- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- II-130-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00180-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Komisariatas) vyresniojo specialisto A. T. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28567-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Komisariato vyresnysis specialistas A. T. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu nustatė, kad M. G. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, nes 2020 m. spalio 9 d. 22.47 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pradedančiuoju vairuotoju, ten kur leistinas 60 km/h važiavimo greitis, važiavo 119 km/h greičiu, viršydamas leistiną važiavimo greitį 59 km/h, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 punktų reikalavimus.
M. G. paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
M. G. atstovė advokatė E. Latauskienė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisariato vyresniojo specialisto A. T. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir administracinę teiseną dėl M. G. nutraukti arba pakeisti šį nutarimą ir panaikinti/sumažinti M. G. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas sutinka su jam inkriminuotais KET pažeidimais, kurie atitinka ANK 416 straipsnio 6 dalies pažeidimą, tačiau mano, kad tokius jo skubius veiksmus vairuojant transporto priemonę nulėmė tai, kad jis veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis, kurias vertino policijos įstaiga, bet nepagrįstai nusprendė, kad pažeidėjas privalėjo susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, o ne piktnaudžiauti jam suteikta teise. Pareiškėjo atstovė nesutinka su policijos įstaigos administracinės nuobaudos skyrimo motyvais, kurie, jos nuomone, yra neteisingai išdėstyti ir pažeidžia ANK nuostatas. Skunde cituojamas ANK 617 straipsnio 1 dalies, KET 9 ir 127 punktų turinys ir pažymima, kad pareiškėjas turi jam Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
M. G. 2020 m. spalio 9 d., nakties metu, skubėdamas vyko į dirbančią „BENU“ vaistinę, esančią Vilniuje, Žirmūnų prekybos centre „RIMI“, dėl būtinumo įsigyti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) seseriai, kuri gyvena su pareiškėju, farmacinių medikamentų, nes namuose vaikui susiformavo diagnozuotos ligos paūmėjimas ir išgąstis dėl vaiko ligos sukėlė pareiškėjui neatsargumą prieš kitus kelių eismo dalyvius. Kartu tokia išblaškanti pareiškėją situacija nulėmė ir tai, kad pareiškėjas neatkreipė dėmesio į administracinio nusižengimo protokole nurodytos transporto priemonės prietaisų skydelio neveikiančius rodmenis, kurie visiškai nefiksavo transporto priemonės greičio, nes buvo sugedęs greičio matavimo prietaisas, kuris buvo pašalintas tik po užfiksuoto pažeidimo. Policijos įstaiga mano, kad „<...> jis neturėdamas pakankamai medicininių žinių pasirinko netinkamą veikimo būdą, savo tikslą jis galėjo įgyvendinti ir kitais būdais, t. y. nepažeisdamas KET reikalavimų, pvz., iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Veikimas būtinojo reikalingumo aplinkybėmis nesuteikė teisės nesvarstant pažeisti teisės aktų reikalavimų ir nevertinti kilsiančių padarinių <...>“. Pareiškėjo atstovė mano, kad tai yra subjektyvaus pobūdžio vertinimas, neatsižvelgiant į individualias įvykio aplinkybes.
Skunde cituojamas ANK 16 straipsnio 1–2 dalių, ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto turinys ir nurodoma, kad M. G. gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo dėl neatsargumo, kad vairavo transporto priemonę neatidus, taip pažeidė KET 127 punkto, kas atitiko ANK 416 straipsnio 6 dalį, reikalavimą. ANK nurodyta, kad tokia asmens pozicija (dėl būtinojo reikalingumo) laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ką atsižvelgiama skiriant/neskiriant jam administracinės nuobaudos. Nekvestionuojant KET pažeidimo pavojingumo, pareiškėjo atstovė mano, kad šioje situacijoje nebuvo kilusi reali pavojaus kelių eismo dalyvių saugumui situacija, pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir turi būti atleistas nuo administracinės atsakomybės.
