Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

6. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2013-10-10 iki 2015-07-14 Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-10-14 iki 2015-07-14. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl vadovausis jais spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą.

7. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

8. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

9. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2013-10-14 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2013-10-15 perkeltas į kamerą Nr. 283, kurios plotas 7,69 m², joje buvo laikomas iki 2013-12-18, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–4 asmenys; 2013-12-19 perkeltas į kamerą Nr. 371, kurios plotas 7,18 m², kameroje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 291, kurios plotas 7,73 m², joje buvo laikomas iki 2013-12-22, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 4 asmenys; 2013-12-24 išvyko į Alytaus pataisos namus (toliau – Alytaus PN); 2014-02-04 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, kurios plotas 7,31 m², kameroje buvo 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 263, kurios plotas 7,83 m², joje buvo laikomas iki 2014-02-17, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2014-02-18 išvyko į Alytaus PN; 2014-05-13 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 m², kameroje buvo 3 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 270, kurios plotas 7,79 m², joje buvo laikomas iki 2014-05-19, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2014-05-20 išvyko į Alytaus PN; 2015-05-19 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 270, kurios plotas 7,79 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2015-05-20 išvyko į Švenčionių areštinę; 2015-06-03 atvyko iš Švenčionių areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-06-04 perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 m², joje buvo laikomas iki 2015-06-08, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 4–10 asmenys; 2015-06-09 išvyko į Alytaus PN; 2015-06-30 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-07-01 išvyko į Švenčionių areštinę; 2015-07-08 atvyko iš Švenčionių areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-07-09 perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 m², joje buvo laikomas iki 2015-07-13, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–8 asmenys; 2015-07-14 išvyko į Alytaus PN.

10. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 105 dienas.

11. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

12. Remiantis Lukiškių TI-K į bylą pateiktais dokumentais, matyti, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 17 dienų, vadinasi, 88 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.

14. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 88 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

15. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

16. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

17. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.

18.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Taigi matyti, kad kamerų sanitariniuose mazguose karšto vandens įrengimas teisės aktuose nėra nustatytas, tačiau yra įtvirtinta, kad sanitariniai mazgai turi būti įrengti atskirose patalpose su atskira vėdinimo sistema.

18.2. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat Lukiškių TI-K 2016-10-26 pažymoje Nr. 24-8177 „Dėl U. M. skundo“ (b. l. 78–79) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

19.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18–28?C, santykinė drėgmė – 35-65 proc., o šaltuoju metų laiku – 18–22?C ir 35-60 proc. (26 punktas).

19.2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog U. M. dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Priešingai, byloje pateikta Lukiškių TI-K 2016-10-25 pažyma Nr. 24-8155 (b. l. 73), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas prašymų ir skundų dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nepateikė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2016-10-27 raštu Nr. 2.10-7962(16.4.1.10.12) (b. l. 16), teismą informavo, jog ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

