- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-148/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Ūkio bankas“
- Ieškovas
- K. J.
- Advokatai
- Vaidutis Paliukas, Dalius Baranauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų K. J. ir M. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Ūkio bankas“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bendra idėja“ ir R. J. dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. J. ir notarė R. O. I.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. J. nurodė, kad 1995 m. su savo sutuoktine J. J. įsigijo žemės sklypą, esantį Lyglaukių g. 19B, Vilniuje, ir jame iki 2002 m. pasistatė gyvenamąjį namą. Namas buvo statomas nesant didelės medžiagų įvairovės, todėl šildymo sistema buvo bloga, baldai neatitiko tikrųjų sutuoktinių poreikių, buvo ne visi. 2006 m. sutuoktiniai nusprendė namą suremontuoti. Planavo, kad remontas gali kainuoti apie 100 000 Lt, tačiau manė, kad po remonto namo vertė padidės kelis kartus. Kadangi didžiosios dalies remontui reikalingų pinigų neturėjo, ketino imti kreditą iš banko. Sutuoktiniai artėjo prie pensinio amžiaus, todėl visus reikalus bankuose paprašė tvarkyti sūnaus R. J. . Bankuose sūnus sužinojo, kad, norint gauti kreditą, reikės įkeisti nekilnojamąjį turtą ir geriausia, kad tai būtų namas, kurio remontui būtų panaudotas kreditas. 2006 m. vasarą ieškovas paprašė kelių statybų veikla užsiimančių bendrovių parengti preliminarias namo remonto sąmatas. Iš parengtų sąmatų paaiškėjo, kad remontas galėtų kainuoti nuo 106 700 Lt iki 109 400 Lt. Paaiškėjus preliminariai remonto kainai, sūnus vėl nuėjo į banką, kur jam buvo paaiškinta, kad kredito suteikimas yra ilgas procesas, reikės pateikti nemažai įvairių dokumentų, o ta aplinkybė, kad sutuoktiniai yra priešpensinio amžiaus, apsunkins kredito suteikimą. Kadangi namą reikėjo remontuoti, sutuoktiniai, pasitarę su sūnumi, nusprendė, kad kreditą remontui paims arba sutuoktiniai, arba sūnus, priklausomai nuo to, kam bankas suteiks kreditą (sūnus ir pats asmeniškai norėjo paimti kreditą asmeninėms reikmėms), o sutuoktiniai, užtikrindami savo arba sūnaus įsipareigojimus kreditą suteikusiam bankui, įkeis remontuojamą namą. Buvo sutarta, kad sūnus arba sutuoktinių vardu, arba pats asmeniškai sieks gauti truputį didesnį kreditą nei reikalinga namo remontui, o remontui nepanaudotą kredito dalį sutuoktiniai leis sūnui panaudoti jo reikmėms. Atsižvelgiant į tai, 2006 m. rugpjūčio 7 d. sudarytu įgaliojimu (toliau – ir Įgaliojimas) sutuoktiniai įgaliojo sūnų atstovauti jiems bankuose dėl kredito suteikimo ir įkeisti sutuoktiniams priklausančius žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, bet kuriam bankui, kuris suteiks jiems kreditą. 2006 m. rudenį ieškovas klausė sūnaus, kada bus sutvarkyti kreditavimo reikalai ir bus galima pradėti remontą, bet sūnus sakė, kad geriau truputį palaukti ir remontą pradėti pavasarį, o kad nereikėtų mokėti palūkanų, tai ir kreditą geriau imti pavasarį. Sutuoktiniai tuo metu daug svarstė apie remontą ir kredito sumą ir, kadangi iki 2007 m. pavasario kreditas nebuvo gautas ir remontas nebuvo pradėtas, sutuoktiniai nusprendė, kad namo iš kredito lėšų neberemontuos. 2008 m. sausio 20 d. mirė J. J. , o dalį jos turto, įskaitant 1/2 aptariamo žemės sklypo ir 1/2 gyvenamojo namo, paveldėjo vaikaitė M. J. .
