- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- II-712-1133/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00971-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Monika Šadbarė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 4 d. nutarimo (ROIK 22170277044), kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariate gautas T. J. pranešimas dėl galimai nelegaliai užtvertos (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad užtvertas servitutinis kelias, kuriuo pareiškėjas kiekvieną dieną vykstą į namus. Argumentai pateikti remiantis Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Žemės ūkio tarnybos Vilniau skyriaus) 2022 m. gegužės 19d. raštu Nr. 49SD-5232-(14.49.136E.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo).
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos vyresniojo tyrėjo A. S. 2022 m. liepos 4 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-405-2022 (ROIK: 22170277044), nutraukta administracinio nusižengimo teisena, konstatavus, kad įvykis neturi nei nusikalstamos veikos, nei administracinio nusižengimo sudėties. Nutarime nurodyta:
Šalies argumentai
2.1. Nutarime konstatuota, kad 2022 m. balandžio 27 d. į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą Kelių policijos valdybą su prašymu dėl leidimo statyti pakeliamus kelio užtvarus (duomenys neskelbtini), kreipėsi dalis (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų, kurie nurodė, kad kelias, esantis jų žemės sklypuose, naudojamas pašalinių asmenų, todėl jie, norėdami apsaugoti savo turtą ir užtikrinti jų nepilnamečių vaikų saugumą, kreipėsi dėl leidimo statyti pakeliamus kelio užtvarus. Prie prašymo papildomai buvo pridėti sklypų planavimo dokumentai, gyventojų sutikimai dėl pakeliamo kelio užtvaro statymo, iškarpa iš (duomenys neskelbtini) miesto bendrojo plano, fotonuotraukos.
2.2. Nutarime nurodyta, tarp (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, dėl kurių kilę ginčai turi būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Nurodyta, iš pradžių - 2022 m. balandžio 6 d. prašymas leisti įrengti ginčo kelio užtvarus nebuvo tenkintas, kadangi nebuvo visų kelio servituto naudotojų sutikimo. Tačiau vėliau, suderinus su kitais, likusių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkais, leidimas įrengti kelio užtvarus buvo suteiktas. nurodyta ir tai, kad kiekvienas sklypo savininkas gali privažiuoti prie savo sklypo, nors dalis (duomenys neskelbtini) gatvės atitverta pakeliamais užtvarais.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu institucijos nutarimu pateikė skundą, kurį patikslino teismo posėdžio metu. Skunde reikalauja panaikinti Institucijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimą. Taip pat skunde reikalavo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos leidimą įrengti užtvarus (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau šio reikalavimo teisme atsisakė, nes klausimas dėl išduoto leidimo panaikinimo nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjo nuomone, prašymas dėl leidimo įrengti užkardus tenkintas neteisingai, kadangi pareiškėjai pateikė ne visų asmenų, kurie naudojasi tuo keliu, sutikimus, be to, apribota galimybė grįžti į namus (duomenys neskelbtini) namų gyventojams. Skunde nurodyta, kad minėtų namų gyventojai privažiavimą prie savo namų turi tik servitutiniu keliu, patiriami kasdieniai nepatogumai atvykstant aptarnaujančiam personalui. Visa (duomenys neskelbtini) gatvė nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims. 2022 m. liepos 22 d. suveikus (duomenys neskelbtini) namo signalizacijai, apsaugos tarnyba negalėjo laiku atvykti prie namo, dėl kelio užtvarų. Prireikus skubios medikų, gaisrinės ar policijos pagalbos, gyventojai taip pat gali jos laiku nesulaukti, dėl užtverto kelio. Visame individualių namų (duomenys neskelbtini) gatvės kvartale gyvenantys vaikai yra ribojami naudotis bendrais keliais, nes dėl užtvertų pravažiavimų negali pravažiuoti net su dviračiais. (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai nurodė, kad kelias naudojamas pašalinių asmenų, bet pagal teisės aktus negali būti apribota galimybė naudoti servitutiniu keliu, norint pasiekti savo namų valdą. Nurodo, kad uždarius pravažiavimą pareiškėjas prarado galimybę tiesiai pasiekti pagrindinę (duomenys neskelbtini). Kadangi visa (duomenys neskelbtini) gatvė servituto teise priklauso įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o jam privažiuoti prie namų kito kelio nėra, tik per privačių asmenų kelius, todėl, pareiškėjo manymu, bet kokie užtvėrimai turėjo būti suderinti su visais asmenimis, kurie kiekvieną dieną tuo keliu naudojasi. Užtvarų įrengimas buvo patvirtintas neatsižvelgus į visų gyventojų interesus, taip apribojant jų teises.