Pasak M. G. atstovės, atstovaujamasis, šiuo metu vairuodamas transporto priemonę, gali užsitikrinti teisėtas pajamas (nuo 2019 m. lapkričio 28 d. yra įregistravęs individualią veiklą – pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taip užtikrinti savo šeimos socialinę ir finansinę gerovę, ypač valstybėje esant karantino situacijai. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas užkirstų kelią teisėtoms pajamoms gauti ir dar labiau pablogintų pareiškėjo šeimos socialinę situaciją.
Šalies argumentai
Skunde cituojamas ANK 34 straipsnio 6 dalies turinys, taip pat teismų praktika ir prašoma vertinti aplinkybes, susijusias su M. G. socialine padėtimi:
1) M. G. augina (duomenys neskelbtini) vaikus, vykdo (duomenys neskelbtini) individualią veiklą, tačiau valstybėje esama karantino situacija nulemia tai, kad darbo paieškos ir poreikis visiems kelia keblumų, todėl, paskyrus administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) atėmimą 12 mėnesių, nukentės pareiškėjo šeimos pajamos; asmenims, turintiems vairuotojo pažymėjimus, galima sulaukti darbo pasiūlymų gerokai gausiau ir sparčiau, o šio dokumento laikinas praradimas visiškai paralyžiuos jo šeimos logistines ir darbo paieškos galimybes, kas nulems pajamų neturėjimą ilgą laiką;
2) vaikų (įskaitant (duomenys neskelbtini)) priežiūrai užtikrinti (gyvena už (duomenys neskelbtini) teritorijos) reikia gana dažnai su transporto priemone vykti į vaikų ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigas, tokiu atveju prašoma svarstyti apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių panaikinimą arba šio termino sumažinimą. Net paskyrus specialiosios teisės atėmimą sankcijoje nustatytam minimaliam terminui, atsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, tai būtų per griežta poveikio priemonė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į M. G. atstovės pateiktą skundą Komisariato vyresnysis specialistas A. T. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo atstovės skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Skundo teiginys, kad dėl M. G. veiksmų nekilo jokių pasekmių, parodo asmens neatsakingą požiūrį į jam suteiktą specialiąją teisę, kuria jis piktnaudžiavo ir dabar tą savo elgesį bando pateisinti siekdamas savanaudiškų tikslų, išvengti atsakomybės. M. G. kaltės pripažinimas dėl padaryto administracinio nusižengimo yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuri buvo įvertinta priimant skundžiamą nutarimą.
ANK 416 straipsnio 6 ir 7 dalių dispozicijoje nustatyta, be kita ko, administracinė atsakomybė pradedančiajam vairuotojui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtinta pradedančio vairuotojo sąvoka. Išanalizavus įstatymo normas, konstatuotina, kad pradedantysis vairuotojas yra specialusis subjektas, kuriam įstatymų leidėjas iškėlė griežtesnius reikalavimus ir sankcijas už jų nevykdymą, nesilaikymą. Nagrinėjamu atveju M. G. turėjo suvokti daromo administracinio nusižengimo pavojingumą ir susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, o nepiktnaudžiauti jam suteikta teise.
Institucijos nuomone, nagrinėjant šią bylą, teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes bei skirta administracinė nuobauda sankcijos ribose. Šiuo atveju paskirta administracinė nuobauda yra adekvati padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui. Skunde nenurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų ypatingai sušvelninti M. G. paskirtą administracinio poveikio priemonę. Institucija nesutinka su skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kad M. G. veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis, o jo veiksmų vertinimas pateiktas skundžiamame nutarime.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu M. G. ir jo atstovė prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
M. G. atstovės advokatės E. Latauskienės skundas netenkinamas.
Dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo ir būtinojo reikalingumo sąlygų
ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą.
KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
M. G. 2021 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu parodė, kad jis bylai reikšmingu laiku gyveno su tėvais, taip pat seserimi G. M. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamo įvykio dieną jo seseriai pablogėjo sveikata, todėl skambino į greitąją medicinos pagalbą, kur jam paaiškino, kad atvažiuos tik po valandos. Dėl šios priežasties M. G. pats skubėjo nuvažiuoti nupirkti vaistų, todėl viršijo leistiną greitį. Jį bevažiuojantį sustabdė policijos pareigūnai ir surašė administracinio nusižengimo protokolą už greičio viršijimą. M. G. vaistinėje neužteko pinigų vaistams, todėl jis nuvažiavo pas kaimynus L. T. ir A. A. (A. A.), kurių vaikas serga tokia pačia liga. Kaimynai davė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui vaistų. Pasak pareiškėjo, kai jis važiavo pirkti vaistų, negalėjo blaiviai mąstyti, be to, automobilio greičio matuoklis neveikė (sugedo nagrinėjamo įvykio dieną), todėl manė, kad važiuoja 60 ar 70 km/h greičiu.
M. G. taip pat parodė, kad gydytoja poliklinikoje davė vaistų receptą žmonai, kuri nenupirko vaistų, nes jai buvo sunku (duomenys neskelbtini). Jie visada perka tokius vaistus, tačiau jie buvo pasibaigę ir namie neturėjo jų. Nagrinėjamo įvykio vakarą žmona perdavė jam vaistų receptą. Sesuo serga (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Seseriai bloga pasidarė vakare, skambino greitajai medicinos pagalbai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pradžių nevažiavo pas kaimynus, nes nelabai draugauja su jais. Nežino, kaip dažnai seseriai būna (duomenys neskelbtini), nes jis dirba. Būna (duomenys neskelbtini) kartą per mėnesį, kartais dažniau. Jis uždirba apie 300–350 Eur per mėnesį. Nepamena, kiek kainavo vaistai nuo (duomenys neskelbtini), jis turėjo 5 Eur, kurių neužteko vaistams.
M. G. įgijo teisę vairuoti transporto priemones (duomenys neskelbtini) mėn., baustas administracine tvarka, buvo trys kartai, kad jis važiavo be teisės vairuoti transporto priemones.
Papildomai atsakydamas į teismo klausimus 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdžio metu, M. G. parodė, kad jis neatsimena, iš kokio telefono numerio skambino greitajai medicinos pagalbai. Manė, kad skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono numerio. Jam žmona pasakė, kad važiavo į ligoninę 2020 m. spalio 9 d. Nagrinėjamo įvykio metu jis turėjo minėtos dienos receptą. Jis
Liudytoja R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta M. G. Jis yra (duomenys neskelbtini) vaikų, kuriuos liudytoja gydo, tėvas. Nurodė, kad ji pateikė recepto išrašymo aplinkybes 2021 m. vasario 11 d. rašytiniame paaiškinime. 2020 m. spalio 9 d. niekas iš šeimos narių neapsilankė pas liudytoją. Tuo metu buvo karantino sąlygos, todėl būna palengvinti vaistų įsigijimo būdai. Jiems reikėjo recepto būtent 2020 m. spalio 9 d. data. Liudytoja parašė receptą šia data ir 2020 m. spalio 13 d. vizito metu įteikė. Vizitas registruotas (duomenys neskelbtini), yra vizito pradžia ir pabaiga. Receptas įteiktas 2020 m. spalio 13 d. apie 13.40 val. Jei vaikui buvo ligos paūmėjimas, šeimos nariai turėjo kreiptis į ligoninę ar su vaiku atvykti pas gydytoją, o ne prašyti išrašyti receptą. Vaistas skiriamas vaikams, sergantiems (duomenys neskelbtini), jis naudojamas (duomenys neskelbtini) gydyti esant (duomenys neskelbtini). Jis vaikams yra kompensuojamas ir įsigijimas nemokamai pagal elektroninį receptą. Šis vaistas kompensuojamas visiškai, jei išrašytas elektroninis receptas, kuris parodo, kad tai – kompensuojamas receptas. Paprastas popierinis receptas yra nekompensuojamas, jį reikia pirkti už visą sumą. Jei žmogus pirko vaistinėje, vadinasi, buvo parduotas vaistas be recepto. Vaistas kainuoja apie šešis eurus, gal mažiau.
