Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-10-20 · Byla Nr. M1-2241-1058/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-20
Bylos Nr.
M1-2241-1058/2017
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-49226-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-2241-1058/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-1-49226-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14., 1.2.23.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,

asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, S. Z. tėvui V. Z. ir jos gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,

ekspertui Arūnui Galiniui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje padarymą S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos pilietei, gyvenančiai deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), dirbančiai (duomenys neskelbtini), neteistai, baustai administracine tvarka, šiuo metu gydomai (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. įgijo psichotropinę medžiagą, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti – sirgdama lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos MDMB-CHMICA (metil(S)-2-(1-(cikloheksilmetil)-1H-indolo-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato), kurios 1,559 g. 2016 m. spalio 18 d. apie 14 val. buvo rasti Rasų g. 8, Vilniuje esančių Vilniaus pataisos namų ilgalaikių pasimatymų kambaryje Nr. 1 pasimatymo su nuteistuoju I. K. metu ir paimti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. Z. parodė, kad ji serga šizofrenija, gilia depresija, dažnai kartojasi suicido atvejai, paskutinį kartą suicido bandymas buvo prieš dvi savaites. Nurodė, kad jos vardu į namus atėjo siuntinys, kuris buvo skirtas jos vyrui. Siuntinį priėmė ir laikė namuose neišpakavusi. 2016 m. spalio 18 d. ji turėjo eiti į ilgalaikį pasimatymą su savo sutuoktiniu ir nusprendė prieš eidama pasižiūrėti kas yra viduje. Išpakavusi plastikiniame metalo spalvos maišelyje pamatė baltos spalvos miltelius. Suprato, kad tai kažkokios nuodingos medžiagos (gal vaistai). Kadangi ją vėl buvo užplūdusi depresija, dėl ko ji nebenorėjo gyventi, tačiau labai norėjo pamatyti savo vyrą, nutarė tuos miltelius supakuoti į maišelius nuo cigarečių ir praryti, o iš karto po pasimatymo suvartoti ir tokiu būdu nusižudyti. Pasimatymo metu apie tai papasakojo vyrui. Jis, norėdamas ją išgelbėti, liepė išsivemti. Sutuoktinis žino apie jos psichikos būklę ir ligas, todėl stengėsi jai padėti. Ji neturėjo tikslo perduoti tų miltelių savo vyrui. Tai, ką išvėmė, pati išmetė į šiukšlių dėžę. Jos vyras tų medžiagų net nebuvo paėmęs. Dėl to ką padarė, gailisi (b. l. 31).

2016 m. spalio 18 d. duotame paaiškinime S. Z. nurodė, kad eidama į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktiniu I. K. skrandyje atsinešė neaiškios kilmės miltelius, kuriuos gavo paštu. Juos išvėmė pataisos namuose ir perdavė vyrui. Kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad taip norėjo padėti vyrui (b. l. 25).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. U. (R. U.) parodė, kad dirba Vilniaus pataisos namuose, I. K. atsimena, jis, galimai, galėjo vartoti narkotikus. Per metus kelis kartus nuteistųjų žmonos ar sugyventinės yra nešusios nuteistiesiems narkotikus. Jos nėra tikrinamos. Kai atvyko S. Z., buvo gauta duomenų, kad ji įsinešė narkotikų, todėl buvo patikrintas pasimatymų kambarys ir rastos narkotinės medžiagos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. U. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 19).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. G. parodė, kad dirba Vilniaus pataisos namuose, pasimatymų biure. Atėjusi į ilgalaikį pasimatymą su I. K., S. Z. buvo patikrinta, elgėsi ramiai, kaip ir visada, paskui darbuotojai pranešė gavę informaciją, kad ji atnešė narkotinių medžiagų. Ji su kitais darbuotojais nuėjo į pasimatymų kambarį ir šiukšlių dėžėje rado 3 rutuliukus, galimai, narkotinės medžiagos. S. Z. patvirtino kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojams, kad turėjo būti 4 rutuliukai. Patalpa buvo apžiūrėta dar kartą, bet dar vieno rutuliuko nerado. S. Z. iš pradžių kaltę neigė, bet paskui prisipažino. Sakė, kad jos paprašė atnešti, tačiau kas – nesakė. Paskui tokių parodymų atsisakė. Nesakė iš kur gavo narkotikų. Apie tai, kad ji buvo sergantis žmogus pareigūnai žinojo, nes ji nuolat turėdavo su savimi vaistų, receptus, sakydavo, kad gulėjo ligoninėje. Jos elgesys jos būdavo tai nervingas, tai ramus, tačiau reaguodavo adekvačiai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. G. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 17).

