Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. prašymą administracinio teisės pažeidimo byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimu pagal ATPK 214¹⁷ straipsnį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. 2013 m. balandžio 19 d. J. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 214¹⁷ straipsnį už tai, kad jis, laikinai ėjęs vadovaujančio advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) partnerio pareigas, 2013 m. kovo 15 d. raštu atsisakydamas suteikti informaciją pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. kovo 6 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) trukdė Inspekcijai atlikti tikrinimą įstatymų nustatyta tvarka, t. y. per įmanomai trumpiausią laiką ištirti skundą ir atsakyti pareiškėjui, ir nevykdė teisėto Inspekcijos nurodymo duomenų apsaugos srityje – pateikti informaciją dėl asmens duomenų tvarkymo bei patvirtintas dokumentų kopijas Inspekcijos nurodytu laiku.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimą.

Prašyme teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ATPK 214¹⁷ straipsnį, nes administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas netinkamas subjektas. J. G., laikinai ėjęs vadovaujančio advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) partnerio pareigas, nebuvo atsakingas už Inspekcijos nurodymų duomenų apsaugos srityje vykdymą. Inspekcijos 2013 m. kovo 6 d. rašte, už kurio nevykdymą pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn, nepateikta jokių J. G. skirtų nurodymų, už duomenų, susijusių su Inspekcijos interesante I. B., tvarkymą buvo atsakingas advokatas S. G. Kiekvienas kontoroje dirbantis advokatas yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, prisiimantis atsakomybę už savo veiklą (Advokatūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai prieštaringą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2011) sprendimą. Anot pareiškėjo, advokatų kontoros teisinis subjektiškumas yra reguliuojamas imperatyviomis teisės normomis, kontora nėra teisinių santykių subjektas, nes to nenumato įstatymai. Kad duomenų apsaugos srityje teisinių santykių subjektas yra ne kontora, o kiekvienas joje dirbantis advokatas, laiko pati Inspekcija (2013 m. kovo 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į minėtą Aukščiausiojo Teismo precedentą, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, neužtikrino jurisprudencijos tęstinumo, nesivadovavo gausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl pareigos išsiaiškinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens tinkamumą būti administracinio teisės pažeidimo subjektu.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas pažeidžiant ATPK 214¹⁷ straipsnį dar ir dėl to, kad nebuvo tinkamai nustatyta veika – pažeidimas formuluotas ne dėl Inspekcijos nurodymų nevykdymo, o dėl „neįsitikinimo advokato profesine paslaptimi“, „formalaus atsakymo“, „įspūdžio sudarymo“ ir „klaidinimo“. Apygardos teismo pozicija prieštarauja teismų praktikai, draudžiančiai administracinę atsakomybę taikyti plačiau nei ją numato įstatymas arba kai įstatymas visai jos nenumato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-575-641-12).

Pasak J. G., apeliacinės instancijos teismas pažeidė ATPK 9 straipsnio nuostatas, nes atsakomybė taikyta nesant būtino subjektyviojo požymio – kaltės. J. G. objektyviai neturėjo galimybės pateikti Inspekcijos prašytos informacijos dėl advokato profesinės paslapties apsaugos, nors kaltė yra konstatuojama tik tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo objektyviai galėjo įvykdyti pareigūnų nurodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-62-764-11, N-575-987/2010). Pareiškėjas teigia, kad jis negalėjo pateikti Inspekcijos 2013 m. kovo 6 d. raštu prašytos informacijos, nes pateikiant tokią informaciją būtų atskleistas kreipimosi į advokatą faktas, advokato ir kliento sutarties sąlygos, advokato atlikti veiksmai – Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalis draudžia atskleisti tokią informaciją kaip advokato paslaptį. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių tai, kad Inspekcijos 2013 m. kovo 6 d. raštu prašyta informacija sudaro advokato profesinę paslaptį. Kiekvienas kontoroje dirbantis advokatas yra savarankiškas teisinių santykių subjektas. Kiekvienam advokatui Advokatūros įstatymas garantuoja veiklos laisvę ir savarankiškumą (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 punktas, 44 straipsnio 2 punktas), konfidencialios informacijos apsaugą (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 4 punktas, 46 straipsnio 5 dalis), suteikia kitas garantijas. Administracinėn atsakomybėn J. G. buvo patrauktas ne tik už Inspekcijos nurodymų nevykdymą, bet ir trukdymą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai atlikti tikrinimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Patikrinimų atlikimas yra specialiomis normomis reguliuojama viena iš asmens duomenų tvarkymo priežiūros, kuria užsiima Inspekcija, formų, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad Inspekcija būtų atlikusi patikrinimą. Apeliacinės instancijos teismo nutarimo motyvai atskleidžia, kad J. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne už tai, kad trukdė atlikti tyrimą, o už tai, kad nepateikė Inspekcijos 2013 m. kovo 6 d. raštu prašytos informacijos; teismas nevertino, ar Inspekcija atliko tikrinimą, kokiais veiksmais buvo trukdyta Inspekcijos atliekamiems tikrinimams.