Liudytoja L. T. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną apie vidurnaktį M. G. buvo atvažiavęs į liudytojos namus, jis buvo susijaudinęs, žinojo, kad liudytoja turi vaiką, kuris serga (duomenys neskelbtini), ir prašė vaistų. Klausė, kas atsitiko su vaiku, M. G. pasakė, kad jam sunku (duomenys neskelbtini), todėl liudytoja davė vaistų. Su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu pažįstami nuo vaikystės, anksčiau jis nesikreipė dėl vaistų.
Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio naktį į jų namus atvažiavo M. G. Liudytojas tuo metu buvo kambaryje su vaiku, kurį migdė. Žmona L. T. išėjo į lauką. Vėliau liudytojas taip pat išėjo į lauką ir sužinojo iš žmonos, kad M. G. ieškojo (duomenys neskelbtini). Žmona daugiau bendravo su M. G., kuris buvo nervingas, skubėjo. Jis paskui išvažiavo. Tą vakarą liudytojas nebendravo su M. G.
Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos recepto matyti, kad gydytoja R. Š. 2020 m. spalio 9 d. išrašė receptą G. M. dėl vaisto (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).
Iš UAB „P.“ serviso darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobiliui BMW 530 neveikia greičio matuoklis (b. l. 39).
VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2021 m. vasario 9 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad poliklinikos duomenų bazėje ir asmens sveikatos kortelėje yra užfiksuota, kad G. M. paskutinį kartą lankėsi poliklinikoje (duomenys neskelbtini) (apie 2020 m. spalio 9 d. apsilankymą duomenų nėra). Vaistas (duomenys neskelbtini) yra paprastai naudojamas (duomenys neskelbtini) gydymui. G. M. buvo skirtas vaistas gulint (duomenys neskelbtini). Pagal įrašus asmens sveikatos kortelėje gydytoja R. Š. skyrė vaistų 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. (b. l. 61).
VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2021 m. vasario 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kada gydytoja R. Š. išrašė receptą vaistui (duomenys neskelbtini) ir kada šis receptas buvo perduotas G. M. atstovui, atsakyti negalima, nes medicinos dokumentuose įrašų apie lankymąsi poliklinikoje 2020 m. spalio 9 d. ir įrašų dėl vaistų paskyrimo nėra (b. l. 74).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad 2020 m. spalio 9 d. centro informacinėje sistemoje nėra užfiksuota skambučių iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 83).
Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties 2021 m. kovo 1 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2020 m. spalio 9 d. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinėje skambučio iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo užfiksuota (b. l. 90).
ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą.
Skundžiamu nutarimu M. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 416 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2020 m. spalio 9 d. 22.47 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pradedančiuoju vairuotoju, ten kur leistinas 60 km/h važiavimo greitis, važiavo 119 km/h greičiu, viršydamas leistiną važiavimo greitį 59 km/h, taip pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus.
M. G. atstovės skunde neginčijama, kad M. G. bylai reikšmingu laiku ir vietoje viršijo leistiną greitį, tačiau teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tai darė dėl būtinojo reikalingumo, nes reikėjo skubiai nupirkti vaistų jo seseriai.
ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-12-689/2020).
Teismas, įvertinęs skundo medžiagoje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad, priešingai, nei teigiama M. G. atstovės skunde, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viršijo leistiną greitį dėl būtinojo reikalingumo.