Iš Vilniaus patisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiųjų specialistų G. S. ir J. D. bei APS KPPP viršininkės I. G. 2016 m. spalio 18 d. protokolo dėl nuteistųjų asmenų kratos (patalpos apžiūros) taip pat I. G. 2016 m. spalio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 18 d. apie 14 val. atlikus ilgalaikių pasimatymų kambario Nr. 1, kuriame buvo S. Z. ir nuteistasis I. K., kratą, šiukšlių dėžėje buvo rasti trys kamuoliukai, įvynioti į permatomą lipnią juostą, kuriuose buvo neaiškios kilmės medžiaga. S. Z. pripažino, kad ją atnešė skrandyje. Pasvėrus kamuoliukų formos paketus, nustatyta bendra 2,007 g. masė su pakuote (b. l. 6, 15).

Lietuvos policijos KTC 2016 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5780)-IS1-7073 konstatuota, kad baltos spalvos miltelių iš trijų plastikinių paketėlių, 2016-10-18 rastų ir paimtų Vilniaus pataisos namų ilgalaikių pasimatymų kambaryje Nr. 1, šiukšlių dėžėje, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMB-CHMICA (metil(S)-2-(1-(cikloheksilmetil)-1H-indolo-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato), jos masė yra 1,559 g. (b. l. 10-11).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Visi įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvūs, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto veikos požymio buvimo.

Nors S. Z. 2016 m. spalio 18 d. paaiškinime buvo nurodžiusi, kad ji su I. K. iš anksto buvo susitarę, kad atneš jam į laisvės atėmimo vietą bei perduos neaiškios kilmės miltelius žinodama, kad tai yra draudžiama, sekančią dieną duodama parodymus tyrėjui nurodė, kad nežinojo, kas konkrečiai yra siuntinyje ir laikė jį nepradarytą iki pat ilgalaikio pasimatymo su sutuoktiniu dienos – 2017 m. spalio 18 d. Šie S. Z. parodymai nėra paneigti byloje esančiais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad S. Z. laikė psichotropines medžiagas.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi veiksmai, kuriuos pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas, tai gali būti pirkimas, gavimas veltui ar kaip atlygį, rastų pasisavinimas ir pan. Iš Ekspertizės akte esančių įrašų matyti, kad S. Z. būdama 14-15 m. vartojo narkotines medžiagas, todėl pamačiusi atidarytame pakete baltos spalvos miltelius (kaip pati nurodė „gal vaistai“), turėjo galimybę suprasti, jog tai yra psichotropinė medžiaga. Tai patvirtina ir jos parodymai, iš kurių galima spręsti, kad ji suvokė, jog didelis šios medžiagos kiekis gali sąlygoti jos mirtį. Tuo tarpu prarydama psichotropinę medžiagą MDMB-CHMICA, S. Z. ją įgijo.

Nors 2016 m. spalio 18 d. paaiškinime S. Z. nurodė, kad miltelius skrandyje nešė į pataisos namus perduoti savo sutuoktiniui, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, S. Z. būklė – eilė psichikos sutrikimų, neleidžia jos veiksmų vertinti kaip nuoseklius ir visiškai adekvačius, tai, kad S. Z. veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų, patvirtina ir Ekspertizės aktas. Todėl egzistuoja galimybė, kad net ir esant išankstiniam susitarimui perduoti I. K. psichotropines medžiagas, užėjus ligos priepuoliui, pasireiškiančiam noru nusižudyti, S. Z. galėjo persigalvoti ir ketinti pati jas suvartoti. Dėl tos pačios priežasties, jos 2016 m. spalio 18 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės taip pat vertintinos kritiškai. Teismų praktikoje laikoma, kad visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai, todėl ikiteisminio tyrimo metu S. Z. patvirtinus, jog narkotinę medžiagą buvo apsisprendusi suvartoti pati ir taip nusižudyti, teismas neturi pagrindo išvadai, kad S. Z. narkotinę medžiagą įgijo tikslu platinti. S. Z. parodymus, kad ji nesiekė perduoti narkotinės medžiagos savo sutuoktiniui, patvirtina ir aplinkybė, kad ji patikrinimo metu buvo rasta šiukšlių kibire, t. y. nebuvo siekiama ją paslėpti.

