Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, bedarbis, Darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas 2013-01-28 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 286 str. – 1 m. 1 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 60 val. darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. 2013-09-12 nutartimi paskirta bausmė pakeista 90 parų arešto, kuri 2014-01-16 buvo atlikta, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2014 m. sausio 21d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, kambaryje, tyčia sužalojo savo įtėvį V. J., t. y. sudavė nukentėjusiajam kumščiu du kartus į veidą, po to paėmęs nuo stalo molinę lėkštę, sudavė ja V. J. vieną kartą į pakaušį, nuo smūgio nukentėjusiajam praradus sąmonę ir nugriuvus, jis gulinčiam V. J. įspyrė vieną kartą į kairį šoną, taip padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste ir kairiame smilkinyje, muštines žaizdas dešinės akies vokų išorinės jungties srityje bei pakaušio dešinėje pusėje, nugaros kairės apatinės dalies minkštųjų audinių sumušimą, kairės pusės X-to šonkaulio lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė V. J. sveikatą.

Kaltinamasis V. P. dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad mamai pradėjus gyventi kartu su V. jam buvo 18 metų. V. laiko savo tėvu, vadina V.. V. oficialiai jo neįvaikinęs, nors kartu gyvena 6 metai. Dėl kokių tiksliai priežasčių sumušė V. J. jis nepamenantis dėl girtumo. Vėliau mama pasakojo, kad V. gynė seserį, su kuria jis susimušė. Nepamena, ar buvo paėmęs peilį. V. atsiprašo, išvadas padarė. Civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo pripažįsta, atlygins ateityje.

V. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo V. J. parodymais, kad gyvena su sugyventine V. P., jos dukra R. P. ir jos sūnumi V. P. savo bute (duomenys neskelbtini). 2014 m. sausio 21 d., iš ryto išvažiavo į darbą ir grįžęs į namus apie 16.00 val., rado visus tris vartojančius alkoholį ir pats prie jų prisijungė. Apie 23.00 val., nuėjo miegoti, nes jautėsi pasigėręs. Pabudo nuo triukšmo ir pamatė, kad kambaryje mušasi V. P. su R. P.. Tai truko kelias sekundes. Jiems nustojus, V. P. atsisukęs pareikalavo jo duoti jam 30 litų. Jis atsakė, kad pinigų neturi. Tada V. P. vėl puolė prie sesers, o jis stojo podukros ginti. V. P. jam stovinčiam sudavė kumščiu du kartus į veidą pataikydamas į dešinį žandą. Paėmęs nuo stalo lėkštę trenkė ja per pakaušį ir jis prarado sąmonę. Atsigavo, kai kambaryje jau buvo policijos pareigūnai. Jam labai skaudėjo veidą, pakaušį, dar ir kairį šoną. Jis buvo išvežtas į ligoninę, o V. P. – į policiją. Jam padaryta tik fizinė žala. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia; (b.l. 26 - 27, 29)

liudytojos R. P. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai atvažiuoja pas mamą į (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena su patėviu V. J. ir jos broliu V. P.. Visi dažnai vartoja alkoholį. 2014 m. sausio 21 d. jai atvažiavus pas mamą visi ėmė gerti alų. Patėvis buvo darbe ir į namus grįžęs apie 16.00 val., prisijungė gerti kartu. Link vėlaus vakaro visi pasigėrė, ypač brolis ir patėvis. Patėvis apie 23.00 val. nuėjo miegoti. Girdėjo, kad prieš tai patėvis su broliu susiginčijo, todėl patėviui nuėjus miegoti, brolis pasiėmė virtuvinį peilį ir ėjo prie jo miegančio, sakydamas, kad nudurs. Išsigandusi ji puolė brolį stabdyti ir jis jai suėmė už gerklės ir palaikė, tačiau nesužalojo, todėl ji pretenzijų broliui neturi. Jiedu su broliu ėmė muštis ir tada atsikėlė patėvis, kuris puolė juos skirti. V. P. liepė patėviui duoti 30 Lt., tačiau jis pasakė, kad pinigų neturi. Tada brolis sudavė kumščiu patėviui du kartus į veidą ir paėmęs nuo stalo lėkštę trenkė jam ja per pakaušį. Patėvis nukrito nuo smūgio ant grindų ir kelioms sekundėms neteko sąmonės. Per tą laiką brolis priėjo ir įspyrė vieną kartą patėviui į kažkurį šoną. Ji paskambino į policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai išvežė brolį, o vėliau atvažiavusi greitoji, išvežė patėvį į ligoninę. Kai brolis yra blaivus, jis yra geras, padeda namuose, tačiau jei vartoja alkoholį - tampa piktas ir agresyvus. (b.l. 30 - 31)