M. G. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jo seseriai prasidėjo (duomenys neskelbtini), namuose nebuvo vaistų, todėl jis, gavęs iš žmonos receptą, važiavo nupirkti seseriai vaistų į vaistinę. Dėl stresinės situacijos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viršijo leistiną greitį. Prie skundo iš tiesų buvo pridėta recepto nuotrauka, iš kurios matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos gydytoja R. Š. 2020 m. spalio 9 d. išrašė receptą G. M. dėl vaisto (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). Pagal bylos aplinkybes M. G. viršijo leistiną greitą tos pačios dienos – 2020 m. spalio 9 d. – 22.47 val. Teismas, siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką, kad būtų gauta informacija, ar 2020 m. spalio 9 d. G. M. atstovai pagal įstatymą buvo atvykę į šią polikliniką ir jiems buvo išrašytas aptariamas receptas. Kita vertus, VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika pateikė atsakymus, kad poliklinikos duomenų bazėje ir asmens sveikatos kortelėje nėra užfiksuota, kad G. M. atstovai pagal įstatymą 2020 m. spalio 9 d. lankėsi pas gydytoją R. Š., taip pat kad ši gydytoja 2020 m. spalio 9 d. išrašė (duomenys neskelbtini) pacientei receptą (b. l. 61, 74). Teismas nenustatė pagrindų abejoti pateikta informacija. Bylą nagrinėjant teisme, kaip liudytoja buvo apklausta gydytoja R. Š., išrašiusi 2020 m. spalio 9 d. receptą, kuri kategoriškai nurodė, kad 2020 m. spalio 9 d. nė vienas iš G. M. šeimos narių neapsilankė pas liudytoją. Be to, pasak liudytojos, tuo metu buvo karantino sąlygos, todėl būna palengvinti vaistų įsigijimo būdai. G. M. šeimos nariams reikėjo recepto būtent 2020 m. spalio 9 d. data. R. Š. parašė receptą šia data ir 2020 m. spalio 13 d. apie 13.40 val. vizito metu įteikė receptą. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad liudytoja R. Š. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus, ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismas pripažįsta šios liudytojos parodymus patikimais. Taigi, remiantis šiais liudytojos parodymais, 2020 m. spalio 9 d. receptas buvo išrašytas atgaline data, t. y. ne 2020 m. spalio 9 d., o vėlesnę dieną. Kitaip sakant, M. G. žmona 2020 m. spalio 9 d. objektyviai negalėjo gauti recepto iš gydytojos R. Š. ir perduoti vėliau receptą M. G., kad šis važiuotų pirkti vaistų savo seseriai. Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, akivaizdu, kad receptas, išrašytas 2020 m. spalio 9 d. data, buvo reikalingas pagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją viršijus greitį dėl būtinybės pirkti seseriai vaistų. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių M. G. žmona, neva gavusi iš gydytojos receptą 2020 m. spalio 9 d., negalėjo nupirkti vaistų iš karto po to kokioje nors vaistinėje. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad jo žmonai buvo sunku pačiai nupirkti vaistų, nes ji buvo (duomenys neskelbtini), yra abejotinas, nes ji, būdama (duomenys neskelbtini), neva vyko pas gydytoją recepto išrašymo. Taigi jai (duomenys neskelbtini) netrukdė neva vykti pas gydytoją. Be to, M. G. žmona, žinodama apie sutuoktinio sesers sveikatos būklę, akivaizdu, kad iš karto nupirktų vaistų, kad būtų galima juos duoti pablogėjus M. G. sesers sveikatos būklei. Taigi ir šia prasme M. G. paaiškinimai dėl jo žmonos elgesio yra nelogiški.