Taigi, byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu duoti S. Z. parodymai, teismo posėdyje duoti liudytojų parodymai, policijos pareigūnų protokolas dėl nuteistųjų asmens kratos (patalpos apžiūros) bei jų tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, patvirtina, kad neturėdama tikslo platinti, S. Z. 2016 m. spalio 18 d. savo reikmėms įgijo psichotropinės medžiagos MDMB-CHMICA (metil(S)-2-(1-(cikloheksilmetil)-1H-indolo-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato) nenustatytą kiekį (liudytoja I. G. parodė, kad kratos metu S. Z. teigė, jog iš viso buvo 4 rutuliukai su milteliais), kurios 1,559 g. 2018 m. spalio 18 d. apie 14 val. buvo rasti Vilniaus pataisos namų ilgalaikio pasimatymo kambaryje Nr. 1., todėl jos veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Ištyrus S. Z. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos teismo psichiatrijos skyriuje, buvo surašytas 2017 m. balandžio 10-24 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U IIT-32/2017, kuriame nustatyta, kad pirmą kartą Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ji gydyta 2011 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais, jai nustatyta diagnozė – šizoafektinis sutrikimas, stacionare gydyta tris kartus, nustatyta paranoidinė šizofrenija. Tyrimo metu ji išsakė vidinio aš skilimo jausmą, regos ir klausos haliucinacijas, vyravo depresinė nuotaika su apatija, socialiniu atsiribojimu, interesų mažėjimu ir kitais šizofrenijai būdingais simptomais. Nurodyta, kad 2016 m. birželio 3 d.–2016 m. birželio 23 d. gydymo metu buvo išsakiusi, jog bijo savęs, kad nenužudytų kitų ir nenusižudytų pati, 2016 m. liepos 12 d.–2016 m. rugpjūčio 25 d. gydymo laikotarpiu tvirtino norinti nusižudyti ir tai padarys išsirašiusi iš stacionaro, suicidines mintis siejo su vienintele išeitimi gyvenime. Tyrimo metu teigė, kad nusikaltimą padarė norėdama „romantiškai nusižudyti vyro glėbyje“. Tuo remiantis S. Z. tyrę ekspertai nustatė diagnozę – paranoidinę šizofreniją (F20.0) ir padarė išvadą, kad dėl jai nustatytos dėl ligos nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei ekspertizės atlikimo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; dėl psichikos būklės su S. Z. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, ji negali duoti parodymų, negali būti apklausiama; jai reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis – (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu ir yra gydoma (b. l. 86-91).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Arūnas Galinis parodė, kad S. Z. buvo jo tiriamoji. Jai buvo nustatyta lėtinė psichozė. Tyrimo metu konstatuota, kad nei nusikaltimo padarymo, nei ekspertizės atlikimo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jai buvo rekomenduotas priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini). Ji daug kartų gydyta, labai dažnai gydosi psichikos sveikatos centre, būklė mažai gerėja. Dažnos hospitalizacijos. Ekspertizės metu buvo likusių psichozės dalykų, todėl nuspręsta, kad jai reikalingas ilgesnis gydymas ir stebėjimas (duomenys neskelbtini). Gydymas yra nelabai efektyvus, ji linkusi žudytis, žalotis. Jai reikalingas ilgesnis stacionarus gydymas, o ne ambulatorinis. Ji jaučia baimę, dėl smurto kitų asmenų atžvilgiu nėra jokių garantijų. Socialiai yra pavojinga. Nors narkotikų vartojimą neigė, sakė, kad yra bandžiusi juos vartoti jaunystėje. Pasakojo, kad narkotikus buvo įsigijusi nusižudymui. Tačiau jei ji vartoja narkotikus, ligos eiga gali būti sunkesnė. Pati S. Z. liga yra apgydoma, tačiau visiškai pagydyti yra sudėtinga. Jei vartos vaistus, tuos vaistus pritaikys, tai jos būklė bus geresnė. Gydantys gydytojai matys pagal gydymo eigą ir spręs, ar galima jai nutraukti stacionarų gydymą ir skirti ambulatorinį gydymą. Ji yra socialiai pavojinga, nes bando žudytis, bandė daug kartų. Pats nusikaltimas irgi yra bandymas nusižudyti. Ji sako, kad yra klausos, regos haliucinacijos, skundėsi nerimu, baime, mąsto apie savižudybę, yra nemotyvuotas nerimas, apsunkinta socialinė adaptacija. Išleidus iš ligoninės, vėl gali žudytis, todėl jis nesiryžtų skirti ambulatorinio gydymo, nes nėra garantijų, kad nenusižudys.

Asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, šeimos narys – tėvas V. Z., teismo posėdyje paaiškino, kad S. Z. gyveno su jais (tėvais). Ligos požymiai pradėjo ryškėti apie 16 metus. Pasireikšdavo vaizdai, pjaustydavosi rankas su skutimosi peiliukais, sakydavo, kad per tą skausmą išeina negeros mintys. Suaugusi ji guldavosi į ligoninę per metus 2 kartus. Išgerdavo daug tablečių. Būdavo, kad jausdavo, kad jai blogai (ateidavo mintys, kad ją persekioja), prašydavo, kad paguldytų į ligoninę. Ji pasakodavo, kad girdi, kaip ją kažkas kviečia, liepia nusižudyti ir bus geriau. Ji daug kartų bandė žudytis, tačiau kad kitam ką nors bloga padaryti, tokių minčių nekildavo. Priepuoliai būna staigūs, 3-4 valandas girdi balsus. Tuomet eina į kambarį ir išgeria vaistus. Išgėrusi tabletes, ji pasidaro mieguista, bet jos vaistai neveikia, ji vis tiek dar girdi balsus. Prieš eidama žudytis tėvų neinformuoja, pasako jau po visko ir prašo pagalbos. Iki įvykio pagalbos neprašo. Kai paguldo į ligoninę 2-3 dienas dar girdi balsus. Vienais metais išgulėjo 9 mėn. (sudėjus, ne iš karto 9 mėn.), o buvo metai, kai gulėjo tik 4 mėn. Vienais metais, gal mėnesį išbuvo namuose, o paskui vėl pablogėjo. Šiemet 6 mėn. buvo Utenoje, dabar guli (duomenys neskelbtini). Kalbant telefonu sakė, kad 2 dienas buvo būsenoje su balsais, paskui greitai pagerėjo, dabar pas ją geros mintys. V. Z. tvirtino nepastebėjęs, kad dukra vartotų narkotines medžiagas. Ji turi vaiką, su juo bendrauja, žaidžia, bet nėra prisirišusi kaip motina. Vaiką labiau prižiūri jie (tėvai). Savimi pasirūpinti gali, bet kai užeina priepuolis, ji apie nieką negalvoja, net vaikas nebebūna mielas. Nurodė, kad galėtų prižiūrėti ją paskyrus ambulatorinį gydymą, kadangi visuomet vienas iš tėvų būna namuose.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, eksperto paaiškinimą, teismas pripažįsta, kad darydama baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalies, požymius, S. Z. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų – buvo nepakaltinama.

Vadovaujantis BPK 392 straipsnio 1 dalimi, teismo pripažintiems nepakaltinamais asmenims, teismas taiko BK 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Tiek ekspertizės aktas, tiek eksperto parodymai patvirtina tai, kad S. Z. konstatuotas psichikos sveikatos sutrikimas turi būti gydomas ir jai reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Duomenų, paneigiančių ekspertizės akte užfiksuotus duomenis, byloje nėra. Ekspertizės akte rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis. Tokią ekspertizės išvadą palaikė ir teisme apklaustas ekspertas A. Galinis nurodydamas, kad būklės stabilumas priklauso nuo gydymo rezultatų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, S. Z. taikytina ekspertizės akte rekomenduojama taikyti priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, nustatant, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol S. Z. pasveiks arba pagerės jos psichikos būklė bei išnyks pavojingumas (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voke esanti 1,559 g. psichotropinė medžiaga MDMB-CHMICA (metil(S)-2-(1-(cikloheksilmetil)-1H-indolo-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato), saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje Buivydiškių g. 19, Vilniuje (2017 m. birželio 27 d. kvitas Nr. 3PK001032), nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 403 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad S. Z. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama nepakaltinama.

Taikyti S. Z. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voke esančią 1,559 g. psichotropinę medžiagą MDMB-CHMICA (metil(S)-2-(1-(cikloheksilmetil)-1H-indolo-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (2017 m. birželio 27 d. kvitas Nr. 3PK001032), nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė