Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. apeliacinį skundą dėl 2008 m. vasario 28 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir 149 str. 3 d. ir nubaustas :

- pagal BK 294 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

- pagal BK 149 str. 3 d. – laisvės atėmimu 5 metams.

Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d., bausmę pagal BK 284 str. 1 d. apėmimo būdu subendrinus su bausme paskirta pagal BK 149 str. 3 d., jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., šia bausmę dalinio sudėjimo būdu, subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 294 str. 2 d., jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) 2005 m. gegužės mėnesį, nenustatytą dieną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai panaudodamas prieš nepilnametį V. S., gim. 1992 m. rugpjūčio 5 d., psichinę ir fizinę prievartą, vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę : reikalavo V. S. gražinti mobilaus ryšio telefoną, kurį jis tariamai pavogė iš jo, nuvežė jį į mišką Anykščių rajone Kavarsko seniūnijoje, Budrių kaime, kur liepė eiti prie medžio, pargriovė ant žemės, pririšęs virvę prie dešinės kojos pakabino jį ant medžio šakos ir laikė, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas didelės žalos V. S. teisėms bei teisėtiems interesams, grasino jį palikti miške taip pririštą, jei šis nepasakys, kur telefonas;

2) 2007 m. liepos 22 d., apie 17 val., Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, Budrių kaimo teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdydamas viešąją tvarką ir rimtį, reikalavo nepilnamečio V. S. gerti alų ir bučiuoti žemę, o šiam nepaklusus, vieną kartą delnu smogė jam į veidą ir vieną kartą spyrė į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą;

t.y. jėga sugriebęs ją už rankos ir plaukų, o M. D. priešinantis bei laikantis už medžio

kamieno, verkiančią atitraukė nuo medžio, užsitempė ją į negyvenamojo namo Anykščių

rajone, Kavarsko seniūnijoje, Budrių kaime antrą aukštą, kur reikalaudamas nešaukti, vieną

kartą smogdamas ranka M. D. į veidą ir grasindamas dar smogti, užspausdamas jai

ranka burną, kad ji negalėtų šauktis pagalbos, užlauždamas jos rankas, nurengė ją ir taip,

atimdamas galimybę priešintis ir grasindamas niekam nepranešti, nes bus blogai, prieš jos

valią lytiškai su ja santykiavo, tokiu būdu išžagino nepilnametę M. D., padarydamas jai

odos nubrozdinimus kairiame žaste, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

melagingus parodymus teigdama, kad buvo išžaginta; 6) bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis (apeliantas) neleisdavo M. D. bendrauti su vaikinais, pykdavo, kad ji valkatauja, todėl galima teigti, kad būdamas namuose jis trukdė nukentėjusiajai laisvai elgtis, o jį nuteisus realia bausme, nukentėjusiajai niekas realiai nekliudytų elgtis taip kaip ji nori. Visos šiuos aplinkybės rodo, kad M. D. šioje byloje duoda melagingus parodymus ir apkalba jį.

Apeliantas taip pat tvirtina, kad ant jo drabužių rasta jo paties spermos pėdsakų, tačiau tai jo kaltės neįrodo, kadangi sperma ant jo drabužių galėjo atsirasti visai ne liepos 22 dieną. 2007-07-22 jis dėvėjo seniai plautus drabužius, anksčiau turėjo lytinių santykių, todėl ant jo drabužių galėjo likti ir jo spermos pėdsakų. Be to, pagal M. D. parodymus jos išžaginimo metu jis ir nukentėjusioji buvo nuogi, kas taip pat paneigia galimą spermos atsiradimą ant jo drabužių.

Teismo posėdyje gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 284 str. 1 d. taikymo S. N.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys paprastai suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį bei pažeidžiantis viešąją tvarką ir pasireiškiantis fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Jau nusistovėjusioje teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimo faktas viešoje vietoje paprastai traktuojamas kaip BK 284 str. 1 d. numatytų padarinių buvimas, t.y. visuomenės rimties sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas (kasacinė byla Nr. 2 K – 659 / 2004.). Pagal teismų praktiką viešaja vieta laikoma tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė byla Nr. 2 K – 670 / 2002).

