Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-31 · Byla Nr. N-62-1627-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-31
Bylos Nr.
N-62-1627-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Arūnas Sutkevičius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-146-1627/08Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarties J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2007 m. lapkričio 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. Š. už tai, kad ji 2007-11-24, apie 10 val., Panevėžyje, Ukmergės g. 23, prie parduotuvės „Maxima“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį „Peugeot 307“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 145, 171 punktų reikalavimus, atlikdama manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė priešais važiavusį automobilį, eismo įvykyje apgadindama abu automobilius. Protokole nurodyta, kad tuo ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – ir Panevėžio m. VPK VP EPS) pareigūno 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimu J. Š. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt bauda. Nutarime nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šalies argumentai

J. Š. skundu prašė teismą panaikinti 2007-12-05 nutarimą dėl administracinės nuobaudos jai paskyrimo ir bylą nutraukti (b.l.2-3). Paaiškino, kad nuobauda jai paskirta neteisėtai, nes ji yra nekalta dėl eismo įvykio ir nepadarė nutarime nurodyto pažeidimo. J. Š. teigė, kad išvažinėdama iš stovėjimo aikštelės, vadovavosi horizontaliomis kelio ženklinimo linijomis. Jos automobilis judėjo lėtai, maždaug apie 10 km/h greičiu. Norėdama prasilenkti su prieš eismą važiuojančiu automobiliu „Mazda 323“, iki kurio buvo apie 2-3 metrai, pasuko labiau į dešinę, parduotuvės sienos link. Ji buvo įsitikinusi, kad prasilenks saugiai, nes atstumas tarp automobilių veidrodėlių buvo pakankamas, be to, „Mazda 323“ judėjo lėtai. J. Š. teigė, kad kito automobilio vairuotoja A. K. nesilaikė KET 2 priedo 1.16 punkte numatytų reikalavimų, važiavo prieš rodyklės nurodytą leistiną važiavimo kryptį juostoje, staigiai sustojo, todėl ir įvyko autoįvykis.

Nutarimą priėmusios institucijos atstovas prašė skundo netenkinti, nes J. Š. nubausta pagrįstai ir teisėtai, eismo įvykis įvyko dėl to, kad ji nepasirinko saugaus atstumo iki kito automobilio, privalėjo važiuoti, pasitraukusi arčiau sienos. Nurodė, kad abiejų automobilių vairuotojos galėjo judėti pasirinktomis kryptimis, tačiau J. Š. neištiesino vairo (tai rodo automobilio „Peugeot 307” ratų pozicija po įvykio - jie susukti per daug į dešinę pusę, tai patvirtina ir faktas, kad automobilių priekiai buvo prasilenkę), todėl ir įvyko susidūrimas. Paaiškino, jog rodyklė, nubraižyta ant aikštelės dangos, yra tik informacinio pobūdžio, jos negalima vertinti kaip KET 2 priedo 1.16 punkte numatytos horizontalaus kelio ženklinimo rodyklės, nes ji yra ne eismo juostoje, o stovėjimo aikštelėje (ten eismo juostų nėra). Institucijos atstovas nurodė, jog nubraižytos stovėjimo aikštelėje linijos ir rodyklės skirtos organizuoti eismą tam tikra tvarka, kad būtų lengviau išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, transporto priemonės galėjo judėti dviem priešpriešinėmis kryptimis.

Nukentėjusioji A. K. prašė skundo netenkinti, nes ji KET reikalavimų nepažeidė. Jos nuomone, automobilių stovėjimo aikštelėje nubraižytos rodyklės, rodančios judėjimo kryptį, yra ne privalomojo, o rekomendacinio pobūdžio. Paaiškino, kad iš stovėjimo aikštelės prie parduotuvės važiuodama Smėlynės gatvės link, likus apie 2 m, pamatė iš dešinės pusės atvažiuojantį J. Š. vairuojamą automobilį, todėl sustojo prie ištisinės geltonos linijos. A. K. nurodė, kad norėdama praleisti J. Š. automobilį, ji prisišliejo prie stovinčio kito automobilio, padarydama vietos prasilenkimui. Jos manymu, jei J. Š. būtų stabtelėjusi, būtų buvę galima išvengti susidūrimo, nes ji būtų pavažiavusi atbuline eiga. Tačiau J. Š. greitai pasuko ir kliudė jos automobilį. A. K. manymu, eismo įvykio buvo galima išvengti, jei J. Š. būtų važiavusi arčiau dešinės pusės.