Atsiliepimas
4. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog naikinti priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-405-2022 ir tenkinti T. J. skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra, kadangi, institucijos nuomone, išnagrinėjus ir įvertinus surinktus įrodymus skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Taip pat nurodė, jog išnagrinėti administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys bei nustatytos visos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui (b. l. 126-129).
5. Institucijos atstovas teisme nedalyvavo, atsiliepime nurodė, kad prašo bylą išnagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
6. Pareiškėjas T. J. teisme parodė, kad užtveriant ginčo kelią buvo apribota jo ir jo šeimos susisiekimas. Vaikams, norintiems pasiekti viešąjį transportą, reikia daryti lankstą ir vietos 100 m nueiti apie 1 km. Taip pat apribota tarnybų veikla, nes gauna nusiskundimų iš kurjerių, šiukšlių išvežimo ir kt. paslaugų teikėjų, kad jie neranda kelio. Be to, nuogąstauja, kad prireikus negalės sulaukti ir greitosios medicininės pagalbos. Jam taip pat tenka daryti kilometro vingį, kad privažiuoti prie savo namų.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo T. J. atstovė advokato padėjėja M. Šadbarė teisme paaiškino, kad pareiškėjas mano, jog nutarimas 2022 m. liepos 4 d. buvo priimtas nepagrįstai, neištyrus visų reikšmingų aplinkybių. Mano, kad nebuvo atsižvelgta į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) pateiktas išvadas. Iš asmenų, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas statyti užtvarus matyti, kad servitutas nustatytas neterminuotam laikui ir iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matoma, kad kelio servitutas suteikia teisę važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku. Šiuo aspektu Nacionalinės žemės tarnyba nustatė, kad galimai yra pažeidimas. Tai reiškia, kad jam turi būti suteikta teisė naudotis šiuo keliu ir mano, kad policijos pareigūnai neišanalizavę šių aplinkybių, pačių asmenų prašymo, kurių pagrindu suteiktas leidimas statyti kelio užtvarą, kadangi prašyme nurodytos iškreiptos aplinkybės ir neteisingos. Skunde pareiškėjas aplinkybes nurodė, tačiau pareigūnai to netyrė. Tačiau analizuojant Nekilnojamojo turto registro išrašus, to nėra nurodyta. Pareiškėjas laiko, kad jis priklauso tai pačiai gyvenvietei, dėl to ir buvo pažeistos jo ir kitų sklypų savininkų teisės, nes buvo apribota teisė naudotis kelio servitutu. Iš paties prašymo asmenų, kurie prašė pastatyti kelio užtvarus, nėra motyvų ar argumentų, kad nėra būtinybės naudotis. Jų vienintelis argumentas, kad kitų sklypų savininkai gali apvažiuoti aplinkui, tačiau tai teisiškai nepagrįsta, nes negalėtų naudotis šiuo keliu kitų sklypų savininkai. Manome, kad pareigūnai nevisapusiškai ištyrė aplinkybes. Pareiškėjas supranta, kad tai civiliniai teisiniai santykiai, bet jis turi teisę skųsti ir policija turėjo pagrindą nagrinėti, tačiau pareiškėjas mano, kad nebuvo visapusiškai išnagrinėtos ir ištirtos skunde išdėstytos aplinkybės, mano, kad nutarimas priimtas nepagrįstai ir prašo jį panaikinti ir kad institucija priimtų naują sprendimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tai ką dėsto suinteresuoti asmenys neatitinka to, jog kiti asmenys negali naudotis šiuo servitutu. Tai kelia klausimą, ar efektyviai išnagrinėtos aplinkybės. Taip pat nurodė, kad servitutas suformuotas sklype, kuris priklauso gyventojams. Pareiškėjui nepriklauso žemės sklypo dalis, kurioje yra servitutas. Pareiškėjas turi kita galimybę patekti į savo namus, tačiau jam reikia daryti kilometro lanką.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
8. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
9. Pareiškėjas nesutinka, kad įrengiant kelio užkardas (duomenys neskelbtini), ties namais (duomenys neskelbtini), nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje. Nurodo, kad įrengiant kelio užkardas užkirsta galimybė jam patekti į savo manus, be to, nebuvo gauti visų asmenų, kurių patekimą į jiems priklausančius namus riboja užkardai, sutikimai.
10. ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavaldžiavimą, t. y. savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
12. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, išklausęs pareiškėjo, jo atstovės, nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus darbuotojos, rengusios 2022 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 49SD-5232-(14.49.136E.) J. P. paaiškinimus, sprendžia, kad skundžiame nutarime pagrįstai padarytos išvados, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Todėl naikinti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo.
14. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės mėnesio rašto Nr. 49SD- - (14.49.136E) matyti, kad buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto savivaldybės 2022 m. gegužės 12 d. prašymas „Dėl skundų persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją). Patikrinimo metu be kita ko nustatyta, kad žemės sklypuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ties (duomenys neskelbtini), abipus važiuojamosios dalies įrengti metaliniai stulpeliai, ant vienų jų apvyniota metalinė grandinė, prie kurios prisegta pakabinama spyna. Taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nesuteikė šiame rašte nurodytų žemės sklypų savininkams (naudotojams) teisės savavališkai apriboti asmenų judėjimo laisvę servitutiniu keliu, darytina išvada, kad šių asmenų veiksmuose galėtų būti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo (savavaldžiavimo) požymiai (b. l. 12-14).
15. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. rašte nurodyta, kad VĮ Registrų centro regionų geoinformacinės aplinkos įrankio „Regia“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) gatvė yra suformuotame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Savivaldybės taryba 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1424 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, pagal kurį Savivaldybės administracija prižiūri Savivaldybės teritorijoje esančius vietinės reikšmės kelius. (duomenys neskelbtini) gatvė į šį sąrašą neįtraukta (b. l. 24).
16. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2022 m. balandžio 27 d. rašto matyti, kad prašymas suderinti kelio užtvarų įrengimo schemą (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini) – patenkintas. Iš suderintos schemos matyti, kad buvo leista įrengti kelio užkardas ties (duomenys neskelbtini) žemės sklypais ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypu. Taip pat matyti, kad pareiškėjo namas Nr. (duomenys neskelbtini) nepatenka į (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalą ir, kad prie namo (duomenys neskelbtini) yra privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, važiuojant (duomenys neskelbtini). (b. l. 27-28).
17. Iš prašymo „Dėl leidimo statyti pakeliamus kelio užtvarus adresu (duomenys neskelbtini)“ bei prie jo pridėtų VĮ Registro centro dokumentų matyti, kad žemės sklypuose, kuriuose įrengtas ginčo kelias, nustatytas tarnaujantis servitutas, kuris tarnauja konkretiems sklypams. Taip pat matyti, kad gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypai ir pasatai, kurių adresai yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-113).
18. Iš Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojos J. P., rengusios 2022 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 49SD-5232-(14.49.136E.), duotų paaiškinimų teisme matyti, kad išvadoje parašyta, kad buvo padaryti pažeidimai, užtveriant gatves, pagal kitų asmenų skundus, o ne pagal T. J. skundą. Skundai prasidėjo 2020 m. gruodžio mėnesį, o 2021 m. gegužės mėnesį padarė patikrinimą. Skundai buvo pasirašyti vardu ir pavarde, bet nebuvo nurodytas to asmens adresas. Galimai skundai buvo parašyti tų žmonių, kurie gyvena netoli minimos gatvės ir nori važiuoti ta sutvarkyta gatve. Laikosi nuomonės, kad tas servitutas yra skirtas būtent tam blokui, nes tai privataus sklypo dalis. Jeigu tas servitutas būtų atskirtas, sklypas būtų susiaurintas servituto plotui, ir tai būtų įregistruota kaip atskiras sklypas, kuris būtų perduotas savivaldybei naudotis kaip atskira gatvė, tada būtų galima spręsti klausimą, jog juo gali naudotis ir visi kiti asmenys. Nurodė, kad asmenys negali naudotis kelio servitutu, kai kelias priklauso žmonėms, kurie investavo savo lėšas į to kelio įrengimą. Kai rengė išvadą, apie išduotą leidimą įrengti užkardus nežinojo. Šiuo metu nemato jokio pažeidimo.