S. N. pripažino jam inkriminuojamus veiksmus – smurto panaudojimą prieš V. S., tačiau teigia, kad šiuos veiksmus atliko ne viešoje vietoje, todėl jis negalėjo sutrikdyti viešosios tvarkos. Taip pat teigia, kad konfliktas tarp jo ir V. S. buvo ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų.

Šie S. N. skundo argumentai yra nepagrįsti. S. N. smurtą prieš V. S. naudojo Budrių kaimo teritorijoje. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros bei S. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolų – namas, prie kurio S. N. smurtavo prieš V. S., yra neaptvertas, šalia kelio (1 t., 10 – 12, 143 – 146 b.l.). Pats S. N. apylinkės teisme nurodė, kad sudavęs V. S. į veidą, dar vijosi jį apie 150 metrų (2 t., 185 b.l.). Prie šio namo, atsižvelgiant į tai, kad jis stovi Budrių kaimo teritorijoje, bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad S. N. neteisėti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Tai, kad S. N. prieš V. S. panaudotą smurtą matė tik vienas pašalinis asmuo – M. D., jokiu būdu neduoda pagrindo konstatuoti, kad S. N. veiksmais nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka. Jau vien tas faktas, kad viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nepilnametį, rodo, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta.

Nors skunde S. N. tvirtina, kad sumušė V. S. iš asmeninių paskatų, šis skundo motyvas yra nepagrįstas ir nepatvirtintas bylos duomenimis. Iš tiesų byloje yra nustatytas faktas, kad prieš šį įvykį – 2007 m. gegužės mėnesį, tarp S. N. ir V. S. buvo kilęs konfliktas dėl dingusio S. N. telefono, ir pastarasis įtarė, jog telefoną galėjo pavogti V. S.. Tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo V. S., liudytojos M. D., paties S. N. parodymų įvykio 2007-07-22 metu S. N. V. S. apie jokį telefoną nešnekėjo, prisikabino prie jo ir ėmė prieš jį smurtauti be jokios rimtos priežasties, tiesiog eilinį kartą siekdamas pasityčioti iš nepilnamečio, ką rodo jo prieš nukentėjusįjį atliktų veiksmų pobūdis. V. S. viso proceso metu teigė nesupratęs, kodėl S. N. jį mušė. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad S. N. veiksmai prieš V. S. – smurto naudojimas prieš jį, vertimas gerti alų, bučiuoti žemę, yra akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini. Įvertinus tai, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai S. N. veiką kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d. Perkvalifikuoti S. N. veiką į BK 140 str. 1 d., kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

Dėl BK 149 str. 3 d. veikos įrodymų vertinimo

Apeliantas skunde teigia, kad jo kaltę dėl M. D. išžaginimo teismas grindžia tik nukentėjusiosios parodymais, kurie yra prieštaringi ir nelogiški.