II.

2008 m. sausio 24 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi skundas atmestas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad J. Š. pagrįstai ir teisėtai nubausta už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, nuotraukos, liudytojo Ž. M. parodymai, nukentėjusiosios A. K. paaiškinimai ir kiti įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog atsakomybė už ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą kyla nustačius, kad asmuo padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių ar kitokio turto sugadinimą. KET 52 p. nurodo, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai, reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose, o KET 2 priedo 1 punktas paaiškina, kad horizontalusis žymėjimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką.

Nustatyta, jog eismo įvykis, kuriame nukentėjo J. Š. ir A. K. vairuojami automobiliai, įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje prie pardotuvės „Maxima“. Iš eismo įvykio vietos schemos, nuotraukų nustatyta, kad eismo įvykio vietoje J. Š. judėjimo kryptimi ant asfaltuotos aikštelės dangos buvo išbraižyta rodyklė, atitinkanti KET 2 priede 1.16 p. numatytą ženklinimą, kuris nurodo leistiną važiavimo kryptį juostoje ir gali būti naudojamas vienas ar kartu su ženklais „Eismo kryptys sankryžoje“, Eismo kryptis sankryžoje“. Nurodytų rašytinių dokumentų duomenys, J. Š. ir A. K. paaiškinimai taip pat patvirtino, kad A. K. vairuojamas automobilis buvo sustojęs prie ištisinės geltonos linijos, atitinkančios KET 2 priede 1.4 p. numatytą ženklinimą, žymintį vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), kuris gali būti naudojamas atskirai ar kartu su ženklu “Sustoti draudžiama” (jis dažomas pagal važiuojamosios dalies kraštą). Kaip patvirtino Panevėžio m. VPK VP EPS atstovas, prie parduotuvės „Maxima“ esančioje automobilių stovėjimui skirtoje aikštelėje esantis horizontalusis ženklinimas atliktas, suderinus su Eismo priežiūros skyriumi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgęs į minėtas KET nuostatas, teismas nusprendė, kad J. Š. ir A. K. automobilių stovėjimui skirtoje aikštelėje privalėjo vadovautis horizontaliuoju ženklinimu (rodykle), atitinkančiu KET nuostatas ir nurodančiu kryptį, kuria leidžiama važiuoti. Tačiau, teismo konstatavimu, J. Š., atlikdama manevrus, privalėjo laikytis KET 53 p., nustatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, bei KET 145 p., nustatančio, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, taip pat KET 171 p., numatančio, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Atsižvelgus į nurodytas KET nuostatas, padaryta išvada, kad J. Š. privalėjo įsitikinti atliekamų manevrų saugumu ir imtis visų priemonių, kad prasilenkdama su priešais atvažiuojančiu automobiliu, paliktų tokį tarpą iš šono, jog eismas būtų saugus.

