- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- 2-1296-855/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00480-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., D. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K., D. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės R. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai priklausiusį turtą. Nurodė, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise pareiškėjas įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) E. T. g. 17, bei žemės sklypą prie namo. (duomenys neskelbtini) mirus R. V., pareiškėjas liko gyventi minėtame name, nepertraukiamai naudojosi ir valdė šį turtą, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, naudojosi, kaip savo nuosavybe. Kadangi visas turtas buvo registruotas pareiškėjo vardu, nežinojo, kad turtas nėra jo asmeninė nuosavybė, todėl nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Dukterys – D. L. bei J. K. į notarą taipogi nesikreipė; jos pretenzijų į palikėjos turtą neturi, atsisako paveldėti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys D. L. bei J. K. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog sutinka, kad pareiškėjas, jų tėtis A. V. paveldėtų visą likusį turtą po palikėjos R. V. mirties.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, ji, kaip institucija, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl R. V. palikimo. Taip pat nurodė, kad teismui nustačius, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai laikytini svarbiomis palikimo priėmimo faktui nustatyti priežastimis, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.
Pagal LR CK 5.50 straipsnio 3 dalį šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju palikimas po R. V. mirties atsirado iki 2000-07-18 CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK normos taipogi numatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjas A. V. yra R. V., mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis (b. l. 6-9, 52), o suinteresuoti asmenys J. K. bei D. L. – dukros (b.l. 10-14, 16-19, 52). 2015-02-23 Testamentų registro išrašu nustatyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos (testatorės) R. V. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 23, 40). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjo vardu 1995-04-03 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties bei 2011-11-10 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo pagrindu nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas, t.y. žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiemo rūsys, ūkio pastatas bei viralinė (pastatyti 1975-1983 m.), esantys E. T. g. 17, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (b.l. 21-22, 34-35). Kadangi pareiškėjo ir R. V. santuoka sudaryta 1961 metais, ir pareiškėjas neneigia, jog turtas įgytas santuokos metu, jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinės R. V. mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. liko gyventi minėtame name, nepertraukiamai naudojosi ir valdė šį turtą, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, naudojosi, kaip savo nuosavybe. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad iki šiol moka mokesčius už namui tiekiamas dujas, komunalines paslaugas, elektrą (b.l. 25-30, 53-63).
Pirmos eilės įstatyminių įpėdinių, t.y. palikėjos dukrų J. K. bei D. L. atsiliepimuose išdėstyta pozicija patvirtina, kad ne jos, o pareiškėjas, pradėdamas faktiškai valdyti turtą, priėmė palikėjos R. V. palikimą, jokių pretenzijų į po motinos mirties likusį turtą jos nereiškia (b.l. 15-20, 44-45).
Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog kokie nors kiti asmenys po R. V. mirties būtų faktiškai perėmę jos valdytą turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar kad kiltų su kitais asmenimis ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo sutuoktinės mirties pareiškėjas A. V. nepertraukiamai naudojosi ir iki šiol naudojasi turtu, turtą prižiūri ir tvarko, t. y. priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 str. 2-3 d., 5.51 str. 1 d., CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 176, 183, 186, 189, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. E. T. g. 17, (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.) po savo sutuoktinės R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.