Tokie apelianto motyvai taip pat nėra pagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas išvadą dėl S. N. kaltumo padarė išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bylą bei įvertinęs visus joje surinktus įrodymus, tame tarpe ir nukentėjusiosios M. D. parodymus. Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs. M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo teisėjui), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai patvirtino, kad S. N. nutempė ją į namą, kur sudavęs smūgį į veidą, užspausdamas ranka burną, užlauždamas jos rankas, ją nurengė ir išžagino, atlikęs su lytinį aktą natūraliu būdu, t.y. įvesdamas savo lyties organą jai į makštį. Visą laiką ji verkė ir prašė paleisti, o po įvykio apie tai SMS žinute iš karto pranešė savo motinai (1 t., 63 – 67 b.l.; 2 t., 186 – 187 b.l.). Nukentėjusiosios parodymus, tiesa ne apie patį išžaginimo faktą, iš dalies patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo V. S. parodymai kad jis matė, kaip S. N. tempė M. D. į namo prieangį, o ši priešinosi, šaukė: „Sigi nereikia, Sigi nereikia“. Už dviejų valandų jis sutiko M. D., ji buvo išsigandusi bei apsiverkusi ir jam papasakojo, kad ją išprievartavo S. N. (2 t., 157 b.l.). Netikėti V. S. parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo, šie jo parodymai nuo tyrimo pradžios taip pat buvo visiškai nuoseklūs. Nukentėjusiosios M. D. atstovė pagal įstatymą A. D. parodė, kad dukra jai iškarto pasipasakojo apie išžaginimą, iš pradžių pranešė apie tai SMS žinute, o po to parėjusi į namus papasakojo žodžiu. Pagal A. D. parodymus, M. D. sugrįžo apsiverkusi (2 t., 189 b.l.). Šias aplinkybes apylinkės teismui taip pat patvirtino liudytojas M. N., kuris parodė, kad jos sesuo M. D. sugrįžo namo apsiverkusi, papasakojo mamai, kad ją išžagino S. N. (2 t., 188 b.l.). Liudytoja R. B. apylinkės teisme parodė, kad iš pačios M. D. ji sužinojo, kad ši buvo išžaginta S. N. (2 t., 159 b.l.). M. D. padarytą sužalojimą galimai šio įvykio metu pilnai patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 1219/07(05) (1 t., 30 – 31 b.l.). Jos medicininės apžiūros metu rastas odos nubrozdinimas kairiame žaste, pagal jų padarymo mechanizmą, atitinka nukentėjusiosios M. D. parodymus (patvirtina jos nurodomas aplinkybes apie prievartinį tempimą, jos bandymą priešintis) kad ji apsikabinusi medį tokiu būdu bandė išvengti tempimo į namą (2 t., 187 b.l.).

Nuteistasis viso tyrimo metu bei teisme neigė įvykio dieną buvęs name, kuriame buvo išžaginta M. D., tačiau be nukentėjusiosios parodymų, tai buvo paneigta ir liudytojos I. S. parodymais. Liudytoja patvirtino, kad S. N. kitą dieną po išžaginimo buvo atėjęs ir pasakė, kad namo, kuriame liudytoja gyvena antrame aukšte (ši namo dalis negyvenama) jis pametė piniginę su dokumentais. Būtent šioje namo dalyje ir buvo išžaginta M. D.. I. S. nurodė ir tai, kad S. N. šioje namo dalyje paprastai niekada nesilankydavo (2 t., 158 – 159 b.l.). Apie S. N. buvimą šiame name netiesiogiai patvirtino teismo specialisto išvados Nr. 11-2321(07), 11-2733(07), 11-2734 (07) – ant drabužių paimtų iš įvykio vietos, S. N. drabužių rasta juodos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su M. D. sijono trikotažo pluoštais; ant M. D. drabužių, ant drabužių paimtų iš įvykio vietos, ir ant S. N. drabužių rasta vienodų pašalinių dalelių – tos pačios spygliuočių medžių rūšies, paprastosios eglės, pavienių medienos dalelių; ant M. D., S. N. drabužių bei iš įvykio vietos paimtų drabužių rasta vienodų juodos spalvos plastiko mikrodalelių (1 t., 88-103 b.l.). Šios specialistų išvados kategoriškai „pririša“ S. N. prie įvykio vietos, kurioje, kaip jau minėta, M. D. išžaginimo dieną jis tvirtino nebuvęs. Nors apeliantas iš dalies teisus ir nurodo pakankamai logiškus motyvus, kad savaime ir izoliuotai vertinant specialisto išvados apie tapačių mikrodalelių ir pluoštų radimą ant jo ir nukentėjusiosios rūbų bei apie ant jo džinsinių kelnių rastą jo paties spermą, tiesiogiai neįrodo jo kaltės išžaginus M. D., tačiau vertinant šiuos įrodymus visų byloje surinktų įrodymų viseto prasme ji patvirtina S. N. kaltę padarius šį nusikaltimą.