Iš nukentėjusiosios A. K. paaiškinimų padaryta išvada, kad ji, pamačiusi iš dešinės atvažiuojantį J. Š. automobilį, sustojo jo praleisti ir taip tapo kliūtimi J. Š. vairuotam automobiliui. J. Š. teismui paaiškino, kad pamačiusi priešais atvažiuojantį A. K. automobilį, turėjo galimybę sustabdyti, tačiau važiavo toliau ir pasuko dešiniau, prekybos centro sienos link, norėdama pravažiuoti pro A. K. automobilį. J. Š. paaiškinimus apie jos atliktus manevrus patvirtino ir A. K. su E. Š. Teismo nuomone, J. Š. neįsitikino savo atliekamų manevrų saugumu, kaip eismo dalyvė elgėsi neatsargiai. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti A. K. paaiškinimų, liudytojo Ž. M. parodymų objektyvumu ir teisingumu, todėl jais grindė savo išvadas. Teismo konstatavimu, nukentėjusiosios A. K. paaiškinimai ir liudytojo Ž. M. parodymai apie eismo įvykio ir jo nustatymo aplinkybes nuoseklūs, neprieštarauja tiek tarpusavyje, tiek ir kitiems įrodymams, patvirtina policijos institucijos atstovo paaiškinimus apie eismo įvykio kilimą ir J. Š. kaltę. Nustatyta, kad iki eismo įvykio nurodyti asmenys su J. Š. nebuvo pažįstami, sudarytą eismo įvykio schemą pasirašė abu eismo įvykyje dalyvavę asmenys, o tai taip pat leidžia neabejoti surinktų rašytinių įrodymų duomenų ir nurodytų asmenų paaiškinimų objektyvumu. Be to, byloje nebuvo surinkta abejonių nekeliančių įrodymų, paneigiančių A. K. nurodytą aplinkybę, kad jos automobilis susidūrimo metu stovėjo. J. Š. negalėjo nurodyti, kaip konkrečiai judėjo A. K. automobilis, teigdama, kad tuo metu stebėjo dešiniąją pusę. Be to, iš J. Š. paaiškinimų, kad ji negalinti nurodyti, prieš kiek laiko iki susidūrimo „Mazda 323“ sustojo, padaryta išvada, kad ji pripažįsta, jog A. K. automobilis susidūrimo metu stovėjo. Teismas išvadų negrindė liudytojos E. Š. parodymais apie A. K. automobilio judėjimą susidūrimo metu, kadangi jie duoti suinteresuoto bylos baigtimi asmens, be to, prieštarauja pačios J. Š. paaiškinimams ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo kompetentingi pareigūnai, administracinės teisenos proceso pažeidimų, suvaržiusių J. Š. teises, nenustatyta. Nuspręsta, jog skiriant administracinę nuobaudą, buvo tinkamai laikytasi ATPK 20, 30, 30² straipsnių nuostatų, paskirta sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti nuobauda iš esmės atitinka asmens kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį, kitas atsakomybę įtakojančias aplinkybes.

III.

J. Š. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Apeliantė teigia, kad buvo nubausta neteisėtai, kad dėl autoįvykio kalta ne ji, o A. K., vairavusi automobilį „Mazda 323" ir pažeidusi KET 1 priedo 332 punkto draudimą transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra šiame punkte aptartas kelio ženklas (jis matyti nuotraukoje). Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo jos nurodytos autoįvykio priežasties, vadovavosi tik Panevėžio m. VPK VP EPS pateikta versija. Paaiškina, kad rodyklės buvo nubraižytos ten, kur yra siaura važiuojamoji dalis ir dvipusis eismas būtų techniškai sudėtingas. Pažymi, kad šonu lietėsi tik jos vairuotas automobilis „Peugeot 307", o A. K. automobilis „Mazda 323" lietėsi kairiuoju galinio bamperio kampu. Teigia nurodyti, prieš kiek laiko sustojo „Mazda 323" negalėjusi, nes viskas įvyko kelių sekundžių laikotarpyje, o žiūrėti į sieną privalėjusi, nes tarpas tarp veidrodėlio ir sienos buvo visiškai mažas. Mano, kad jai stabdyti nereikėjo, be to, sustabdžiusi automobilį sukeltų didelį kitų vairuotojų, važiuojančių iš paskos, nepasitenkinimą (stovėjimo aikštelė buvo sausakimša). Kad ji negalėjo stabdyti, patvirtino ir nutarimą priėmusios institucijos atstovas E. K.. Apeliantė pažymi, kad 4 m važiuojamoji dalis negalėjo būti naudojama dvipusiam eismui, nes liestųsi automobilių šoniniai veidrodėliai. Apeliantė pripažįsta, kad automobilio „Peugeot 307" ratai buvo pasukti į dešinę, tačiau nurodo, kad jie nebuvo per daug pasukti. Apeliantės teigimu, jeigu „Mazda 323" vairuotoja būtų laikiusis KET, jos automobilio toje vietoje nebūtų buvę, kadangi eismas ta kryptimi buvo neleistinas. Be to, A. K. privalėjo vadovautis KET 197 p. (lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms), 193 p. (sustoti ir stovėti draudžiama važiuojamųjų dalių sankirtoje, išskyrus vietoje, kuri yra priešais šoninių kelių trišalėse sankryžose su ištisine ženklinimo linija arba skiriamąja juosta). Apeliantės teigimu, Panevėžio m. VPK VP EPS atstovo paaiškinimas, kad ji kliudė priešais važiavusį automobilį, prieštarauja teismo išvadai, kad A. K. automobilis susidūrimo metu stovėjo. Apeliantė nurodo po įvykio eismo schema pasirašiusi pasitikėdama pareigūnų sąžine, matavimuose nedalyvavusi, nes niekas jos nekvietė. Pažymi, kad pagal jos paaiškinimus automobilis „Mazda 323" lėtai judėjo, o ne stovėjo, kaip nurodoma teismo nutartyje, joje gausu ir kitų prieštaravimų. Nors teismas pripažino A. K. padarytus KET pažeidimus, jis nepadarė nieko, kad atstatytų teisingumą. Mano, kad kelių policijos pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nes jos veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, jog J. Š. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsakomybėn patraukta pagrįstai, nes ji pažeidė KET 53 punktą, pagal kurį eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, ir 145 punktą, pagal kurį prieš pradėdamas važiuoti, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams - 2007-11-24 Panevėžyje, prie parduotuvės „Maxima“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį, atlikdama manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė priešais važiavusį automobilį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog J. Š. veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai, nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista.