M. G. teismo posėdyje teigė, kad 2020 m. spalio 9 d. jo seseriai pablogėjo sveikata, tačiau namuose nebuvo jai reikalingų vaistų, todėl administracinėn atsakomybėn važiavo nupirkti vaistų į vaistinę. Kiekvienas rūpestingas žmogus pasirūpina, kad jo šeimos nariui namuose visada būtų reikalingi vaistai, juolab byloje nustatyta, kad M. G. sesuo ilgą laiką serga (duomenys neskelbtini). Be to, teismas nenustatė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens seseriai 2020 m. spalio 9 d. iš tiesų pablogėjo sveikata. Kaip minėta, 2020 m. spalio 9 d. receptas G. M. buvo išrašytas atgaline data. Tai rodo, kad realiai G. M. 2020 m. spalio 9 d. vaistų nereikėjo, juolab pats M. G. neturėjo objektyvios galimybės nupirkti vaistų pagal receptą. Teismui paklausus, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skambino greitajai medicinos pagalbai dėl jo sesers sveikatos būklės, jis kategoriškai atsakė, kad skambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jam buvo pasakyta, kad greitoji medicinos pagalba atvažiuos tik po valandos. Teismas, siekdamas patikrinti tokią M. G. versiją, kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą ir Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotį klausdamas, ar 2020 m. spalio 9 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta šitoms įstaigoms, tačiau gauti atsakymai, kad sistemose neužfiksuoti skambučiai iš minėto telefono numerio 2020 m. spalio 9 d. (b. l. 83, 90). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti pateiktų atsakymų objektyvumu. Taigi akivaizdu, kad M. G. 2020 m. spalio 9 d. neskambino greitajai medicinos pagalbai. Kito teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau teigė, kad jis neatsimena, iš kokio telefono numerio skambino greitajai medicinos pagalbai, tačiau teismas vertina tokius M. G. parodymus kaip siekį suklaidinti teismą. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, iš tiesų neatsimindamas, kokiu telefono numeriu skambino iškviesti greitąją medicinos pagalbą, iš karto taip ir nurodytų, o ne pasakytų konkretų telefono numerį. Teismas taip pat kaip nelogišką elgesį pripažįsta M. G. neva važiavimą nupirkti seseriai vaistų, o ne jos nuvežimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jei iš tiesų seseriai stipriai pablogėjo sveikata.
M. G. teisme taip pat teigė, kad jis negalėjo nupirkti vaistų vaistinėje, nes neturėjo pakankamai pinigų. Pirma, kiekvienas rūpestingas žmogus iš anksto pasirūpintų, kad jis turėtų pakankamai pinigų vaistams nupirkti. Antra, liudytoja R. Š. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad vaistai, išrašyti G. M., kainuoja apie šešis eurus, gal mažiau. Teismo vertinimu, neįtikėtina, kad M. G. neva važiavo pirkti būtinų vaistų seseriai į vaistinę net neturėdamas minėtos nedidelės pinigų sumos.
M. G. bylą nagrinėjant teisme tvirtino, kad jis, nenupirkęs vaistų, nuvažiavo pas kaimynus L. T. ir A. A., kad šie duotų vaistų, nes jų vaikas serga tokia pačia liga. Kaimynai davė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui vaistų. Kaip liudytojai apklausti L. T. ir A. A. iš tiesų teigė, kad M. G. buvo atvažiavęs pas juos, o liudytoja L. T. taip pat nurodė, kad ji davė vaistų M. G. Kita vertus, dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių tai savaime nepatvirtina, kad M. G. seseriai iš tiesų buvo reikalingi vaistai. Be to, pastebėtina, kad M. G. bylai reikšmingu laiku gyveno visai netoli minėtų liudytojų, todėl akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, iš tiesų esant poreikiui, iš karto galėjo kreiptis į liudytojus L. T. ir A. A. dėl vaistų paskolinimo. Kita vertus, M. G. važiavo tolimą kelią neva iki vaistinės, esančios Žirmūnuose, taip gaišdamas brangų laiką. M. G. teiginys, kad jis nesikreipė į L. T. ir A. A. iš karto, nes nelabai draugauja su jais, yra abejotinas, nes liudytoja L. T. teisme nurodė, kad ji pažįsta M. G. nuo vaikystės.
Visos šios aplinkybės vienareikšmiškai paneigia M. G. atstovės skundo teiginį, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viršijo leistiną greitį dėl būtinojo reikalingumo, nes reikėjo nupirkti vaistų seseriai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių M. G. turėjo viršyti leistiną greitį. Teismas atmeta byloje iškeltą versiją dėl M. G. važiavimo minėtu tikslu iki policijos pareigūnų sustabdymo. Jis byloje iškėlė minėtą versiją siekdamas nepagrįstai pateisinti savo padarytą administracinį nusižengimą.
