Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 9:55 val., (duomenys neskelbtini) E. M., dirbdamas UAB "Tauragės vandenys" (duomenys neskelbtini) pareigose, darbo metu vairuodamas tarnybinį automobilį „Nissan“ valstybinis numeris EV (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB "Tauragės vandenys", pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimus, kuris teigia, kad "Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu", įvažiuodamas į sankryžą su pagrindine Tilžės plento gatve, nesustojo ir nepraleido pagrindiniu keliu, iš kairės pusės važiuojančio motociklo "Suzuki", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Z. K. ir su juo susidūrė. Šie E. M.padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. motociklo vairuotojui Z. K. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl odos nubrozdinimo ir sumušimo kairiame alkūnės, peties, kelio sąnariuose, dešinio riešo sumušimo, kairio stipinkaulio distalinės dalies skeveldrinio, alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimų, kairio sąnario išnirimo.

Įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, E. M. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 124-127).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo P. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d., 09 val. 55 min. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Tauragės m., Tilžės pl. ir Žemaičių g. sankryžoje įvyko eismo įvykis. Nuvykęs nustatė, kad automobilio "Nissan", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. M. kliudė motociklą, kurį vairavo Z. K.. Transporto priemonių vairuotojai buvo blaivūs. Nukentėjusysis buvo išvežtas į gydymo įstaigą ( 1 t., b. l. 1).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, foto lentelių, eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Tauragėje, Tilžės plento ir Žemaičių g. sankryžoje. Ant važiuojamosios kelio dalies rastas automobilis „Nissan“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir motociklas "Suzuki", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-20). Apžiūros protokolai patvirtina, kad buvo apgadintas motociklo priekinis žibintas ir priekinis ratas bei automobilio – kairysis galinis ratas ir kairės pusės galinis buferis (1 t., b. l. 21-27, 29-36).

Nukentėjusysis Z. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 10 val. ryte, motociklu "Suzuki", registruotu sugyventinės V. K. vardu, važiavo iš Tauragės miesto, Tilžės plentu, link Lauksargių kaimo, Tauragės r. Motociklą vairavo būdamas blaivus, turėjo vairuotojo pažymėjimą. Važiavo pagrindiniu keliu, apie 50 kilometrų per valandą greičiu. Pravažiavęs Maximos parduotuvę, artėjo link "Priemiesčio užeigos". Priekyje jo važiavęs automobilis pasuko dešiniau, į lėtėjimo juostą, ruošėsi sukti į Žemaičių gatvę. Jis važiavo pirma eismo juosta, susigretino su automobiliu. Kai automobilis pasuko į Žemaičių gatvę, staiga pamatė, kad iš jos išvažiavo baltos spalvos automobilis ir jis trenkėsi motociklu į to automobilio galą. Bandė išvengti susidūrimo, tačiau nepavyko. Eismo įvykio metu susižalojo visą kūną, jam lūžo kairė ranka, ji buvo operuota Kauno ligoninėje. Dėl eismo įvykio jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. (1 t., b. l. 42-45)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados nustatyta, kad Z. K. eismo įvykio metu padaryti odos nubrozdinimai ir sumušimai kairiame alkūnės, peties, kelio sąnariuose, dešinio riešo sumušimas, kairio stipinkaulio distalinės dalies skeveldrinis, alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimai, kairio riešo sąnario išnirimas. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kario stipinkaulio distalinės dalies skeveldrinio, alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimų, kairio riešo sąnario išnirimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 61).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 9:55 val., Tauragės mieste, Žemaičių gatvėje E. M., vairuodamas automobilį Nissan nepraleido pagrindiniu keliu – Tilžės plento gatve važiavusio motociklo Suzuki, vairuojamo Z. K., su juo susidūrė ir sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais E. M. pažeidė KET 154 punkto reikalavimą – „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“. Būtent šis KET reikalavimo pažeidimas buvo kilusių pasekmių priežastis, nes dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio buvo sužalotas motociklo vairuotojas. Jeigu E. M. būtų laikęsis KET reikalavimų, t. y. būtų praleidęs pagrindiniu keliu važiavusį motociklą, jo automobilis nebūtų susidūręs su nukentėjusiojo vairuojamu motociklu ir nukentėjusysis nebūtų sužalotas. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis). Jis suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje neduodamas kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

