Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant atsakovo atstovei Jurgitai Miliauskaitei-Merkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos ,,La Storia“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja mažoji bendrija „La Storia“ (toliau – Bendrija) padavė teismui skundą (b. l. 1–5), prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2014-07-10 nutarimą Nr. ATK2-79/14. Taip pat prašė priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdama savo reikalavimą pareiškėja nurodė, kad ginčijamu nutarimu Bendrija nepagrįstai pripažinta pažeidusi Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2, 9 ir 11 p. nuostatas, nes nevykdė prekybos alkoholiniais gėrimais neturėdama tai pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad nevykdo prekybos alkoholiniais gėrimais, o restorane rasti tušti ir pilni vyno buteliai buvo naudojami reprezentaciniais tikslais. Patikrinimo metu Departamentas nenustatė alkoholio pardavimo fakto, patikrinime nedalyvavo slapti pirkėjai, nei vienas asmuo nepatvirtino, kad restorane įsigijo alkoholinių gėrimų, alkoholiniai gėrimai ar jų kainos nėra nurodytos meniu. Restorane rastas vynas buvo naudojamas maisto gaminimui bei reprezentaciniais tikslais – atsidėkojant verslo partneriams už pagalbą, darbą, patarimus. Prekybos salėje rasti tušti vyno buteliai yra klientų anksčiau atsinešto vyno tara, kuri nebuvo išmesta, taip pat liko po verslo partneriams organizuotos nemokamos vakarienės, kurios metu klientai buvo vaišinami vynu. Atsakovas neįrodė AKĮ pažeidimo fakto, nes pareiškėja pateikė alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinančias sąskaitas ir kvitus, patvirtinančius restorane rasto vyno įsigijimą. Bendrija nepateikė kvito tik vienam vyno buteliui, kuris buvo naudotas maisto gamybai patikrinimo dieną. Teisės aktai nedraudžia restorano klientams vartoti jų pačių atsineštus alkoholinius gėrimus, be to, Bendrija negali būti pripažinta leidusi klientams vartoti alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, nes už tokį pažeidimą jie atsako patys. Ginčijamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, nes grindžiamas prielaidomis bei spėjimais. Patikrinimo metu nebuvo nustatytas alkoholinių gėrimų pardavimo ar vartojimo faktas, jį vartoję asmenys. Nutarimas priimtas praleidus AKĮ nustatytą terminą, nes turėjo būti priimtas per vieną mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos. Pareiškėjos nuomone, 2014-06-05 Departamentas turėjo surinkęs pakankamai duomenų apie tariamą pažeidimą, jokie papildomi tyrimo veiksmai nebuvo būtini, todėl vieno mėnesio terminas skaičiuotinas būtent nuo 2014-06-05.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2014-07-10 nutarimo Nr. ATK2-79/14, kuriuo Bendrijai už AKĮ 17 str. 1 d. 2 ir 11 p. bei 2 d. 2 ir 9 p. nuostatų pažeidimus paskirta ekonominė sankcija – 289,62 eurų (1 000 Lt) bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Departamentas 2014-06-05 pareiškėjai priklausančioje kavinėje, esančioje adresu: Savičiaus g. 6, Vilniuje, atliko patikrinimą, kurio metu: virtuvėje ant stalo buvo rasti du buteliai (pradėti pilstyti, pažeistomis banderolėmis) vyno „Intis Merlot Malbec“ 0,75 l 13,0% (likutis apie 150 ml) ir baltojo vyno „Two Oceans“ 0,75 l 12,0% (likutis apie 150 ml); kavinės klientų aptarnavimo salėje, bare ant grindų šalia šiukšlių dėžės buvo rastas vienas tuščias butelis raudonojo sauso vyno „Principe de viana Tempranillo“ 0,75 l 13,0 % ir penki tušti baltojo sauso vyno „Michel Leon Pinot Gris 2012“ 0,75 l 12,5%; kavinės patalpoje, sandėliuke kartoninėje dėžėje rasti du neatidaryti 0,75 l talpos baltojo sauso vyno „Hugel Gewurtztraminer Alsace“ 14,0%. Licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir nurodytų alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentai nepateikti (b. l. 29–33, 42–45).