Iš 2014 m. sausio 27 d. specialisto išvados Nr. G 123/14 (05) matyti, kad V. J. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste ir kairiame smilkinyje, muštinės žaizdos dešinės akies vokų išorinės jungties srityje bei pakaušio dešinėje pusėje, nugaros kairės apatinės dalies minkštųjų audinių sumušimas, kairės pusės X-to šonkaulio lūžis, padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai V. J. galėjo būti padaryti ne mažiau 5 smūgių pasėkoje. V. J. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės X-to šonkaulio lūžio ir muštinių žaizdų galvoje jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. (b.l. 12)

Alkoholio vartojimo faktui nustatyti prietaisu ,,Lion Alcolmeter 500“ serijos nr. 18792 asmens blaivumo teste Nr. 3114 nurodyta, kad 2014-01-22 d., 01:00 val., V. P. nustatytas 2.00 promilių girtumas. (b.l. 38)

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinime nurodyta V. P. veikos kvalifikacija atitinka faktines bylos aplinkybes. Nors kaltinamasis nėra oficialiai įvaikintas nukentėjusiojo, atsižvelgiant į jų tarpusavio santykius (gyveno kartu, kaltinamasis nukentėjusįjį vadina tėvu) jie laikytini šeimos nariais. Taigi nustatyta, kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį - įtėvį (LR BK 248 str. 2 d.). Ši jo padaryta veika teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 138 str. 2 d. 3 p. Tačiau keistina V. P. pateiktame kaltinime vartojama formuluotė „patėvis“ į teisinėje kalboje vartojamą „įtėvis“.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė byloje yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už šios nusikalstamos veikos padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. P. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 dalis), taip pat į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

V. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltinamasis teisiamas antrą kartą, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį smurtinį, savo esmę analogišką nusikaltimą prieš šeimos narį, tačiau nesukėlusį sunkių pasekmių, todėl pagal LR BK 27 str. nuostatas yra recidyvistas, kas rodo jo nenorą daryti atitinkamas išvadas ir taisytis. Taip pat jis yra baustas administracine tvarka (b. l. 71 - 80), nedirbo, vedė žalingą gyvenimo būdą (girtavo), bausmės atlikimo metu charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 89).

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis LR BK 47, 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei atsižvelgia į nukentėjusiojo išreikštą poziciją, kad priekaištų kaltinamajam jis neturi. Be to, teismas atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį – veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, ja buvo kėsinamasi į asmens sveikatą, nusikalstamos veikos pasekmes – padarytą sveikatos sužalojimą reikėjo gydyti chirurginiu būdu, tačiau nukentėjusysis iš ligoninės buvo paleistas tą pačią dieną gydytis namuose, kaltės formą – veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika padaryta prieš šeimos narį, siekiant menko ir žalingo visuomenei tikslo – vartoti alkoholį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad kaltinamajam skirtina bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį, kuris yra 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

V. P. praėjus penkioms dienoms po to, kai jis baigė atlikti bausmę, nepakeitė gyvenimo būdo, toliau girtavo ir vėl padarė smurtinį nusikaltimą. Duomenų, kad padaręs ir šį nusikaltimą pakeitė gyvenimo būdą, nėra. Nukentėjusiojo atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu, būdamas laisvėje niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, nesimokė, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Šios kaltinamojo asmenybės neigiamos savybės ir kiti aptarti duomenys nesudaro prielaidų išvadai, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Šio nusikaltimo padarymas yra logiškas jo gyvenimo būdo – alkoholio vartojimo, rezultatas, todėl, siekiant atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus (LR BK 41 straipsnis), jam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 438, 68 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro ir iš fizinių bei juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29–34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad turtinė žala atsirado dėl nusikalstamų V. P. veiksmų, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303, 305 - 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pripažinti V. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti jį galutinai nubaustu laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. sausio 23 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, V. P. suimti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 438, 68 Lt (keturi šimtai trisdešimt aštuoni litai 68 ct.) atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš V. P..

Išieškoti iš V. P. 18, 50 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą bylą nagrinėjusiame teisme.