19.3. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 87–148) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras 107, Nr. 108, Nr. 111, Nr. 120, Nr. 270, Nr. 283, Nr. 371 ir Nr. 400, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas) buvo nustatyta, kad: kamerų Nr. 107, Nr. 111 ir Nr. 120 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus (2014-02-05 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-71 (b. l. 91–92)); 2014-10-28 atliktos patikros metu kameros Nr. 111 santykinė oro drėgmė bei apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą, tačiau oro temperatūra neatitiko higienos normų (2014-11-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2188 (b. l. 98–99)); kameros Nr. 270 dirbtinė dieninė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus, užtikrinta galimybė kamerą vėdinti natūraliai, tačiau dirbtinė naktinė apšvieta neatitiko higienos normų, šis neatitikimas buvo pašalintas 2015 m. sausio mėnesį atliktos grįžtamosios kontrolės metu (2014-10-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1779 (b. l. 100–101), 2015-01-22 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-77 (b. l. 116–117)); kameros Nr. 107 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą (2015-03-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-503 (b. l. 103–105), 2015-03-19 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-580 (b. l. 113–114)); kameros Nr. 108 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą (2015-04-09 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-763 (b. l. 120–121), 2015-05-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1068 (b. l. 124–125), 2015-08-13 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1900 (b. l. 128–129)); kameros Nr. 111 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą (2015-05-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1068 (b. l. 124–125)); kameros Nr. 283 apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą (2015-06-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1348 (b. l. 130–131)); kamerų Nr. 283 ir Nr. 400 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus, kameros vėdinamos per langus (2015-07-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1734 (b. l. 142–143)). Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose yra nurodyti duomenys apie sveikatos kontrolę, vykdytą ir tais laikotarpiais, kai pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo. Todėl, vadovaudamasis protingumo principu, teismas remiasi tik tų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenimis, kuriuose kamerų patikros aplinkybės buvo fiksuojamos per protingai trumpiausią laiko tarpą nuo ginčo laikotarpio. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, konstatuotinas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 23 ir 26 punktų pažeidimas, o kiti pareiškėjo argumentai dėl netinkamos Lukiškių TI-K kamerų būklės atmestini.

21. Pareiškėjas nurodo, jog drabužius jam teko skalbti pačiam rankomis, šaltu vandeniu. Atsiliepime į pareiškėjo skundą bei Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-10-26 pažymoje Nr. 24-8177 „Dėl U. M. skundo“ (b. l. 78–79) nurodoma, kad apatiniai drabužiai kartą per savaitę yra skalbiami nemokamai. Be to, suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gali pasinaudoti teikiama mokama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga, o neturintieji asmeninėje sąskaitoje pinigų gali teikti prašymus dėl viršutinių drabužių išskalbimo nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami jau sausi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos suimtiesiems skalbti ir džiovinti drabužius.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščioti gryname ore jis galėdavo tik 1 valandą per dieną, o pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži – nuo 10 iki 14 m². Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore nėra, šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu pareiškėjo skunde teismui pateikti argumentai dėl Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių dydžių vertinti kritiškai, kadangi iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad jų plotai yra nuo 15,55 iki 37,40 m², o ne nuo 10 iki 14 m², kaip teigia pareiškėjas. Kita vertus, laisvės atėmimo tvarką reglamentuojantys ar kiti teisės aktai ir nereglamentuoja konkretaus pasivaikščiojimo kiemelio dydžio (ploto) bei vienam asmeniui tenkančio ploto tokiame kiemelyje. Teisės aktų nuostatos įtvirtina tik pagrindinį principą, kad suėmimo ar laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, atitinkantį Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (27.1 punktas) (žr., pvz., LVAT 2014-11-13 nutartį administracinėje byloje A261-369/2014).

24.1. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti.

24.2. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies bei Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalies nuostatomis, suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu jie aprūpinami nemokamai. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus.

25. Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K jam buvo išduodamas tik 1 rulonas tualetinio popieriaus, todėl jo trūko, o dantų šepetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai ir putos apskritai nebuvo išduodami. Pareiškėjas taip pat nebuvo aprūpintas sezoniniais drabužiais ir avalyne.

25.2. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjui per mėnesį buvo išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, nėra. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-10-26 pažymoje Nr. 24-8177 „Dėl U. M. skundo“ (b. l. 78–79) taip pat nurodyta, kad skutimosi peiliukai, dantų pasta (50 ml), dantų šepetėlis išduodami kartą per mėnesį, prireikus antrajam kartui – pagal raštišką prašymą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas su rašytiniais prašymais dėl papildomų skutimosi peiliukų ir (ar) dantų šepetėlio bei pastos išdavimo ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K pareigūnus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjo aprūpinimo tualetiniu popieriumi, dantų šepetėliu ir dantų pasta normos nebuvo pažeistos.