S. N. visą laiką neigė išžaginęs M. D. ir pirmos instancijos teisme bei savo apeliaciniame skunde nurodė, kad M. D. jį apkalbėjo, nes buvo supykusi ant jo dėl jo griežto elgesio su ja. Tačiau, šie jo parodymai visiškai paneigti tiek pačios nukentėjusiosios M. D., tiek ir jos motinos A. D. parodymais. Jos parodė, kad iki įvykio M. D. ir S. N. santykiai buvo geri, kartu važiuodavo linksmintis, gerdavo alkoholinius gėrimus (2 t., 187 – 189 b.l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis savo parodymus tyrimo metu nuolat derino prie naujai surinktų nusikaltimo įrodymų – nustačius M. D. sužalojimą kairiame žaste, S. N. tvirtino sugriebęs M. D. už žasto, kai ši pargriuvo (2 t., 185 b.l.), o suradus bendras mikrodaleles (pluoštus, plastiko bei medienos daleles) ant jo bei įvykio vietoje paimtų rūbų, jis ėmė tvirtinti, kad šiame name (įvykio vietoje) yra buvęs prieš mėnesį iki įvykio, kai slėpėsi nuo lietaus, be to, įvykio metu su M. D. po eglėmis ir kitais medžiais ieškojo pamesto paso (2 t., 185 b.l.). Apylinkės teismas pagrįstai S. N. parodymus, kad jis M. D. nežagino, įvertino kaip jo pasirinktą gynybos būdą, jais nepatikėjo, išsamiai ir motyvuotai atmetė ir S. N. parodymus, kad M. D. jį apkalba.

Tokiu būdu, kolegija pilnai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad surinktų įrodymų byloje visuma įrodo, jog S. N. 2007-07-22 išžagino nepilnametę M. D., teismas teisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 149 str. 3 d., nes jis žinojo, jog dukterėčia yra nepilnametė.

Byloje nėra jokių rimtų duomenų, kad M. D. bijojo motinos ir siekė nuslėpti tą pačią dieną su kitu asmeniu turėtus lytinius santykius, nes motina, pagal bylos duomenis, apie tai nežinojo – ji dukrą buvo išleidusi maudytis ir motinos paliepimu dukra, prieš sutikdama girtą S. N., jau grįžinėjo į namus. Tai, kad nukentėjusioji neigiamai charakterizuojama, turi sveikatos problemų neduoda teisės nuteistajam ar kitam asmeniui ją prievarta žaginti, o kartu ir negali būti pakankamu pagrindu abejoti jos parodymais.

Dėl S. N. paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę apeliantui, t.y. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį tiek už atskiras įvykdytas nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, teisingai ir tinkamai taikė BK 41, 54, 61 str. nuostatas. Teismas įvertino tai, kad S. N. padarytos veikos pagal jų sunkumą priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms – nesunkus, apysunkis ir sunkus nusikaltimai. Veikos tyčinės, smurtinės, baigtos. Teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančią aplinkybe pagrįstai pripažino, kad nusikalstamas veikas S. N. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Buvo atsižvelgta, kad skundžiamu nuosprendžiu S. N. yra nuteistas jau net 6 kartą, paskutinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikytinas recidyvistu.

Nuteistajam paskirtos bausmės už atskiras veikas bei subendrinta bausmė, įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, yra teisingos, teismo sprendimas motyvuotas, pagrįstas faktiniais bylos duomenimis, todėl, kolegijos nuomone, naikinti ar keisti apylinkės teismo priimtą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo S. N. apeliacinį skundą atmesti.