19. Taigi, Iš prašymo „Dėl leidimo statyti pakeliamus kelio užtvarus adresu (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad leidimo įrengti užkardus kreipėsi gyvenvietės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gyventojai bei žemės sklypų ir statinių savininkai. Gyvenvietė sudaryta iš privačių žemės sklypų, tarp kurių nėra pareiškėjo žemės sklypo (b. l. 32-65). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. rašte nurodyta, kad VĮ Registrų centro regionų geoinformacinės aplinkos įrankio „Regia“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) gatvė yra suformuotame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims bei, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, pagal kurį Savivaldybės administracija prižiūri Savivaldybės teritorijoje esančius vietinės reikšmės kelius (b. l. b. l. 24). Visa tai rodo, kad ginčo kelias, pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 4 straipsnio 3 dalį, priskiriamas vietinės reikšmės vidaus keliams, priklauso privatiems asmenims ir yra skirtas fizinių ar juridinių asmenų reikmėms naudojami, kelio užkardai įrengti gavus leidimą (b. l. 27-28), Kelias įrengtas privačių asmenų sklypuose, kuriam nustatytas servitutas ir kuris tarnauja konkretiems žemės sklypams, kuriems nustatytas viešpataujantis servitutas ir tarp kurių pareiškėjo žemės sklypo nėra (b. l. 66-106, 28). Iš Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojos J. P., rengusios 2022 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 49SD-5232-(14.49.136E.), paaiškinimų matyti, kad rengiant išvadą, apie išduotą leidimą įrengti užkardus nežinojo, šiuo metu nemato jokio pažeidimo, nes žmonės negali naudotis kelio servitutu, kai kelias priklauso kitiems žmonėms, kurie investavo savo lėšas į to kelio įrengimą. Jeigu tas servitutas būtų atskirtas, sklypas būtų susiaurintas servituto plotui, ir tai būtų įregistruota kaip atskiras sklypas, kuris būtų perduotas savivaldybei naudotis kaip atskira gatvė.
20. Be to, iš suderintos užkardų įrengimo schemos ir pareiškėjo bei jos atstovės aprodymų matyti, kad pareiškėjas, priešingai nei nurodyta skunde, turi kitą privažiavimą prie savo namo (Iš (duomenys neskelbtini) pasukant į (duomenys neskelbtini) ir toliau judant (duomenys neskelbtini) gatve iki jiems reikiamo adreso), tik tenka daryti apie kilometro lanką.
21. Taigi, visi sklypai, ant kurio įrengtas kelias yra privatūs, nėra valstybinės žemės, kuria naudotis teisę turėtų kiti asmenys. Ginčo keliui nustatytas servitutas ir žemės sklypai, kuriuose įrengtas kelias, tarnauja konkretiems žemės sklypams, kuriems nustatytas viešpataujantis servitutas ir tarp kurių pareiškėjo žemės sklypo nėra. Užkardai įrengti privačiuose žemės sklypuose gavus leidimą. Taip pat matyti, kad pareiškėjas į savo žemės sklypą gali patekti važiuodamas kitu keliu. CK 4.125 straipsnyje nurodyta, kad sandoriais nustatyti servitutą teisė turi tik pats tarnaujančio daikto savininkas. O, kai daikto savininkas negali normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu, servitutą gali nustatyti teismas sprendimu. Visa tai rodo, kad išvada, jog nėra padarytas joks administracinis nusižengimas, o šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai, yra pagrįsta. Todėl skunde nurodytais pagrindais ir motyvais naikinti skundžiamo institucijos nutarimo nėra pagrindo, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,
nutaria:
palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2022 m. liepos 4 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-405-2022 (ROIK 22170277044), ir T. J. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.