R. M. pateikė teismui prašymą atleisti sutuoktinį E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 8). Nurodė, kad sutinka būti sutuoktinio laiduotoja, prisiima už jį pilną atsakomybę, tiki, kad jis ateityje nepadarys jokių nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų. Teigė, kad niekada nebuvo teista, nėra padariusi administracinių nusižengimų, yra teigiamai charakterizuojama. Teismo posėdžio metu palaikė prašymą, tvirtino, kad gali laiduoti, jog E. M. ateityje daugiau nusikaltimų nepadarys.

Išnagrinėjus bylos medžiagą yra pagrindas teigti, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. E. M. padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių jo veikoje nenustatyta. Civilinis ieškinys jam nėra pareikštas. Nukentėjusysis turtinę ir neturtinę žalą prašo priteisti iš draudiko. Kaltinamasis dirba UAB „Tauragės vandenys“. Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau nėra teistas (1 t., b. l. 106-108). Taip pat nėra baustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l. 113). Yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors prokuroras nurodo, kad negalima kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, tačiau su šiuo argumentu teismas nesutinka. Pažymėtina, kad asmens ankstesnis teistumas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai). Baudžiamasis teisinis santykis, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, pasibaigia, jei asmeniui taikius sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės per nustatytą laiką (terminą) nėra gauta duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymą ir vykdomos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (jei tokios nustatytos).

Šiuo atveju nustatyta, kad E. M. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 9 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. E. M. per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepadarė naujų nusikalstamų veikų, todėl pagal įstatymą toks asmuo yra laikomas neteistu, kas reiškia, kad ir nauja nusikalstama veika laikoma padaryta pirmą kartą, o atitinkant kitų sąlygų visumą jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai savo praktikoje yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (pvz. 2022 m. birželio 6 d. nutartis byloje Nr. 2K-142-697/2022).

Teismas, darydamas išvadą dėl galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios anksčiau E. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 176 straipsnio 1 dalis), yra kitokio pobūdžio, susijusi su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimu. Šiuo atveju, kaltinamasis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. E. M. anksčiau už analogišką nusikalstamą veiką nebuvo patrauktas atsakomybėn, nėra baustas ir administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis padarė neatsargų nusikaltimą, išvažiuodamas iš šalutinio į pagrindinį kelią nepastebėjo važiuojančio motociklo, kurį užstojo į dešinę sukanti kita transporto priemonė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis nusikalto dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti.

Teismas vertindamas ar asmuo, kuris prašo būti laiduotoju yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui, nustatė, kad R. M. yra kaltinamojo sutuoktinė. Ji yra valstybės tarnautoja, dirba VSDFV Klaipėdos skyriuje. R. M. nėra teista, nėra bausta administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 10-11). Ji kritiškai vertina sutuoktinio poelgį. Nurodė, kad sutuoktinis atsižvelgia į jos pastabas, klauso jos nurodymų, ji daro teigiamą įtaką jo elgesiui. Dėl išdėstytų aplinkybių, teismas turi pagrindo manyti, kad R. M. yra verta teismo pasitikėjimo, atsižvelgiant į jos asmenines savybes, yra pagrindas tikėti, kad ji gebės kontroliuoti kaltinamojo elgesį, daryti jam teigiamą įtaką, yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad sutuoktinis daugiau įstatymų nepažeis. Byloje nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti laiduotoja.

Teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir nutraukti baudžiamąją bylą dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltinamąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis perduotinas pagal laidavimą laiduotojai R. M., nustatant laidavimo terminą – vienerius metus šešis mėnesius. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laidavimas skirtinas su užstatu. Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes bei jos turtinę padėtį, nustatytinas 800 Eur užstato dydis. Laiduotoja įpareigotina per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 800 Eur dydžio užstatą į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Šioje byloje nustatyta, kad E. M. nusikaltimą padarė turėdamas teisę vairuoti transporto priemones. Šią teisę jis įgijo prieš trisdešimt dvejus metus. Nors nusikaltimą kaltinamasis padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise, jam neskirtina. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nėra anksčiau teistas ar baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl yra pagrindas teigti, kad šis eismo įvykis buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad kaltinamasis ne pirmą kartą atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveikti, kad laikytųsi įstatymų, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1355,32 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 82-97). Teismo posėdžio metu nurodė, kad mažina prašomo priteisti neturtinės ir turtinės žalos dydį, atsižvelgiant į civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ jam išmokėtas išmokas.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas rašytiniame pranešime (1 t., b. 182-195) ir teismo posėdyje nurodė, kad nukentėjusiojo Z. K. vertinamas patirtos neturtinės žalos dydis 10 000 Eur yra nepagrįstai didelis, neatitinka aktualiai teismų praktikai, įvykio aplinkybėms, finansų ministro įsakymu nustatytoms rekomendacijoms. Nukentėjusiajam atlygino 4380,00 Eur (6 MMA) neturtinės žalos, taip pat atlygino ir pagrįstą turtinę žalą, tame tarpe 102,29 Eur gydymo išlaidas, 243,90 Eur kelionių į gydymo įstaigas išlaidas, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti iš draudiko papildomas sumas dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Z. K. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo E. M. vairuojama transporto priemonė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu pareiga atlyginti žalą atsiranda draudikui draudimo ribose. Šio įstatymo 11 straipsnyje numatytos draudiko atsakomybės ribos – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, siekdamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių.

Medicininiai dokumentai, specialisto išvada, ieškovo parodymai patvirtina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų Z. K. nedarbingas daugiau kaip keturis mėnesius, tai yra nuo eismo įvykio dienos – 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d., nedarbingumas dar nėra pasibaigęs. Nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimus ir sumušimus kairiame alkūnės, peties, kelio sąnariuose, dešiniame rieše, kairio stipinkaulio distalinės dalies skeveldrinį, alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimus, kairio riešo sąnario išnirimą. Iš karto po eismo įvykio nukentėjusysis buvo pristatytas į VšĮ Tauragės ligoninę, kur vietinėje nejautroje reponuotas sąnario išnirimas, ranka imobilizuota gipso langete. Būklei blogėjant, nukentėjusysis buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje, kur 2022 m. rugpjūčio 31 d. atlikta dešinio dilbio operacija. Vėliau buvo gydomas ambulatoriškai - atliekami perrišimai, šalinami siūlai, skiriami skausmą malšinantys vaistai, ribojamas fizinis krūvis. Praėjus keturiems mėnesiams nuo sužalojimo, nukentėjusysis nėra pasveikęs, pilnai nevaldo sužalotos rankos, reikalingas tolimesnis peties, rankos piršto gydymas, sužalotos rankos funkcijos atstatymas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, dirbti įprasto fizinio darbo. Jis negalėjo išvykti į užsienio valstybę dirbti sutarto darbo statybose. Nukentėjusiajam iki šiol taikomas fizinio krūvio ribojimas, jis iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, darbo pasirinkimo apribojimus, iki šiol išgyvena ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių. Yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nustato 6000 Eur neturtinės žalos dydį, kuris teismo vertinimu yra adekvatus, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teismas kartu pažymi, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios įvertintos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką, kai dėl padaryto sužalojimo patyrė skausmingą gydymą, kurio liekamieji reiškiniai jaučiami iki šiol.