2009 m. liepos mėn. ieškovas gavo Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartį dėl išieškojimo iš aptariamo žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Tik tuomet ieškovas sužinojo, kad sūnus šį turtą įkeitė ne sutuoktinių ar savo įsipareigojimų užtikrinimui, o trečiojo asmens – UAB „Bendra idėja“ įsipareigojimų AB „Ūkio bankas“, kylančių iš šių asmenų 2007 m. gegužės 17 d. sudarytos kredito sutarties, įvykdymui užtikrinti. Paaiškėjo, kad pagal nurodytą kredito sutartį UAB „Bendra idėja“ buvo suteiktas 5 386 250 Lt dydžio kreditas, o jo grąžinimą turinti užtikrinti hipotekos sutartis dėl aptariamo sutuoktinių turto hipotekos buvo sudaryta 2007 m. gegužės 17 d. (toliau – ir Hipotekos sutartis) (hipotekos skyriui pateikta tvirtinti 2007 m. birželio 19 d., hipotekos registre įregistruota 2007 m. liepos 10 d.). Kadangi UAB „Bendra idėja“ nevykdo savo įsipareigojimų AB „Ūkio bankas“, pastarasis inicijavo priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą. 2009 m. liepos 13 d. UAB „Bendra idėja“ buvo iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, sūnus pagal Įgaliojimą neturėjo teisės įkeisti aptariamą turtą trečiųjų asmenų prievolėms užtikrinti – jis buvo įgaliotas įkeisti turtą tik už sutuoktinių ir savo prievoles. Sūnui buvo suteikta teisė įkeisti turtą už savo prievoles tik todėl, kad sutuoktiniai suprato ir žinojo, jog nei vienas protingai veikiantis bankas sūnui nesuteiks didelės paskolos. Ieškovo nuomone, aiškinant Įgaliojimą išimtinai gramatine prasme, turėtų būti konstatuota, jog sutuoktiniai suteikė teisę imti kreditą tik jų vardu ir už jų prievoles įkeisti turtą. Tuo tarpu žodinio susitarimo, kad kreditą namo remontui galės paimti ir sūnus, AB „Ūkio bankas“ tikrai negalėjo žinoti. Ieškovas taip pat nurodė, kad Įgaliojimu buvo apribotas ne tik asmenų, kurių įsipareigojimų užtikrinimui sutuoktiniai suteikė teisę įkeisti jiems priklausantį turtą, ratas, bet ir suteiktino kredito suma – buvo suteikta teisė įkeisti turtą tik už tokio dydžio kreditą, kokį buvo galima gauti pagal sutuoktinių, kaip priešpensinio amžiaus asmenų, pajamas. Ieškovas akcentavo, kad sutuoktiniai niekada nežinojo apie ginčo hipotekos sutartį, ieškovas, sužinojęs apie sutartį, jai nepritarė, todėl ši sutartis nei sutuoktiniams, nei J. J. teisių perėmėjai M. J. negali jokių teisių ir pareigų. 2007 m. liepos 3 d. sutuoktinių duotas sutikimas (toliau – ir Sutikimas), kuriuo sutuoktiniai sutiko, kad jiems priklausantis aptariamas žemės sklypas ir gyvenamasis namas būtų įkeisti AB „Ūkio bankas“ už tretiesiems asmenims suteikiamą paskolą, buvo nukreiptas į ateitį ir jis visiškai nėra susijęs su pritarimu 2007 m. gegužės 17 d. sudarytai Hipotekos sutarčiai. Dėl šios priežasties laikytina, kad šis Sutikimas, kurio pagrindu buvo įregistruota ginčo Hipotekos sutartis, buvo panaudotas ne pagal paskirtį.