Apeliacinės instancijos teismas, be to, pažeidė ATPK 284 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, taip pat ATPK 256 straipsnio 3 dalies ir 257 straipsnio reikalavimus, nes neįvertino byloje esančių įrodymų apie tai, kad Inspekcijos atskleistas pareiškėjos skundo tyrimas nuo pat pradžių neatitiko įstatymų reikalavimų ir buvo ydingas. Nei Inspekcija, nei apygardos teismas neištyrė, ar Inspekcijos 2013 m. kovo 6 d. raštu prašyta informacija sudaro Advokatūros įstatymo saugomą advokato paslaptį, taip pat kokiam asmeniui atstovaujant buvo renkama informacija apie I. B. Nei Inspekcija, nei apeliacinės instancijos teismas nesurinko duomenų, kurie paneigtų rašte Inspekcijai išsakytą nuomonę, kad Inspekcijos prašoma informacija sudaro advokato paslaptį. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad gavusi atsakymą, jog prašo advokato paslaptį sudarančios informacijos, Inspekcija savo paklausimo nepatikslino, neatliko jokių veiksmų, kad asmens duomenų tvarkymo priežiūros funkcijas suderintų su advokato paslapties apsauga. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad Inspekcija I. B. skundą tyrė, nors jis neatitiko įstatymo reikalavimų (nenurodytas skundžiamas duomenų valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad I. B. skundėsi dėl konkretaus advokato – S. G. – atlikto duomenų tvarkymo. Inspekcija nesikreipė į I. B. su prašymu patikslinti skunde pateiktą informaciją Duomenų apsaugos įstatymo 47 straipsnio numatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir to, kad Inspekcija nesikreipė į I. B. skunde nurodytą konkretų jos duomenis tvarkiusį advokatą – S. G., taip pat į konkrečią Kontoroje duomenis rinkusią darbuotoją – V. S., nesikreipė į Kontorą su paklausimu, kuris advokatas rinko I. B. duomenis, nesiaiškino, kokiu statusu veikia Kontora, Inspekcijos 2013 m. kovo 6 d. rašte nenurodytas asmuo, kuriam šis raštas skirtas, kaip to iš individualių administracinių aktų reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis. Nei Inspekcija, nei apeliacinės instancijos teismas netyrė aplinkybės, kad Kontoroje vadovaujančio partnerio pareigas einantis advokatas neturi įgaliojimų teikti informaciją apie kitų advokatų veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. prašymas atmestinas.