Departamento pareigūnų surašyto 2014-06-05 faktų fiksavimo protokolo Nr. ATK2-084 ir kitos Departamento surinktos medžiagos pagrindu 2014-06-20 buvo surašytas protokolas Nr. ATK2-098, kuriame nurodyta, kad Bendrija laikydama (saugodama) alkoholinius gėrimus, neturėdama licencijos ir juridinę galią turinčių privalomųjų alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, pažeidė AKĮ 16 str. 3 d., 17 str. 1 d. 2 p. ir 11 p., 17 str. 2 d. 2 ir 9 p. reikalavimus (b. l. 27–28).

Išnagrinėjęs tyrimo metu surinktą medžiagą, Departamentas 2014-07-10 nutarimu Nr. ATK2-79/14 pripažino Bendriją pažeidus AKĮ 17 str. 1 d. 2 p. ir 11 p., 17 str. 2 d. 2 ir 9 p. nuostatas ir skyrė jai 289,62 eurų (1 000 Lt) baudą (b. l. 124–127).

AKĮ 16 str. 3 d. nustatyta, kad mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. AKĮ 17 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama: alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų (2 p.); alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (11 p.). Pagal AKĮ 17 str. 2 d., įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama: alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų (2 p.); alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus (9 p.).

Bendrijai ekonominė sankcija buvo paskirta už tai, kad ji, neturėdama mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos ir privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, jai priklausančioje kavinėje pardavinėjo ir laikė alkoholinius gėrimus.

Pažymėtina, kad ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad pareiškėjai priklausančioje kavinėje, esančioje adresu Savičiaus g. 6, Vilniuje, buvo rasti 2014-06-05 faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-084 ir 2014-06-05 daiktų paėmimo protokole nurodyti alkoholiniai gėrimai bei tuščia alkoholinių gėrimų tara, nėra. Jai inkriminuotą AKĮ pažeidimą pareiškėja neigia nurodydama, kad ji nevykdė prekybos alkoholiais gėrimais, neturėdama tam licencijos. Departamentas nenustatė alkoholinių gėrimų pardavimo fakto. Alkoholiniai gėrimai (vynas) buvo naudojami patiekalų gamybai, reprezentaciniais tikslais kaip dovanos verslo partneriams, jais vaišinti verslo partneriai anksčiau organizuotos nemokamos vakarienės metu, kai kurie tušti vyno buteliai yra klientų atsinešto vyno tara. Pareiškėjos nuomone, teisės aktai nedraudžia mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais neturinčiam ūkio subjektui leisti klientams atsinešti ir vartoti savo alkoholinius gėrimus. Pareiškėja taip pat teigia, kad ji turėjo privalomus alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

Sisteminis anksčiau nurodytų AKĮ 16 str. ir 17 str. nuostatų aiškinimas suponuoja išvada, kad Lietuvos Respublikoje veikianti įmonė, šiuo atveju maitinimo paslaugas teikianti įmonė, parduoti, laikyti ar gabenti alkoholinius gėrimus turi teisę tik tuomet, jei ji turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir turi privalomus tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentus.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas alkoholinių gėrimų pardavimo faktas, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007, išaiškino, kad alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose) sutampa su tokių produktų laikymu, todėl pažeidimo kvalifikacijai pagal AKĮ 17 str. 1 d. 2 p. ar 9 p. nebūtina nustatyti prekių pardavimo fakto.

Nagrinėjamu atveju yra neginčytinai nustatytas alkoholinių gėrimų laikymo faktas, neturint mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos, todėl kvalifikuojant pareiškėjos pažeidimą pagal AKĮ 17 str. 1 d. 11 p. neturėjo būti nustatytas realus alkoholinių gėrimų pardavimo faktas. Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, kad alkoholiniai gėrimai kavinėje buvo laikomi neturint tikslo juos parduoti, yra nepagrįsti dėl žemiau nurodytų motyvų.

AKĮ 17 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad draudimas laikyti ir gabenti alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, netaikomas alkoholiniams gėrimams, kuriuos laiko ir gabena įmonės, naudojančios šiuos gėrimus kaip maisto produktų žaliavą, taip pat įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje, įsigiję Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms.

Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad kavinėje rastas vynas buvo naudojamas maisto patiekalų gamybai. Šių aplinkybių nepatvirtina į bylą pateiktos technologinės patiekalų kortelės (b. l. 102–113). Bendrija nepatiekė įrodymų, patvirtinančių, kad dieną, kai buvo atliktas patikrinimas (2014-06-05), buvo pagamintas bent vienas patiekalas, kuriam gaminti naudojamas vynas.