Ieškovo teigimu, aptariamas hipotekos sandoris pažeidė sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. AB „Ūkio bankas“ nebuvo atidus ir rūpestingas ir todėl neišsiaiškino tikrosios sutuoktinių valios. Be to, gali būti, kad Hipotekos sutartis buvo sudaryta dėl piktavališko ją pasirašiusių asmenų susitarimo. Dėl šių priežasčių 2007 m. gegužės 17 d. sudaryta Hipotekos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia sudarymo momento.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad nors sutuoktinių valia 2006 m. rugpjūčio 7 d. išduotame Įgaliojime dėl veiksmų atlikimo ne sutuoktinių interesais nebuvo aiškiai išreikšta, tačiau būtent tokią valią patvirtina ir atitinkamai ieškovo argumentus paneigia ieškovo ir jo sutuoktinės 2007 m. liepos 3 d. pasirašytas Sutikimas, kuriame aiškiai išreikšta sutuoktinių valia įkeisti turtą už trečiųjų asmenų gaunamą paskolą. Teismas visiškai nepagrįstu laikė ieškovo argumentą, kad buvo suteikta teisė įkeisti sutuoktiniams nuosavybės teise priklausantį turtą tik už tokio dydžio kreditą, kokį buvo galima suteikti pagal sutuoktinių pajamas, arba už protingo dydžio R. J. kreditą, kurio lėšos būtų panaudotos ir sutuoktinių namo remontui, nes, teismo nuomone, tokia sąlyga nebuvo aptarta ir negali būti numanoma ar savaime suprantama.
Teismas pažymėjo, kad Įgaliojime atskirai ir aiškiai aptarta įgaliotinio teisė atstovauti visuose šalies bankuose gaunant kreditą ir įkeičiant nurodytą turtą, sudaryti ir pasirašyti hipotekos lakštą, jį užregistruoti atitinkamame hipotekos skyriuje, užregistravus gauti dokumentus, sudaryti ir pasirašyti hipotekos lakšto pakeitimus ir (ar) papildymus, kaip visiškai aiškiai įvardintas sutuoktinių sutikimas įkeisti jiems priklausantį turtą už trečiųjų asmenų gaunamą paskolą. Vien ieškovo paaiškinimai, kad jis galvojo apie kitokius santykius ir kitokias, negu aiškiai dokumentuose įrašytas sąlygas, neįvertindamas jų sukeliamų pasekmių, negali būti absoliučiu pagrindu sudarytiems sandoriams pripažinti negaliojančiais, nes kiekvienas išsilavinęs ir protingas asmuo taip pat turi būti apdairus ir rūpestingas vertindamas tiek dokumentų turinį, tiek jų paskirtį, tiek įvertindamas galimas tokių sandorių pasekmes, kurios atsiranda ne tik vienašalį sandorį pasirašiusiems asmenims, bet ir kitiems atitinkamuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantiems asmenims.
Teismo nuomone, aiškinantis tikrąją šalių valią pasirašant 2006 m. rugpjūčio 7 d. Įgaliojimą bei 2007 m. liepos 3 d. Sutikimą, turi būti vertinamos nurodytos aplinkybės dėl būtinumo remontuoti sutuoktiniams priklausantį namą. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, kad buvo nuspręsta remontuoti namą ir tam imti paskolą, vertintinos kritiškai, nes 2006 m. birželio 22 d. ieškovo užsakymu atlikto turto vertinimo ataskaita paneigia namo remonto reikalingumą: namas pastatytas 2005 m., namo būklė vertinama kaip gera, turto vertė siekia 1 700 000 Lt.
Teismo manymu, byloje nepaneigta atsakovo AB „Ūkio bankas“ nurodyta aplinkybė, kad, įvertinant turto pirkimo aplinkybes (turto pirkimo pardavimo sandorį sutuoktinių vardu sudarė R. J. ), taip pat kitus su turto valdymu susijusius veiksmus, atliktus R. J. , o taip pat, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas tiek iki turto įsigijimo, tiek ir dabar gyveno ir gyvena Žibininkų k., Kretingos r., galima teigti, kad R. J. yra faktinis turto savininkas, o ieškovas tik atlieka formalius veiksmus, leidžiančius R. J. realizuoti faktinę teisę į turtą. Todėl darytina išvada, kad 2006 m. rugpjūčio 7 d. Įgaliojime buvo išreikšta tokia sutuoktinių valia, kokia atitiko R. J. tikslus – įkeisti turtą, užtikrinant su R. J. susijusios bendrovės UAB „Bendra idėja“ prievolės įvykdymą.
Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad kreditą suteikęs AB „Ūkio bankas“ buvo neapdairus ir nerūpestingas, nes priėmė sandorio užtikrinimą hipoteka neįsitikinęs Įgaliojimo ribomis, nes, teismo manymu, visas galimas ir ieškovo įvardijamas abejones dėl įgalinimų ribų ir tikrosios įgaliotojų valios paneigė 2007 m. liepos 3 d. duotas Sutikimas.
Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog R. J. , įkeisdamas sutuoktiniams priklausantį turtą ir pasirašydamas ginčijamą Hipotekos sutartį, viršijo jam suteiktus įgalinimus, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantas K. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Apelianto nuomone, teismas neteisingai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais konkrečiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutuoktinių valia Įgaliojime nebuvo aiškiai išreikšta Priešingai, valia buvo išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai – R. J. buvo suteikta teisė įkeisti turtą tik už įgaliotinių prievoles. Tai patvirtina ir Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis, kurioje konstatuota, kad Įgaliojimu nesuteikta teisė įkeisti sutuoktinių turtą užtikrinant trečiųjų asmenų įsipareigojimus.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutikimu buvo pritarta Hipotekos sutarčiai. Sutikime apie sudarytą hipotekos sandorį nekalbama. Šiuo dokumentu sutuoktiniai sutiko tik dėl to, kad jiems priklausantis turtas būtų įkeistas ateityje, ką patvirtina dokumento turinys. Jei sutuoktiniams būtų paaiškinta, kad Sutikimu jie pritaria sudarytam sandoriui, Sutikimo nebūtų pasirašę, nes Hipotekos sutartis jiems buvo nenaudinga ir pažeidė šeimos interesus. Jei sutuoktiniai būtų tvirtinę jau sudarytą hipotekos sandorį, tai notaras, tvirtinęs Sutikimą, būtų sutuoktiniams tai išaiškinęs ir privalomai pažymėjęs Sutikime.
3. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino apelianto argumentus apie ketinimą remontuoti gyvenamąjį namą, nes, teismo nuomone, būtinybės remontuoti namą nebuvo. Byloje nebuvo nagrinėjamas būtinumas remontuoti namą – apeliantas įrodinėjo ketinimą remontuoti. Namas buvo statomas 1998-2002 m., t. y. laikotarpiu, kuomet nebuvo didelės medžiagų įvairovės, todėl apeliantas ketino modernizuoti šildymo sistemą, sutvarkyti sanitarines sistemas bei iš dalies pakeisti apdailą. Neteisingas faktines aplinkybes teismas nustatė neapklausęs apelianto prašytų iškviesti liudytojų bei neįvertinęs pateiktų remonto darbų sąmatų. Teismas taip pat neteisingai nurodė, kad namo rinkos vertė yra 1 700 000 Lt (tikroji vertė – 950 000 Lt), namas statytas 2005 m. (iš tikrųjų statytas 1988-2005 m.).
4. Teismas, remdamasis tik prielaidomis, nepagrįstai sprendė, kad sutuoktiniai faktiškai negyveno ginčo name, o šio namo tikrasis savininkas yra R. J. . Tai, kad apelianto gyvenamoji vieta deklaruota Kretingos r., nereiškia, kad apeliantas negali turėti kito nekilnojamojo turto. R. J. gyvenamoji vieta deklaruota Palangos m., todėl, remiantis teismo logika, ginčo namas yra bešeimininkis. Apelianto nuosavybės teisė į namą yra išviešinta viešame registre (galioja registrų duomenų teisingumo prezumpcija), todėl teismas negalėjo spręsti, kad R. J. yra faktinis savininkas ir šios aplinkybės paneigimo naštą perkelti pačiam apeliantui. Byloje niekas neįrodinėjo, kad apeliantas nėra ginčo namo savininkas.
5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė AB „Ūkio bankas“ neapdairumo. Bankas yra verslininkas ir savo srities profesionalas, todėl bankui galioja nesąžiningumo prezumpciją, kurią jis turi paneigti. Tai, kad bankas buvo neapdairus, patvirtina vien tai, jog Hipotekos skyrius prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo atsisakė registruoti ginčijamą Hipotekos sutartį ir pareikalavo papildomų įrodymų, kad sutuoktiniai išreiškė valią įkeisti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą už trečiojo asmens prievoles. Jei bankas būtų buvęs apdairus ir rūpestingas, jis iki Hipotekos sutarties sudarymo būtų pareikalavęs tinkamai įforminto įgaliojimo, taip pat būtų pareikalavęs, kad Sutikime būtų tiksliai nurodytas sandoris, kuriam pritariama.
