinamojo akto nuorašas jam buvo išsiųstas registruotu laišku, jis J. B. buvo įteiktas asmeniškai iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios, t. y. 2007-12-11 (t. 1, b. l. 101; t. 2, b. l. 37–43). Nuteistajam teismo posėdžio metu vis dėlto pareiškus, kad jis kaltinamojo akto nuorašo negavo, kaltinamojo akto nuorašas jam buvo įteiktas teisme pasirašytinai 2008-03-12 (t. 1, b. l. 170). Todėl kolegija daro išvadą, jog apelianto teiginiai, kad byla buvo perduota teismui jam nesusipažinus su bylos medžiaga, kaltinamuoju aktu, kad jis iki šiol nėra susipažinęs su baudžiamąja byla ir nežino, už ką yra nuteistas, advokatas taip pat nespėjo susipažinti su byla, neatitinka tikrovės, paneigiami anksčiau aptarta bylos medžiaga. Tai, kad, kaip nurodo J. B., nagrinėjant bylą teisme jo advokatas šešis mėnesius sirgo ir gulėjo ligoninėje Vilniuje, neduoda jokio pagrindo teigti, kad tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą. Iš bylos medžiagos matyti, kad į teismo posėdį neatvykus J. B. gynėjui, bylos nagrinėjimas būdavo atidedamas, byla pradėta nagrinėti iš esmės tik dalyvaujant jo gynėjui. Nuteistojo teiginiai, kad penki Klaipėdos advokatai atsisakė jį ginti, nes bijojo prokurorų spaudimo, yra nepagrįsti bylos medžiaga, atspindi tik subjektyvią nuteistojo nuomonę. Be to, pažymėtina, jog šiuo atveju, nesant sąlygų, darančių gynėjo dalyvavimą būtinu, pats J. B. naudojosi teise pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją, o tai jau susitarimo tarp jo ir advokato reikalas. Kolegijos nuomone, nuteistojo teisė į gynybą buvo tinkamai įgyvendinta, jokių šios teisės pažeidimų nepadaryta, J. B. šia teise galėjo nekliudomai naudotis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad tyrėja anksčiau buvo atlikusi ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje jis kaltino kitą savo sūnų A. B. prieš jį pavartojus fizinį smurtą, todėl ji turėjo nusišalinti nuo tyrimo šioje byloje, nesudaro nė vieno LR BPK 58 str. numatyto nušalinimo pagrindo. Tą teisingai pažymėjo ir prokurorė, nagrinėjusi J. B. skundą dėl tyrėjos nušalinimo. Taipogi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ir prokurorė negalėjo dalyvauti procese, J. B. nenurodė jokių LR BPK 58 str. numatytų nušalinimo pagrindų. Apeliantas nurodo, kad skyriaus vyriausiasis prokuroras su tokiu skundu net nebuvo supažindintas, o ikiteisminio tyrimo teisėja atsisakė nagrinėti skundą, tokiu būdu buvo palaikomi klaidingi, neteisėti, pažeidžiantys įstatymą ir jo teises prokuratūros nutarimai. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip anksčiau minėta, ikiteisminio tyrimo metu J. B. skundai buvo nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimamai laikantis LR BPK reglamentuotos tvarkos, J. B. buvo išaiškinta ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų apskundimo tvarka, tačiau jis jos nesilaikė, todėl jo teiginiai negali būti pagrindas pripažinti minėtus nutarimus neteisėtais, pažeidžiančiais įstatymą.