Apeliantė padaryto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nepripažįsta, teigia, kad autoįvykį sąlygojo ne jos veiksmai, o kito automobilio vairuotojos A. K. padaryti KET pažeidimai, važiavimas kryptimi, kuria ji pagal asfaltuotos aikštelės dangos ženklinimą važiuoti neturėjo teisės.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, nuotraukos, liudytojo Ž. M. parodymai, nukentėjusiosios A. K. paaiškinimai ir kiti įrodymai patvirtina, jog J. Š. vairuotas automobilis „Peugeot 307" važiavo horizontaliojo važiuojamosios dalies žymėjimo (rodyklės) nurodyta kryptimi, tačiau šiek tiek pasuktas į dešinę, o A. K. vairuotas automobilis „Mazda 323" sustojo, vairuotojai pastebėjus kliūtį iš dešinės. Pažymėtina, jog net ir esant galimai A. K. padarytiems KET pažeidimams, šiuo atveju byloje sprendžiant administracinės atsakomybės priemonių taikymo klausimą, nustatytina, kurio būtent vairuotojo padaryti KET pažeidimai sąlygojo autoįvykį, transporto priemonių apgadinimą. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. Š. vairavo automobilį, neįsitikinusi atliekamų manevrų saugumu, nesiėmė visų priemonių, kad prasilenkiant nebūtų kliudytas priešais važiavęs automobilis, kad eismas būtų saugus. J. Š. pripažino, kad nors turėjo galimybę sustabdyti, važiavo toliau, manydama, kad prasilenks saugiai.

Nukentėjusiosios A. K. paaiškinimai ir liudytojo Ž. M. parodymai apie eismo įvykio aplinkybes nuoseklūs, neprieštarauja tiek tarpusavyje, tiek ir kitiems įrodymams, patvirtina policijos atstovo paaiškinimus apie eismo įvykio kilimą ir J. Š. kaltę, jais abejoti nenustatyta pagrindo. Sudarytą eismo įvykio schemą pasirašė abu eismo įvykyje dalyvavę asmenys. Teismas pagrįstai savo išvadų negrindė liudytojos E. Š. parodymais kadangi jie duoti suinteresuoto bylos baigtimi asmens, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Konstatuotina, jog skiriant administracinę nuobaudą J. Š. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, buvo tinkamai laikytasi ATPK nuostatų, paskirta sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti nuobauda iš esmės atitinka pažeidimo pobūdį, kaltės laipsnį, kitas atsakomybę įtakojančias aplinkybes, todėl tenkinti apeliacinį skundą, naikinant Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasArūnas Sutkevičius