Šalies argumentai
Apeliantė M. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami apelianto K. J. skundo argumentai. Papildomai nurodoma, kad sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo – byla išnagrinėta nedalyvaujant apeliantei, kuriai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Apeliantei buvo įteiktas tik ieškinys ir galutinis sprendimas. Jokio šaukimo ar pranešimo apie teismo posėdį apeliantė negavo. Nei vienas iš kartu gyvenančių šeimos narių – motina M. J. , tėvas R. J. – taip pat nėra priėmę jokių jai skirtų dokumentų, be to, per R. J. dokumentai negalėjo būti įteikiami, nes jo ir apeliantės suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas.
Atsakovas R. J. pareiškė prisidedantis prie apeliantės M. J. apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad jam taip pat nebuvo pranešta apie teismo posėdžius, tačiau apeliacinio skundo neteikė, nes, sužinojus apie sprendimą, skundo padavimo terminas jau buvo pasibaigęs. Apeliantas pažymi išsiaiškinęs, kad teismo šaukime buvo pasirašiusi jo žmonos motina B. K. , tačiau nei jam, nei M. J. jokių šaukimų neperdavė. Žmonos motinai nėra šeimos narys, be to, atnešęs šaukimą asmuo privalėjo suvokti, kad dėl senyvo amžiaus ir nuolatinės slaugos poreikio gautų dokumentų ji gali niekam ir neperduoti.
Atsakovas AB „Ūkio bankas“ prašo apeliacinius skundus atmesti.
1. Argumentas dėl namo remonto nepagrįstas įrodymais, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, o juo siekiama nuslėpti tikruosius Įgaliojimo išdavimo tikslus. 2006 m. birželio 22 d. turto vertinimo ataskaita paneigia remonto reikalingumą, o tuo pačiu – ir nurodomus Įgaliojimo išdavimo motyvus.
2. Aplinkybę, kad faktinis turto savininkas yra R. J. , disponuojantis šiuo turtu Įgaliojimo pagrindu, patvirtina ir tai, kad, po motinos J. J. mirties M. J. paveldėjus turto dalį, R. J. 2008 m. birželio 13 d. buvo išduotas tokio paties turinio įgaliojimas, kaip ir ginčijamas Įgaliojimas. Ši aplinkybė paneigia apeliantų argumentą dėl tikrųjų sutuoktinių ketinimų išduodant Įgaliojimą, nes, 2008 m. birželio 13 d. suteikiant įgaliojimą, jau nebebuvo poreikio gauti kreditą namo remontui.
3. Apeliantė apie teismo posėdžius buvo informuota tinkamai, be to, turėjo pakankamai laiko pasidomėti bylos eiga ir dalyvauti procese. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantas K. J. yra apeliantės M. J. senelis, atsakovas R. J. – tėvas, su kuriuo kartu gyvena; senelį byloje atstovauja advokatas D. Baranauskas, kuris BUAB „Bendra idėja“ bankroto byloje atstovauja apeliantės tėvą ir ją pačią.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Bendra idėja“ prašo apeliacinius skundus atmesti.
Atsakovas nurodo, kad Įgaliojimu buvo suteiktas bendro pobūdžio įgaliojimas veikti sutuoktinių vardu. Galima spręsti, kad Sutikimu apeliantas pritarė sudarytai ginčijamai Hipotekos sutarčiai, nes pastarasis buvo pateiktas šalinant Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartyje nurodytus trūkumus, po kurių pašalinimo Hipotekos sutartis buvo įregistruota.
