Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2015-07-25 apie 19.00 val., Klaipėdos r. sav., Radailių k., vairavo transporto priemonę automobilį Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę. Iš eismo įvykio pasišalino ir apie įvykį nepranešė policijai. Šia veika P. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eismo įvykio schemą taip pat nubraižė ir į eismo įvykio vietą iškviestas Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriaus tyrėjas L. G., kuris pats bendravo su įvykį mačiusiu Švedijos piliečiu K. H., kuris anglų kalba parašė paaiškinimą bei nurodė kaltininko automobilio numerius.

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad iš draudimo bendrovės buvo gautos P. V. priklausančio automobilio nuotraukos, iš kurių matyti, jog automobilio dešinysis šonas nurėžtas. Be to, P. V. pakviestas liudytojas S. Š. nėra specialistas ir nėra matęs eismo įvykio vietos ar schemos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad nesant P. V. automobilio apžiūros ir fotolentelių, galinčių patvirtinti arba paneigti pažeidėjo ar liudytojų prieštaringus parodymus, nėra galimybės nustatyti, ar automobilis Volvo XC 70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-07-25 iš tikrųjų buvo apgadintas, koks jo apgadinimo mastas, ar apgadinimai pagal savo pobūdį sutampa su J. S. automobilio Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais, o tuo pačiu neginčijami teigti, kad P. V. pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė eismo įvykį ir, veikdamas tiesiogine tyčia iš įvykio vietos pasišalino. Apygardos teismas negali sutikti su tokiu aplinkybių vertinimu. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įvykį matęs Švedijos karalystės pilietis K. H. savo paaiškinime Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriui (toliau – paaiškinimas) nurodė, jog automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prisilietė prie automobilio Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Švedijos karalystės pilietis K. H. savo paaiškinime taip pat nurodė, jog po automobilių kontakto, įvyki padaręs asmuo stabtelėjo ir apsidairė (t. 1, b. l. 26). Apie tai, kad minėtas Švedijos pilietis jiems papasakojo analogiškas įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė ir liudytojai į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas L. G. bei nukentėjusioji J. S. (t. 1, b. l. 124-125, 156-157). Apeliacinės instancijos teismas liudytojų L. G. bei J. S. parodymus laiko patikimesniais nei liudytojų S. Š. bei R. B., nes jie (priešingai nei administracinėn atsakomybėn patrauktą P. V. teisinančius parodymus davę liudytojai S. Š. bei R. B.) administracinėn atsakomybėn patraukto P. V. nepažįsta ir apygardos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad jie būtų suinteresuoti P. V. pakenkti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas netinkamai taikydamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai šią administracinio teisės pažeidimo bylą P. V. nutraukė.

Apygardos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymu visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), specialistės K. K. ir tyrėjo L. G. tarnybiniais pranešimais (b. l. 6-7), įvykį mačiusio Švedijos karalystės piliečio K. H. paaiškinimu (b. l. 26), liudytojų J. S. ir L. G. parodymais (t. 1, b. l. 124-125, 156-157) bei kita rašytine administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga administracinėn atsakomybėn patraukto P. V. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo visiškai įrodyta.

Apygardos teismui P. V. pripažinus kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. padarymo, spręstinas administracinės nuobaudos individualizavimo P. V. klausimas. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis administracinius teisės pažeidimus padarė būdamas 83 m. amžiaus. P. V. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos procesas yra užsitęsęs (nuo pažeidimo padarymo jau yra praėję beveik metai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. bei teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam P. V. skirtinos minimalios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytos administracinės nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimą panaikinti.

P. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir paskirti jam dvidešimt aštuonių (28) eurų dydžio baudą.

P. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir paskirti jam aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių (868) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims (3) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. skirtas administracines nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą – aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių (868) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims (3) metams.

Paskirta bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į banke AB „Swedbank“ esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 1001).

Nutarimas neskundžiamas.