Nors civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti didesnį neturtinės žalos dydį, nes jį apskaičiavo vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, tačiau jose numatytas tik orientacinis neturtinės žalos dydis. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti teisės aktuose nurodytus kriterijus, bet aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Teismas nenustatė, kad nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu būtų prisidėję prie žalos atsiradimo. Tačiau teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis ateityje gali būti iš dalies nedarbingas, todėl nėra pagrindo priteisti visą jo prašomą neturtinės žalos dydį.

Byloje nustatyta, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam yra atlyginęs 4380,00 Eur neturtinės žalos, todėl iš civilinio atsakovo Z. K. priteistina likusi 1620,00 Eur (6000-4380=1620) suma neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinamas iš dalies Z. K. civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo.

Nustatyta, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajam atlygino 102,29 Eur gydymo (vaistų) išlaidų ir 243,90 Eur kelionės (parkavimo) išlaidų, detaliai nurodant, kokios išlaidos buvo kompensuotos (1 t., b. l. 186-188).

Atmestinas civilinio ieškovo prašymas priteisti iš civilinio atsakovo 399,52 Eur, sumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Nukentėjusysis parodė, kad eismo įvykio metu jis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl 2022 m. rugpjūčio 19 d., sumokėjo 298,57 Eur įmokų įsiskolinimą bei 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo 50 Eur ir 50,95 Eur įmokas. Tai patvirtina mokėjimo kvitai (1 t., b. l. 88). Pažymėtina, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimas yra privalomas visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, todėl šių įmokų sumokėjimas nelaikytina nukentėjusiojo patirta turtine žala, nes šias įmokas jis privalėjo mokėti net ir nesant eismo įvykiui. Pagal sumokėtą privalomąjį sveikatos draudimą nukentėjusiajam po jo sužalojimo eismo įvykio metu buvo suteikta gydymo paslaugų už 1361,07 Eur, kurias gydymo įstaigoms apmokėjo Teritorinė ligonių kasa, o AB „Lietuvos draudimas“ jas kompensavo.

Atmestinas civilinio ieškovo prašymas priteisti jam 10,00 Eur už priekabos nuomą, bei 220,00 Eur už vairuotojo paslaugas (20 Eur parvežant motociklą bei 200 Eur vežant jį į gydymo įstaigas). Nukentėjusysis nepateikė šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, o jo parodymai, kad priekabą nuomojosi ir vairuotojo paslaugas teikė šeimos giminaičiai, kelia abejonių, ar nukentėjusysis jiems tikrai sumokėjo šias pinigų sumas.

Nustatyta, kad nukentėjusysis gydymo laikotarpiu įsigijo: micelinį vandenį už 14,99 Eur ir už 17,99 Eur (2022-10-02); maisto papildus Floradix kindervital už 22,32 Eur (2022-09-19), už 11,16 Eur (2022-10-25), už 11,16 Eur (2022-10-27); rankų dezinfekantą už 8,79 Eu; vaistus Valeradix už 5,02 Eur ir Pangrol už 31,64 Eur, kurių išlaidas nekompensavo civilinis atsakovas (1 t., b. l. 87, 89-93, 186-188). Nukentėjusysis patyrė odos nubrozdinimus, sumušimus, kaulų lūžius, didelį stresą, todėl jo turėtos išlaidos miceliniam vandeniui, maisto papildams Floradix kindervital, rankų dezinfekantui, vaistui Valeradix, mažinant įtampą, gerinant žaizdų gijimą, stiprinant bendrą organizmo būklę, pripažįstamos kaip būtinos išlaidos, susijusios su patirtais sužalojimais. Nukentėjusiajam priteistina viso 91,43 Eur išlaidoms vaistams, maisto papildams ir higienos priemonėms kompensuoti. Nors maisto papildai Floradix kindervital yra skirti vaikams, tačiau tai papildai su kalciu ir vitaminu D skirti palaikyti normaliai kaulų būklei, o atsižvelgiant, kad nukentėjusysis patyrė kaulo lūžius, serga cukriniu diabetu ir ne visus suaugusiems asmenims skirtus papildus gali vartoti, jis pasirinko juos ir vartojo stiprinti organizmo būklę. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šios išlaidos nesusijusios su patirtu sužalojimu. Tačiau teismas nenustatė, kad vaistas Pangrol buvo susijęs su patirtų sužalojimų gydymu. Nukentėjusysis nurodė, kad šį vaistą vartojo, nes serga cukriniu diabetu, todėl 31,64 Eur išlaidos jam nepriteistinos.