Nuteistasis J. B. taipogi nurodo, jo manymu, nagrinėjant bylą teisme padarytus pažeidimus. Priešingai nei nurodo nuteistasis, teismas išnagrinėjo jo pareikštus prašymus, priėmė dėl jų motyvuotus, LR BPK normomis pagrįstus sprendimus, esant pagrindui, o ne kaip teigia apeliantas, bijodamas viešumo ir tuo iš jo pasityčiodamas, surengė neviešą bylos nagrinėjimą, dėl to priėmė motyvuotą nutartį (t. 2, b. l. 145). Teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė J. B. pareikštą nušalinimą teismui, teisėjai, prokuratūrai ir prokurorei, nesant tam LR BPK 58 str. įtvirtintų pagrindų, dėl to priimdamas išsamiai ir tinkamai motyvuotas nutartis (t. 2, b. l. 141–144). Pažymėtina, jog apylinkės teismas išnagrinėjo J. B. pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo, dėl jų priėmė sprendimus (t. 2, b. l. 14–15; t. 3, b. l. 49–50). Nėra jokio pagrindo manyti, kad posėdžių sekretorė neužfiksavo, iškraipė esminius teiginius, o teisėja padėjo tai nuslėpti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad byla buvo nagrinėjama dalyvaujant J. B., jis aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, jam buvo suteikta galimybė pareikšti prašymus, užduoti klausimus nukentėjusiajam, jo atstovei pagal įstatymą, liudytojai ir jis ja pasinaudojo, buvo paskelbta rašytinė bylos medžiaga. Tai paneigia nuteistojo argumentą, kad teismo metu nebuvo paviešinti įrodymai ir jam nebuvo leista nė vieno įrodymo paneigti ar patvirtinti. Teisėja pagrįstai atsisakė patenkinti J. B. prašymą jo sūnų pripažinti nukentėjusiuoju dėl to, kad jis 2007-09-28 buvo sumuštas A. K., ir jį apklausti, nes tai visiškai nesusiję su šia byla, kurioje nagrinėjamas J. B. kaltės dėl A. K. sumušimo klausimas. Neatitinka tikrovės nuteistojo teiginys, kad teismo posėdis buvo vedamas rusų kalba, liudytojos N. D. parodymai protokole įrašyti be vertimo. Teisėja posėdį vedė valstybine – lietuvių kalba, teisiamojo posėdžio protokolas surašytas lietuvių kalba. LR BPK 8 str. užtikrina lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams teisę kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Šiuo atveju vertėja buvo iškviesta dėl liudytojos N. D., teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad teisėja nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškino, jog, iškilus klausimų, susijusių su rusų kalbos mokėjimu, kilus abejonių dėl to, ką pasakė liudytoja, nagrinėjimo teisme dalyviai nedelsdami paneštų teisėjai, kad vertėja išverstų. Teismo posėdžių sekretorė teigė, kad vertimo iš rusų kalbos būtent jai nereikia, kad rusų kalbą ji supranta ir moka gerai (t. 2, b. l. 129). Tačiau, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, jokių neaiškumų niekam nekilo, J. B. jokių pastabų dėl to nereiškė, tai nesutrukdė jam uždavinėti klausimų šiai liudytojai. Todėl tai nelaikytina jo procesinių teisių pažeidimu.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek nagrinėjant bylą teisme nenustatyti jokie esminiai LR BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos J. B. teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Iš byloje surinktų ir tinkamai teismo įvertintų įrodymų visumos analizės nuosprendyje logiškai išplaukia nuteistojo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu patvirtinančios išvados, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti nėra teisinio pagrindo.
Tačiau skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-13 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.). Iš šio nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, atidėdamas J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrė jam įpareigojimą per 1 metus N. K. atlyginti 5000 Lt padarytą moralinę žalą. LR BK 75 str. 2 d. 1 p. įtvirtintas įpareigojimas atlyginti arba pašalinti tik nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė nurodytą baudžiamojo įstatymo normą, nuteistajam paskirdamas įpareigojimą per 1 metus atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą.
Kaip numato LR BK 75 str. 2 d., atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, pagrįstai J. B. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi J. B. pripažintas kaltu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu, nustatyta, kad nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, apylinkės teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, iš dalies patenkino pareikštą civilinį ieškinį ir iš J. B. N. K. priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taigi nėra jokio pagrindo panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir atmesti byloje pareikštą civilinį ieškinį, kaip to prašo nuteistasis J. B.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-13 nuosprendį pakeisti.
Panaikinti J. B. paskirtą įpareigojimą per 1 metus N. K. atlyginti 5000 Lt padarytą moralinę žalą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.