Dėl ATPK 214¹⁷ straipsnio taikymo

Pagal ATPK 214¹⁷ straipsnį Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų teisėtų nurodymų duomenų apsaugos srityje, telekomunikacijų srityje nevykdymas, žinomai melagingų duomenų pateikimas arba trukdymas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai atlikti tikrinimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektas nėra specialusis. Juo gali būti sulaukęs šešiolikos metų amžiaus (ATPK 12 straipsnis), nesantis ATPK 19 straipsnyje numatytos būsenos asmuo. Advokatas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ATPK, Advokatūros įstatyme ar kituose teisės aktuose nėra išskirtas kaip subjektas, kuriam taikomas imunitetas nuo administracinės teisinės atsakomybės už administracinių teisės pažeidimų padarymą, taigi jis bendra tvarka gali atsakyti administracine tvarka taip pat ir pagal ATPK 214¹⁷ straipsnį už Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 27 straipsnį advokatai gali savo veiklą organizuoti partnerystės pagrindais, neįsteigdami juridinio asmens. Advokatai partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens, veikia sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir įkūrę advokatų darbo vietą. Pagal Advokatūros įstatymo 27 straipsnio 6 dalį advokatams, veikiantiems partnerystės pagrindais, taikomos šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos (teisinių santykių subjektas yra pats advokatas). 2005 m. liepos 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra sudaryta tarp duomenų teikėjo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo – VĮ Registrų centro, kaip juridinio asmens, ir Advokatų kontoros (duomenys neskelbtini), atstovaujamos R. V., t. y. kita šalis – visi kontoroje dirbantys partnerystės pagrindais advokatai. Vadovaujančio partnerio funkcija kontoroje, kaip ir nurodyta byloje esančiame išraše iš partnerystės sutarties, yra organizacinio pobūdžio kontoros reikalų tvarkymas, operatyvumo užtikrinimas. Partnerystės sutartyje advokatai privalo nurodyti, kuris iš advokatų (partnerių) atstovaus partneriams palaikant santykius su Lietuvos advokatūra (Advokatūros įstatymo 27 straipsnio 4 dalis), Lietuvos advokatūros statuto 36 punkto 10 papunktyje numatyta, kad toks asmuo pasirašo sutartis advokatų kontoros vardu, taigi yra asmuo, į kurį fizinis ar juridinis asmuo pirmiausia kreiptųsi dėl konkrečios sutarties nevykdymo. Laikinai ėjęs vadovaujančio advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) partnerio pareigas J. G. yra tinkamas subjektas šioje byloje. Ta aplinkybė, kad teisinių santykių subjektas yra pats advokatas, neatleidžia vadovaujančio partnerio nuo pareigos teikti valstybės institucijoms įstatymų numatytą informaciją, nesusijusią su advokato profesine paslaptimi. Šiuo konkrečiu atveju tokia pareiga tiesiogiai išplaukia iš jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties ir sutarties su VĮ Registrų centras, kurią kontoros vardu pasirašė vadovaujantis partneris.

ATPK 214¹⁷ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas objektyviai gali pasireikšti trejopai: 1) teisėtų Inspekcijos nurodymų nevykdymu; 2) žinomai melagingų duomenų Inspekcijai pateikimu; 3) trukdymu Inspekcijai atlikti tikrinimus teisės aktų nustatyta tvarka. J. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn tiek už teisėtų Inspekcijos nurodymų nevykdymą, tiek už trukdymą Inspekcijai atlikti tikrinimus teisės aktų nustatyta tvarka. Šioje byloje laikinai ėjusio vadovaujančio advokatų kontoros partnerio pareigas atsakymas dėl Inspekcijos paklausimo turinio nekorektiškumo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo kontekste, vertinant tiek tiesioginius, tiek netiesioginius klausimus, buvo siejamas vien tik su profesinės paslapties atskleidimo negalimumu, nors iš tikrųjų dauguma prašytos informacijos su tuo tiesiogiai nesusijusi ir pareiškėjas turėjo galimybę ją pateikti, neatskleisdamas profesinės paslapties. Iš byloje esančio Inspekcijos paklausimo matyti, kad į advokatų kontorą (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi ir dėl bendros asmens duomenų valdymo tvarkos kontoroje, buvo prašyti pateikti dokumentai (pvz., asmens duomenų teikimo sutarties, sudarytos su VĮ Registrų centras, patvirtintos kopijos reikalavimas). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai formalų neigiamą atsakymą į prašymą suteikti informaciją traktavo ir kaip trukdymą atlikti Inspekcijai tikrinimą, ir kaip teisėtų jos nurodymų nevykdymą. Atsisakymas bendradarbiauti su Inspekcija, šiai tiriant pareiškėjos skundą, yra užkirtimas kelio vykdyti Inspekcijai savo funkcijas pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Darbo sutartimi su darbuotoja V. S., kuriai patikėtas prisijungimo prie Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo duomenų bazės slaptažodis, darbdavys – advokatų kontora – yra uždraudęs jai teikti informaciją tretiesiems asmenims. Taigi ir šiuo aspektu pareiga pateikti prašomus duomenis tenka darbdaviui (jo vadovui).

J. G., nepateikdamas Asmens duomenų apsaugos inspekcijai jos teisėtai prašomų dokumentų ir informacijos, nesusijusios su advokato profesinės paslapties turiniu, sąmoningai trukdė Inspekcijai atlikti savo tiesiogines funkcijas asmens duomenų apsaugos srityje, norėjo veikti tokiu būdu, t. y. administracinis teisės pažeidimas šioje byloje padarytas tiesiogine tyčia, sąmoningai kėsinantis į ATPK saugomą teisinį gėrį – valdymo tvarką.

Pagal ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas ir jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime nėra padaryta esminių materialiosios teisės pažeidimų, suponuojančių administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. G. – pareiškimo teiginiai dėl procesinių pažeidimų neturi objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. prašymą atmesti.