Tam, kad įmonės galėtų pasinaudoti AKĮ 17 str. 3 d. 1 p. nustatyta išimtimi dėl alkoholinių gėrimų įsigijimo reprezentacinėms reikmėms, alkoholiniai gėrimai turi būti įsigyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra nustatyta ūkio ministro 2004-05-06 įsakymu Nr. 4-175 patvirtintose Alkoholinių gėrimų realizavimo įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų, užsienio juridinių asmenų atstovybių Lietuvos Respublikoje reprezentacinėms reikmėms taisykles (toliau – Taisyklės). Iš Taisyklių nuostatų matyti, kad alkoholiniai gėrimai reprezentacinėms reikmėms gali būti įsigyti tik iš teisę parduoti alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms turinčių pardavėjų, kurie privalo išduoti PVM sąskaitą faktūrą su žyma „Reprezentacinėms reikmėms“. Juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ir atstovybės, įsigiję alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms, gali juos naudoti tik šioms reikmėms.

Teismui nėra pateikti duomenys, kad bent vienas patikrinimo metu rastas atidarytas, uždarytas ar tuščias vyno butelis buvo įsigytas laikantis anksčiau nurodytų Taisyklių nuostatų, todėl pareiškėjai AKĮ 17 str. 3 d. 1 p. nustatyta išimtis netaikytina.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad alkoholiniai gėrimai jai priklausančioje kavinėje buvo laikomi kitais nei jų pardavimo tikslais, todėl konstatuotina, kad ji pagrįstai pripažinta pažeidusi AKĮ 17 str. 1 d. 11 p.

AKĮ 17 str. 2 d. 9 p. nuostatos nustato draudimą įmonėms laikyti ir gabenti alkoholinius gėrimus neturint mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos, todėl pareiškėjos argumentai, kad teisės aktais nėra uždrausta jos klientams atsinešti ir vartoti savo alkoholinius gėrimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Aiškindamas AKĮ 17 str. 1 d. 2 p. ir 17 str. 2 d. 2 p. nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad jose nurodytas draudimas siejamas su būtinumu turėti alkoholinių produktų juridinę galią turinčius privalomus tų produktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Laiko aspektu tai reiškia, kad alkoholio produktai negali būti nei laikomi, nei parduodami, kai nurodyti privalomi dokumentai realiai neegzistuoja, t. y. nurodyti dokumentai turi realiai egzistuoti visą jų laikymo bei pardavimo laiką (tuo pačiu ir atitinkamo patikrinimo metu) (2009-05-26 sprendimas a. b. Nr. A143-745/2009, 2009-10-06 sprendimas a. b. Nr. A143-1007/2009, 2009-11-24 sprendimas a. b. Nr. A143-1038/2009).

Pažymėtina, kad AKĮ nenumato išimčių, kad įmonės, naudojančios alkoholinius gėrimus kaip maisto produktų žaliavą ar reprezentacinėms reikmėms, neprivalo turėti privalomų šių produktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Reprezentacinėms reikmėms įsigyti alkoholiai gėrimai turi turėti specialias PVM sąskaitas faktūras.

Pareiškėja teigia, kad ji turėjo privalomus alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus, t. y. 2014-05-29 kaso kvitą (b. l. 116) ir 2014-06-06 PVM sąskaitą faktūrą serija GVP1 Nr. 0003610 (b. l. 114–115).

Visų pirma teismas pažymi, kad 2014-06-06 PVM sąskaita faktūra serija GVP1 Nr. 0003610 (b. l. 114–115) alkoholinių gėrimų laikymo ir pardavimo metu bei patikrinimo atlikimo metu (2014-06-05) realiai neegzistavo, nes ji buvo išrašyta tik 2014-06-06, o Departamentui pateikta 2014-07-10 vykusio posėdžio metu.