Esant tokioms aplinkybėms, nutraukti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 16 straipsnį nėra teisinio pagrindo.
Teismas taip pat kaip neįtikinėtą vertina M. G. iškeltą versiją, kad būtent 2020 m. spalio 9 d. važiavimo metu jo automobilio prietaisų skydelis, rodantis transporto priemonės greitį, sugedo. Teismas neabejoja, kad M. G., viršydamas leistiną (60 km/km) greitį beveik du kartus (važiuodamas 119 km/h), suvokė, kad jis viršija leistiną greitį, ir norėjo taip veikti. M. G., neva pastebėjęs, kad jo automobilis nerodo važiavo greičio, turėjo būti itin atsargus – arba nebevažiuoti šia transporto priemone (nes transporto priemonė yra techniškai netvarkinga), arba važiuoti kuo mažesniu greičiu. Kita vertus, M. G. elgėsi visiškai neatsakingai ir itin daug viršijo leistiną greitį.
Taigi M. G. pagrįstai nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, nes jis pažeidė KET 127 punkto reikalavimą.
M. G. taip pat inkriminuotas KET 9 punkto reikalavimo, kuris įtvirtina bendrąsias eismo dalyvių pareigas, pažeidimas. Teismas pažymi, kad šis bendro pobūdžio KET punkto reikalavimas iš esmės dubliuoja KET 127 punkto reikalavimą, todėl laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, M. G. inkriminuotas KET 9 punkto reikalavimų pažeidimas šalintinas. Skundžiamas nutarimas atitinkamai tikslintinas. Kita vertus, tai nepakeičia skundžiamo nutarimo esmės ir nedaro jo neteisėtu.
Dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo
M. G. atstovės skunde keliamas klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) taikymo pagrįstumu.
ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.
Byloje nustatyta, kad M. G. bylai reikšmingu laiku buvo pradedantysis vairuotojas. To neginčijama ir jo atstovės skunde.
Nagrinėjamu atveju Komisariato vyresnysis specialistas A. T. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu paskyrė M. G. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatydamas jos atėmimą ANK 416 straipsnio 7 dalies sankcijoje įtvirtintam minimaliam terminui (12 mėnesių).
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti M. G. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – ar skirti mažesnį jos terminą, nei ANK 416 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus dydis. Priešingai, nei teigia M. G. atstovė, jo elgesys, kai jis vairavo automobilį viršydamas leistiną (60 km/km) greitį beveik du kartus (važiuodamas 119 km/h), neabejotinai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tokiai išvadai daryti nėra būtina nustatyti, kad M. G. savo veiksmais trukdė tuo metu važiavusioms transporto priemonėms ar kitiems eismo dalyviams ir pan. Be to, kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bylai reikšmingu laiku laikytinas pradedančiuoju vairuotoju, t. y. turinčiu vairavimo stažą iki 2 metų. Taigi M. G., būdamas nepatyręs vairuotojas, itin šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Tai rodo jo neatsakingumą naudojantis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į pradedančiųjų vairuotojų nepatyrimą vairuojant transporto priemones, taip pat ir jų vairavimą dideliu neleistinu greičiu, nustatė griežtą administracinę atsakomybę už ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą.
M. G. neatimti teisės vairuoti transporto priemones (sumažinti jos atėmimo terminą) nesudaro teisinio pagrindo tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo. Į nustatytą šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) jau buvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutarimą, individualizuojant M. G. administracinio poveikio priemonę, todėl dar kartą vertinti tai individualizuojant jo administracinę atsakomybę nėra tikslinga. Priešingai, nei teigiama M. G. atstovės skunde, šiuo atveju taip pat nenustatytina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė (administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas, ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad M. G. viršijo leistiną greitį, nes jis važiavo nupirkti vaistų seseriai, juolab nesurinkta jokių patikimų duomenų, kad ji tuo metu susirgo. Teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistos būtinojo reikalingumo sąlygos, nėra teisinio pagrindo.