25.3. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad U. M. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo išduoti Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyti drabužiai ir avalynė. Kita vertus, pareiškėjas skunde nenurodo, kokie konkrečiai drabužiai ir avalynė jam nebuvo išduoti. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu kalėdamas Lukiškių TI-K pareiškėjas neturėjo drabužių ir (ar) avalynės ir kad dėl tam tikrų drabužių ir (ar) avalynės išdavimo skundais ar prašymais jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko iš Alytaus PN, kuriuose taip pat galioja nuteistųjų asmenų aprūpinimo drabužiais ir avalyne normos. Be to, skunde U. M. nurodė, kad būdamas Lukiškių TI-K skalbė savo drabužius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K neturėjo drabužių ir (ar) avalynės, nes naudojosi savo asmeniniais drabužiais ir avalyne.

26. Skunde taip pat nurodoma, kad Lukiškių TI-K nebuvo leidžiami ilgalaikiai pasimatymai. Pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su EŽTK 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis (žr., pvz., LVAT 2013-04-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir kt.). Taigi laisvės atėmimo įstaiga, šiuo atveju – Lukiškių TI-K, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. pagal pareigas). Priešingai, tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška nukreipta į pasimatymo suorganizavimą, ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. pagal kompetenciją) – pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz., LVAT 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų, kad U. M. ginčui aktualiu laikotarpiu būtų siekęs gauti ilgalaikių pasimatymų. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių apskritai nėra aišku, su kuo jis pageidavo ilgalaikių pasimatymų, kadangi skunde tik abstrakčiai nurodoma, kad buvo uždrausti ilgalaikiai pasimatymai „su sužadėtine ir/ar sutuoktine“. Vien abstraktūs pareiškėjo teiginiai dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, nepagrindžiant ir neįrodant aplinkybės, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigos administracijai teikė prašymą skirti ilgalaikius pasimatymus, o Lukiškių TI-K administracija tokio prašymo netenkino, nesudaro pagrindo vertinti, kad laisvės atėmimo įstaigos administracija pareiškėjo atžvilgiu nurodytais aspektais veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal Bausmių vykdymo kodekso ar kitus teisės aktus. Aplinkybė, kad Lukiškių TI-K nėra įrengtos ilgalaikiams pasimatymams skirtos patalpos, taip pat nepatvirtina, jog pareiškėjas būtų kokiu nors būdu išreiškę valią būtent dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, ir savaime nereiškia, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Taigi byloje nenustačius, kad pareiškėjas būtų išreiškęs savo valią dėl ilgalaikių pasimatymų organizavimo, laisvės atėmimo įstaigai neprivalant ex officio šių pasimatymų organizuoti be asmenų, kuriems ribojama laisvė, prašymo, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo veiksmai šiuo atveju buvo neteisėti (žr. LVAT 2015-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-442/2015).

27. Pareiškėjo teigimu skambučiai telefonu ir pašto paslaugos Lukiškių TI-K buvo mokamos. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi bei 23 straipsnio 2 dalimi, Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 4 dalimi ir 102 straipsnio 2 dalimi, siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys suimtieji ir nuteistieji. Suimtajam ar nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis ar nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo susirašinėjimas ir telefoniniais pokalbiai buvo apmokestinti pagrįstai.

28. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K jam atsirado depresija, pablogėjo sveikata. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Į bylą pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-11-02 rašte Nr. S-PER-2788 (b. l. 18) nurodyta, kad U. M. ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 20–49) duomenų matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo atliekami profilaktiniai tyrimai, pareiškėjas lankėsi pas odontologą, taip pat buvo diagnozuotos peršalimo ligos, yra įrašų apie pareiškėjo susirgimus, atsiradusius iki patekimo į laisvės atėmimo įstaigas, tačiau jokios informacijos apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini.

29. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų (minimalaus asmeniui tenkančio kameros ploto neužtikrinimą, netinkamą sanitarinių mazgų įrengimą ir kamerų temperatūros bei apšvietos reikalavimų neužtikrinimą) mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 000 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 000 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo U. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.