2014-05-29 kasos kvitas Nr. 115749/31 nepatvirtina patikrinimo metu rastų ir jau suvartotų alkoholinių gėrimų įsigijimo fakto, nes iš jo negalima spręsti, ar rasti vyno buteliai (atidaryti, neatidaryti ar tušti) buvo įsigyti būtent 2014-05-29 pirkimo, kurį pagrindžia nurodytas kasos kvitas, metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2014-06-06 PVM sąskaitoje faktūroje serija GVP1 Nr. 0003610 (b. l. 114–115) ir 2014-05-29 kasos kvite Nr. 115749/31 (b. l. 116) nėra nurodyti kai kurie patikrinimo metu rasti alkoholiniai gėrimai (suvartotų gėrimų tušti buteliai), o būtent vynas „Intis Merlot Malbec“ 0,75 l, baltasis vynas „Two Oceans“ 0,75 l, raudonasis sausas vynas „Principe de viana Tempranillo“ 0,75 l. Be to, pagal nurodytus dokumentus 2014-05-29 pirkimo metu buvo įsigyti 3 vyno „Michel Leon Pinot Gris“ 0,75 l buteliai, o patikrinimo metu rasti 5 tušti šio vyno buteliai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Bendrija nepateikė patikrinimo metu rastų (pradėtų / nepradėtų vartoti ar suvartotų) alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentų, todėl ji pagrįstai pripažinta pažeidusi AKĮ 17 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p. nuostatas.

Pateiktame skunde pareiškėja teigia, kad ginčijamas Departamento nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka, nes ginčijamas nutarimas yra teisiškai ir faktiškai pagrįstas. Priimdamas sprendimą, Departamentas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo tyrimo metu surinktą medžiagą ir motyvavo, kuo remiantis Bendrija pripažinta pažeidusi imperatyvias AKĮ nuostatas. Skirdamas Bendrijai sankciją už nustatytą pažeidimą, atsakovas ją individualizavo tinkamai, įvertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl parinko minimalią 289,62 eurų (1 000 Lt) baudą, nustatytą už padarytą pažeidimą.

Pareiškėjos teigimu, nutarimas priimtas praleidus AKĮ nustatytą vieno mėnesio terminą, kuris skaičiuotinas nuo 2014-06-05, t. y. pažeidimo nustatymo dienos.

AKĮ 35 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymo 34 str. 1 d. nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant nurodytas nuostatas yra konstatuota, kad teisiškai reikšmingas faktas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio terminas, per kurį institucija turi išnagrinėti bylą ir, esant pagrindui, skirti baudą susisietas su pažeidimo nustatymo diena. Pažeidimo nustatymo diena laikytina diena, kai kompetentinga kontrolės institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas AKĮ pažeidimas. Nustatant, kada kompetentinga alkoholio kontrolės institucija galėjo ir turėjo suvokti, kad atitinkamas subjektas pažeidė AKĮ, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma (pirminės informacijos, kurią institucija gavo apie galimą įstatymo pažeidimą, pilnumas; ar institucijai buvo būtina rinkti papildomą informaciją, kviesti specialistus, atlikti naujų, institucijos praktikoje anksčiau netaikytų teisės aktų analizę; institucijos papildomai surinktos informacijos, jei ji buvo renkama, reikšmingumas aiškinantis galimą įstatymą pažeidimą ir kt.). Termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik kompetentingos institucijos subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), kad padarytas pažeidimas, bet ir turimos informacijos apie tariamai padarytą pažeidimą įvertinimas pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtinybė atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus (a. b. Nr. A11-326/2007; Nr. A146-1505/2008; Nr. A442-702/2008).

Pažymėtina, kad patikrinimas buvo atliktas 2014-06-05, Bendrijos atstovas patikrinimo metu išsamaus paaiškinimo dėl nustatytų aplinkybių nepateikė ir nurodė, kad jis bus pateiktas vėliau. Bendrijai buvo duotas nurodymas iki 2014-06-11 pateikti Departamentui alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus (b. l. 29–31). Bylos duomenys tvirtina, kad Departamento nurodymo iki nustatyto termino pareiškėja neįvykdė ir 2014-05-29 kasos kvitą bei 2014-06-06 PVM sąskaitą faktūrą pateikė tik 2014-07-10. Bendrijos atžvilgiu protokolas buvo surašytas 2014-06-20, o nutarimas priimtas 2014-07-10. Teismo vertinimu, patikrinimo atlikimo metu Departamentas nesurinko visų objektyvių duomenų, kurių pagrindu galėjo nustatyti padarytų AKĮ pažeidimų visumą. Atsakovas nustatė pareiškėjai terminą pateikti bylos nagrinėjimui reikšmingus dokumentus, o protokolą surašė per protingą terminą nuo šio termino pabaigos. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas nepraleidus nustato vieno mėnesio termino, todėl pareiškėjos argumentai nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos mažosios bendrijos „La Storia“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.