Taip pat nustatyta, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajam atlygino viso 243,90 Eur kelionės išlaidų, kurias sudaro 95 Eur kurui, 18,90 Eur automobilio parkavimui ir 130 Eur taksi. Nukentėjusiojo prašymas priteisti 35 Eur taksi išlaidas, patirtas 2022 m. rugpjūčio 22 d., kurių nekompensavo civilinis atsakovas, tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiajam priteistinos 5 Eur taksi išlaidos, susijusios su vykimu į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur buvo atliekama jo apklausa. Kitos išlaidos, susijusios su vykimu į Lietuvos draudimą, Teritorinę ligonių kasą, Sodrą, garažą, nepriteistinos, nes nenustatyta, kad paties nukentėjusiojo tiesioginis dalyvavimas buvo būtinas.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad nukentėjusysis į gydymo įstaigą – Kauno ligoninę vyko: 2022 m. rugpjūčio 23 d., ir tą pačią dieną grįžo į Tauragę; 2022 m. rugpjūčio 31 d., o į Tauragę grįžo 2022 m. rugsėjo 1 d.; 2022 m. rugsėjo 6 d. ir tą pačią dieną grįžo į Tauragę. Visais atvejais nukentėjusįjį į gydymo įstaigas vežė giminaitis savo automobiliu, kuriam nukentėjusysis pylė degalus – dyzelinį kurą. Nukentėjusysis nurodė, kad jis patyrė 200 Eur kuro išlaidų. Civilinis atsakovas kompensavo kuro čekiais pagrįstas išlaidas – 95 Eur (2022-08-23 – 35,36 Eur, 2022-09-01- 50 Eur, 2022-10-15 – 9,64 Eur). Taigi, nukentėjusiajam yra kompensuotos 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 1 d. kuro išlaidos ir papildomai priteisti nėra pagrindo. Nors nukentėjusysis nėra išsaugojęs 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. kelionių kuro čekių, tačiau medicininiai dokumentai patvirtina, kad tomis dienos jis buvo atvykęs į Kauno ligoninę, todėl yra pagrindas iš civilinio atsakovo nukentėjusiajam priteisti 100 Eur (po 50 Eur kiekvienai kelionei) kuro išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti jam 9,51 Eur maisto išlaidas, patirtas 2022 m. rugpjūčio 23 d., todėl dėl šių išlaidų priteisimo, teismas nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš civilinio atsakovo nukentėjusiajam priteistina viso 196,43 Eur (91,43+5+100) turtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu šios išlaidos pagrįstos įrodymais, jos yra protingo dydžio, patirtos nukentėjusiojo gydymo metu ir susijusios su eismo įvykiu. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. gruodžio 7 d. Nr. APD-2022-13573). Pažymoje nurodyta, kad nukentėjusiajam Z. K. pagal 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. ATS-2022-11014 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jos išlaidas sudaro 240,00 Eur (1 t., b. l. 196-201).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Remiantis aptartu proceso išlaidų atlyginimo teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo valstybei priteistina 240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajam Z. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Atleisti E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį R. M., gimusios (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams su 800 Eur užstatu, ir baudžiamąją bylą E. M. atžvilgiu nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją R. M. sumokėti 800 Eur dydžio užstatą per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Tauragės apylinkės teismo (į. k. 191448516) depozitinę sąskaitą Nr. LT174010041600030111.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti E. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ Z. K. 196,43 Eur turtinei žalai ir 1620,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje Z. K. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. M. valstybei 240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajam Z. K., jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti E. M., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. M., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.