Atsakovas R. J. nurodo sutinkantis su apeliantų K. J. ir M. J. apeliaciniais skundais ir prašo juos tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ginčo esmės
Esminis apelianto argumentas, kuriuo grindžiamas reikalavimas pripažinti Hipotekos sutartį, įformintą hipotekos lakštu, negaliojančia, yra tas, kad šis sandoris buvo sudarytas viršijant Įgaliojimu suteiktas teises, t. y. neatitiko tikrosios sutuoktinių valios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.92 str.). Apelianto teigimu, Įgaliojimas nesuteikė teisės įkeisti sutuoktinių turtą užtikrinant trečiųjų asmenų prievoles – remiantis Įgaliojimu buvo galima užtikrinti tik protingo dydžio patiems sutuoktiniams ar įgaliotiniui (sūnui) banko suteikto kredito grąžinimą.
Tikrieji sutuoktinių ketinimai suteikiant įgaliojimus sūnui gali būti nustatyti pagal analogiją taikant sutarčių aiškinimo taisykles, ypatingai atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, egzistavusias tiek iki šio sandorio sudarymo, tiek po jo (CK 1.8 str. 1 d., 6.193 str.).
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad sutuoktinių valia Įgaliojime suteikti teisę įkeisti savo turtą už trečiųjų asmenų prievoles nebuvo aiškiai išreikšta. Įgaliojimo (T. 1, b. l. 166-167) tekstas leistų daryti išvadą, kad turtas gali būti įkeičiamas tik už sutuoktiniams suteikiamą kreditą. Būtent taip įgaliotinio teisių apimtų suprato ir Įgaliojimą nagrinėjęs Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjas (T. 1, b. l. 168-169). Lingvistinis šio vienašalio sandorio aiškinimas taip pat neleidžia spręsti, kad, kaip teigia apeliantas, Įgaliojimu buvo suteikta teisė įkeisti sutuoktinių turtą ir už sūnaus paimtą kreditą ir bet kuriuo atveju buvo apribotas kredito, kurio grąžinimą užtikrinant buvo galima turto hipoteka, dydis. Tačiau tai, kad sutuoktinių valia buvo leisti įkeisti turtą už trečiųjų asmenų prievoles, aiškiai patvirtina tolesni veiksmai. Minėta, Įgaliojimas buvo išduotas 2006 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovai AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Bendra idėja“ kredito sutartį sudarė 2007 m. gegužės 17 d. (T. 1, b. l. 220-229), tą pačią dieną buvo sudaryta ir ginčijama Hipotekos sutartis (T. 1, b. l. 145-146). Įregistravimui hipotekos registre ši sutartis buvo pateikta 2007 m. birželio 19 d. Hipotekos teisėjas, įvertinęs kartu su Hipotekos sutartimi pateikto Įgaliojimo turinį, 2007 m. birželio 20 d. nutartyje konstatavo (T. 1, b. l. 168-169), kad Įgaliojime nėra aptarta įgaliotinio teisė įkeisti turtą trečiųjų asmenų prievolėms užtikrinti, taip pat iš kitų pateiktų dokumentų neaišku, ar sutuoktiniai turi kitą gyvenamąją patalpą, įregistruotą šeimos turtu. Dėl šių priežasčių buvo nustatytas terminas iki 2007 m. liepos 16 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad sutuoktiniai disponuoja kitu nekilnojamuoju turtu, turinčiu šeimos turto statusą, arba kreditas imamas šeimos poreikių tenkinimui, taip pat sutuoktinių pritarimą hipotekos sandoriui. 2007 m. liepos 3 d. sutuoktiniai pasirašė notariškai patvirtintą Sutikimą (T. 1, b. l. 173), kuriame nurodė sutinkantys, kad aptariamas jų turtas būtas įkeistas AB „Ūkio bankas“ už trečiųjų asmenų gaunamą paskolą, bei pažymėjo, kad įkeičiamas turtas nėra šeimos turtas. 2007 m. liepos 10 d. Hipotekos sutartis buvo įregistruota hipotekos registre. Taigi, kolegijos vertinimu, tiek chronologinė nurodytų įvykių seka, tiek minėtą hipotekos teisėjo 2007 m. birželio 20 d. nutartį atitinkantis Sutikimo turinys aiškiai parodo, kad Sutikimu buvo pritarta būtent ginčijamai Hipotekos sutarčiai. Tuo tarpu apelianto argumentai, esą Sutikimas buvo nukreiptas tik ateitį ir buvo skirtas visai kitam atvejui, iš esmės remiasi vien tik lingvistiniu Sutikimo turinio aiškinimu, atsietu nuo nurodytų reikšmingų faktinių aplinkybių. Pastebėtina, kad tokiems argumentams pagrįsti, apeliantas pirmosios instancijos teisme net nesugebėjo nurodyti, kokiam gi atveju buvo duotas šis Sutikimas (T. 2, b. l. 6).
Kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytų argumentų pakanka konstatuoti, kad ginčijama Hipotekos sutartis neprieštaravo sutuoktinių valiai (CPK 185 str. 1 d.). Tačiau tokią išvadą patvirtina ir visuma kitų faktinių aplinkybių. Pirma, negalima nepastebėti artimo kai kurių byloje dalyvaujančių asmenų giminystės ryšio: apeliantas K. J. yra atsakovo R. J. tėvas bei apeliantės M. J. senelis, o R. J. – M. J. tėvas. Atsakovo UAB „Bendra idėja“, kuriam suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas ginčijama hipoteka, viena iš akcininkų yra M. J. . Ji šios bendrovės akcijas įsigijo 2006 m. rugpjūčio 1 d. (T. 1, b. l. 87-88) (tuo metu būdama 19 m. amžiaus), dalyvavo priimant sprendimus skolintis iš AB „Ūkio bankas“ (T. 1, b. l. 203-204). Apeliantas K. J. yra kreditorius UAB „Bendra idėja“ bankroto byloje (T. 1, b. l. 6), joje tiek K. J. , tiek M. J. atstovavo tas pats advokatas (T. 2, b. l. 59-62). Taigi galima spręsti, kad Hipotekos sandoris buvo susijęs su šeimos verslu. Antra, nors, apelianto teigimu, siekį pasiskolinti pinigų iš banko ir Įgaliojimo išdavimą lėmė noras suremontuoti aptariamą gyvenamąjį namą, šis motyvas vertintinas kritiškai. 2006 m. birželio 22 d. turto vertinimo ataskaitos (T. 1, b. l. 53-81) duomenimis, namas yra geros būklės, gerai įrengtas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė namo rinkos vertę ir statybos metus, esmės nekeičia. Apeliantas nurodė, kad namo šildymo sistema yra bloga, baldai neatitiko sutuoktinių poreikių ir buvo ne visi, tačiau pats pirmosios instancijos teisme pripažino, jog šiame name niekada negyveno, nežino, ar jame kas gyvena, o namo statybomis rūpinosi sūnus R. J. (T. 2, b. l. 6). Pasak apelianto, 2007 m. pavasarį sutuoktiniai nusprendė neberemontuoti namo iš skolintų pinigų, todėl, atsižvelgiant į įrodinėjamus Įgaliojimo išdavimo motyvus, neaišku, kodėl M. J. , po J. J. mirties paveldėjusi dalį ginčo turto, bei K. J. 2008 m. birželio 13 d. išdavė naują įgaliojimą R. J. , kuris visiškai atitiko 2006 m. rugpjūčio 7 d. išduoto įgaliojimo turinį. Visos šios aplinkybės leidžia kritiškai vertinti apelianto paaiškinimus apie norą remontuoti namą, pateiktas remonto darbų sąmatas bei apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus (CPK 185 str.).
Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamos bylos atveju negalima neatkreipti dėmesio ir į nenuoseklią bei nuolat kintančią apelianto poziciją dėl esminių faktinių ginčo aplinkybių, skatinančių atsargiai vertinti apelianto paaiškinimų teisingumą (CPK 186 str. 4 d.). Pavyzdžiui, ieškinyje dėl tam tikrų dokumentų išreikalavimo iš AB „Ūkio bankas“ ir BUAB „Bendra idėja“ (T. 1, b. l. 1-6) (vėliau byla, pradėta šio ieškinio pagrindu, buvo sujungta su nagrinėjama byla) apeliantas buvo nurodęs, kad Įgaliojimu sūnui R. J. buvo duota teisė įkeisti turtą už sūnui suteiktiną kreditą, tokiu būdu sutuoktiniai norėjo padėti savo sūnui. Aplinkybių, kad kreditą norėjo imti ir sutuoktiniai, jie ketino remontuoti gyvenamąjį namą, apskritai nebuvo nurodyta. Tokia versija buvo pateikta tik vėlesniame ieškinyje dėl Hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia. Pažymėtina, kad ir nagrinėjamoje byloje apeliantas iš pradžių nieko neužsiminė apie sutuoktinių 2007 m. liepos 3 d. išduotą Sutikimą, nors teisiškai toks sandoris yra labai reikšmingas. Argumentai dėl esą tikrosios Sutikimo prasmės buvo pateikti tik po to, kai į bylą buvo pateiktas pats Sutikimo tekstas (T. 1, b. l. 134-144).
Kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Hipotekos sutartis atitiko Įgaliojime išreikštą sutuoktinių valią. Nustatytų aplinkybių kontekste, apelianto argumentai dėl tikrojo gyvenamojo namo savininko ir AB „Ūkio bankas“ rūpestingumo yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina.
Kartu kolegija atkreipia dėmesį, kad net nusprendus, jog sutuoktinių sūnus pagal Įgaliojime išreikštą sutuoktinių valią neturėjo teisės sudaryti ginčijamos Hipotekos sutarties, šis sandoris, remiantis CK 1.92 straipsniu, 2.133 straipsnio 6 dalimi bei 2.136 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sukūrė sutuoktiniams teises bei pareigas, nes tokiam sandoriai sutuoktiniai aiškiai pritarė 2007 m. liepos 3 d. pasirašytu Sutikimu.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
Apeliantės M. J. skundo savarankiškas argumentas yra tas, kad sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo – apeliantei nebuvo pranešta apie teismo posėdžius ir dėl to apeliantė juose negalėjo dalyvauti (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Su šiuo argumentu kolegija nesutinka.
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantei buvo pranešta apie pradėtą bylą (T. 1, b. l. 44, 91-92), ji pateikė atsiliepimą į ieškinį (T. 1, b. l. 94-96). Šiame atsiliepime ji nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo vėliau ir buvo siunčiami visi procesiniai dokumentai, niekuomet neinformavo, kad ši vieta būtų pasikeitusi (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 121 str., 122 str. 1 d.). M. J. skirtas teismo šaukimas į 2010 m. birželio 15 d. posėdį buvo įteiktas jos senelei B. K. , gyvenančiai tuo pačiu adresu kaip ir apeliantė (T. 1, b. l. 77). Kolegijos vertinimu, interpretavimas, kad CPK 123 straipsnio 3 dalies prasme procesinių dokumentų įteikimas kartu gyvenančiai senelei (M. J. atžvilgiu) ar žmonos motinai (R. J. atžvilgiu) nėra tinkamas, neatitinka šios normos paskirties. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį yra svarbu tai, kad adresatui skirti procesiniai dokumentai būtų įteikti su juo gyvenančiam artimam asmeniui, kuris neturėtų byloje priešingo intereso ir suprastų savo pareigą bei būtų suinteresuotas gautus dokumentus perduoti adresatui. Tuo tarpu subjektyvi kiekvienos asmens šeimos samprata nėra lemiamas kriterijus. Kolegijos nuomone, vien tai, kad B. K. yra garbaus amžiaus, neįrodo, jog procesiniai dokumentai apeliantei nebuvo įteikti. Tuo tarpu esą tokį argumentą turintys pagrįsti dokumentai (T. 2, b. l. 46-51) įrodo tik tai, kad traumą, sąlygojusią specialiosios nuolatinės slaugos poreikį bei neįgalumą, B. K. patyrė jau po aptariamo šaukimo perdavimo jai. Įteikus šaukimą, apie 2010 m. lapkričio 3 d. įvyksiantį teismo posėdį apeliantė teisėtai buvo informuota teismo pranešimu (T. 1, b. l. 99) (CPK 133 str. 1 d.).
Kartu kolegija pažymi, kad apeliantė visiškai nenurodė, kaip jos dalyvavimas teismo posėdžiuose būtų galėjęs pakeisti bylos baigtį, taip pat atsisakė dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tokiu būdu tik patvirtindama, kad aptariamos jos skundo argumentas yra visiškai formalus.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimo kolegija nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.