Teismas pabrėžia, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad M. G. anksčiau baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (b. l. 19–22). Pirma, jis praeityje, be kita ko, net keturis kartus baustas už šiurkštų administracinį nusižengimą (administracinį teisės pažeidimą) – už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones: 1) 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu už 2016 m. spalio 19 d. vairavimą; 2) 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu už 2017 m. lapkričio 29 d. vairavimą; 3) 2018 m. spalio 24 d. nutarimu už 2018 m. spalio 3 d. vairavimą; 4) 2019 m. sausio 21 d. nutarimu už 2019 m. sausio 19 d. vairavimą (pastebėtina, kad šiuo atveju M. G. padarė ir dar vieną šiurkštų administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje). Antra, M. G. 2020 m. gegužės 23 d., t. y. jau turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, padarė dar vieną šiurkštų administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, dėl to jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. Nors pareiškėjas yra sumokėjęs paskirtas baudas už padarytus administracinius nusižengimus (pažeidimus), tačiau ankstesnis pareiškėjo baustumas turi įtakos vertinant jo asmenybę. Visos anksčiau aptartos aplinkybės neigiamai apibūdina M. G. asmenybę, rodo, kad jis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio aplinkybes, o padarė šioje byloje įrodytą administracinį nusižengimą neatsitiktinai.
M. G. atstovė skunde itin akcentuoja teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą atstovaujamajam vykdant darbo funkcijas. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti nustatant atitinkamai baudos ir specialiosios teisės atėmimo terminą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad M. G. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, nėra ta aplinkybė, kuri savaime lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės neskyrimą ar termino mažinimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. M. G. neatimta teisė dirbti kitus darbus, kuriems nereikalinga teisė vairuoti transporto priemones, taip gaunant atitinkamas pajamas, juolab tokių darbų nėra mažai. Pastebėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką. Be to, kaip minėta, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą ir būdamas pradedančiuoju vairuotoju, elgėsi neatsakingai, t. y. vairavo automobilį gerokai viršydamas leistiną greitį. M. G., dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Darbinio pobūdžio aplinkybės egzistavo dar prieš nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymą, tačiau šios aplinkybės nepadarė įtakos M. G. elgesiui tiek, kad sukliudytų jam padaryti administracinį nusižengimą.
M. G. atstovės skunde nurodytos kitos aplinkybės, susijusios su atstovaujamojo vaikų (įskaitant (duomenys neskelbtini)) priežiūra, jų vežimu į vaikų ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat nelaikytinos, sudarančiomis teisinį pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susiję su jo asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretų teisės pažeidimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju M. G. privalėjo numatyti dėl savo neteisėto elgesio pavojingumo galimai kilsiančias neigiamas pasekmes savo šeimos nariams. Be to, priešingai, nei teigiama skunde, M. G. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini), o ne už (duomenys neskelbtini) miesto ribų.
Neskirti aptariamos administracinio poveikio priemonės ar mažinti jos terminą taip pat nesudaro teisinio pagrindo, kad šiuo metu šalyje yra paskelbtas karantinas. Pirma, tai neturėjo įtakos M. G. darant administracinį nusižengimą. Antra, karantino įvedimas neatima administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybės dirbti ar tinkamai pasirūpinti savo vaikais.
Teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, jog administracinio poveikio priemonės paskyrimas M. G. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas neatimant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinant jos terminą pareiškėjui. Pažymėtina, kad vien tik M. G. ir jo atstovės nuomonė, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Įvertinus aplinkybių visumą, tenkinti M. G. atstovės advokatės E. Latauskienės skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Komisariato vyresniojo specialisto A. T. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-28567-2020 paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28567-2020 palikti nepakeistą ir M. G. (M. G.) atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundo netenkinti.
Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28567-2020 pašalinant aplinkybę, kad M. G., padarydamas administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.